Sveikas, Ričardai. Tavo situacija išties nepavydėtina. Greičiausiai nemylėjai žmonos ir tuomet, kai ją vedei. Ko gero, buvai visiškai nepasiruošęs tokiam žingsniui. Kokie buvo tavo motyvai susituokti? Ką tokiu būdu bandei išspręsti?
Na, o dabar, atrodo, teks dar daug ir ilgai mokytis pažinti save bei kitus. Žinoma, tu labai įskaudinai savo žmoną, bet gali pasiguosti nors tuo, kad neužkrovei viso to jūsų vaikams. Gyvenimas tęsiasi, gal tai bus pamoka tau elgtis atsakingiau, prieš žengiant žingsnį gerai apmąstyti savo poreikius jausmus, norus, motyvus, tikslus.
Kaip tau toliau elgtis su žmona, priklauso nuo to, kiek ji tau brangi. Turbūt, nors ir supratai, kad nemyli žmonos, vis tiek jauti jai kažkokius kitus šiltus jausmus – galbūt tai dėkingumas, pagarba, draugiškumas, švelnumas, simpatija. Pabandyk remtis jais. Jei nebetiki, kad jūsų jausmai dar gali sužydėti, pasistenk daugiau jos nebeskaudinti, prisiimk atsakomybę už šį savo žingsnį, nekaltink jos dėl nieko, padėkok jai už viską, kas buvo gražu tarp jūsų ir tai, ką ji yra tau davusi, pasakyk, kas joje labiausiai tave žavi ir palinkėk jai sėkmės.
Tausok jos jausmus, pagalvok, kaip pats norėtum, kad su tavimi elgtųsi, jei būtum jos vietoje. Jei esi užmezgęs kokius nors naujus santykius, geriau nepasakok apie tą žmogų ir nepainiok trečio asmens. Tai dar skaudžiau. Kalbėk tik apie tai, ko tau trūko ar kas vyksta su tavimi, o ne kaip tau yra gerai kažkur kitur. Nesmerk savęs, juk tu turbūt taip pat kenti ir išgyveni dėl to, kas vyksta, kaip ir ji. Kaltės jausmas, jei jis yra, padės stiprinti tavo atsakomybės jausmą, nesikratyti jo, nes jis brandina. Stiprybės tau!
