Šiuo metu NBA lygos Denverio „Nuggets“ klube dirbančiam Martynui Pociui – tikras darbo įkarštis. Tad šįkart šeimynai grįžti į Lietuvą nepavyko.
Tačiau Pociams šventės užsienyje – jokia naujiena, jiems jau ne vieną kartą teko Kūčias bei Kalėdas sutikti kitoje šalyje – be sniego ir be daugybės giminaičių prie gausiai patiekalais nukloto stalo.
Bet kuriuo atveju, visur Viktorija Pocienė jautėsi gerai – juk svarbiausia, kad vyras, o nuo šių metų – jau ir dvi atžalos šalia. Apie šeimos tradicijas, Kalėdas vaikystėje ir Denveryje moteris papasakojo ir 15min skaitytojams.
– Viktorija, kaip šiemet atrodė jūsų šventės?
– Šios Kalėdos – ypatingos. Tai pirmosios mūsų mažųjų Kalėdos. Širdis daugiau džiaugtis turbūt ir negalėtų. Šių Kalėdų laukėme ypatingai. Žinoma, vaikai dar nelabai suprato ir jiems toji diena, ko gero, nelabai skyrėsi nuo visų kitų, bet norime jau nuo pirmųjų jų Kalėdų, kiek įmanoma, perteikti tą šventinę dvasią ir kurti kalėdinį stebuklą.
Be to, šventes sutikome kartu su tėveliais. Žinoma, gyvenant užsienyje švenčių tradicijos kiek skiriasi, bet visada stengiamės laikytis savo šeimos tradicijų, bent jau tiek, kiek pavyksta.
– Ar tai pirmas kartas, kai žiemos šventes tenka sutikti užsienyje?
– Tai nebuvo mūsų pirmosios Kalėdos užsienyje. Martynui žaidžiant krepšinį esame gyvenę ir šventes sutikę Ispanijoje bei Turkijoje, o pernai jau buvome čia – Amerikoje.
Niujorkas yra mano mėgstamiausias miestas, todėl jau kurį laiką mano svajonė buvo jį pamatyti šventiniu laikotarpiu. Ir šiemet tai pavyko! Dėl Kalėdų esu visiškai pakvaišusi – namus galėčiau drąsiai išsipuošti jau lapkritį. Tad kas galėtų būti geriau negu „kalėdinis Niujorkas“? Juolab, kai esame šitaip arti... Šventinė atmosfera ten įspūdinga, kaip ir žmonių kiekis. Tik labai gaila, kad nesulaukėme sniego.
– Savo namus Denveryje taip pat anksti pasipuošėte?
– Namus šventėms papuošėme dar gruodžio pradžioje. Kadangi eglutę visada stengiamės nupuošti iki Trijų Karalių, norisi ja pasidžiaugti kuo ilgiau. Anksčiau puošdavome dirbtines eglutes, bet pastaraisiais metais perkame tik gyvas. Eglučių žaisliukus ir papuošimus keičiame kas kokius 2-3 metus. Jeigu visiškai kardinaliai jų ir nepakeičiame, kasmet nuperku bent po kelis naujus.
– Kuo Kalėdos Amerikoje skiriasi nuo Lietuvos?
– Amerikoje žmonės labai mėgsta pasipuošti namus – ne tik vidų, bet ir išorę. Kone kiekvienas namas yra apšviestas lemputėmis, ant durų kabo eglišakių vainikai.
– Be ko neįsivaizduojate Kalėdų?
– Be sniego. Bet šiemet Denveryje sniego ir nesulaukėmė... Filmas „Vienas namuose“ taip pat yra būtinas, kaip ir mandarinai.
– Kokių tradicijų jūsų šeima laikosi per žiemos šventes?
– Vaikystėje mano visos Kalėdos atrodė kaip pasakoje – su daug sniego ir didžiuliu tikėjimu. Po Kūčių vakaro, praleisto su šeima, kuo greičiau šoki į pižamą ir miegot, kad tik greičiau ateitų Kalėdų rytas. Ir visuomet su broliu užmigdavome prie šviečiančios lemputėmis eglutės. O atsikeldavome labai anksti. Tiksliau, dažniausiai mane prikeldavo brolis. Kol kas kažkokių išskirtinių šventinių tradicijų neturime, bet gimus vaikams, tikiu, kad pradėsime jas kurti.
Kūčios pas mus visada yra skirtos šeimai. Jeigu tuo metu esame Lietuvoje, bene visada kūčiavojame dukart – tiek su mano šeima, tiek su Martyno artimaisiais. Kalėdų rytą taip pat pasitinkame šeimos rate – išsipakuojame po eglute rastas dovanas, papietaujame, o vėliau susitinkame ir su draugais.
– Kokia buvo įsimintiniausia kalėdinė dovana, kurią gavote?
– Labiausiai įsiminė tas rytas, kai atsikėlusi po eglute radau spalvinimo knygelę su flomasteriais ir jau 5 ryto pradėjau ją spalvinti. Taip pat esame su broliu gavę skambutį iš pašto, kad mums atvyko siuntinys nuo Kalėdų senelio. Tėtis tuo metu buvo darbe. Pasikalbėjusi su paštininke, iškart skambinau jam, nes juk į paštą nuvykti reikia kuo skubiau... Su broliu netvėrėme savame kailyje, o dar gi ir dokumento reikia, kad įrodytum, jog tikrai esi siuntinio gavėjai. Tokie svarbūs jautėmės ten nuvykę... O dovanų dėžė buvo tiesiog suplėšyta rankomis dar net mašinos nepasiekus (juokiasi).
– O ar pačiai tenka ilgai sukti galvą dėl to, ką padovanoti artimiesiems?
– Man labiau dovanas patinka dovanoti, negu jas gauti. Tad tikrai tenka pasukti galvą. Niekada to nepalieku paskutinei minutei, bet visų metų ruošimuisi irgi neskiriu.
– Koks būtų jūsų gražiausias kalėdinis prisiminimas?
– Kalėdos – gražiausia šeimos šventė. Kai Martynas dar žaidė krepšinį ir gyvenome užsienyje, ne visas Kalėdas teko sutikti su visa šeima. Tad tos Kalėdos, kai turėjome galimybę būti Lietuvoje, kartu su visais artimaisiais – man pačios įsimintiniausios ir nuostabiausios.
– Be ko neįsivaizduojate savo šventinio stalo? Ar turite savo firminį patiekalą?
– Be burokėlių sriubos su džiovintais grybais, kisieliaus bei, žinoma, silkės. O baltą mišrainę dažnai pasigaminame kad ir paprastą dieną, be jokios progos.
O mano firminis patiekalas – raudono velveto sausainiai su balto šokolado gabaliukais.
– Metų pabaigoje daug kas įvertina praėjusius metus. Už ką šiais metais esate labiausiai dėkinga?
– Be jokios abejonės, labiausiai esame dėkingi už mūsų mažuosius, už artimuosius, už tai, kad esame sveiki, už kiekvieną gyvenimo suteiktą pamoką ir mažus džiaugsmus!
– Ko palinkėtumėte 15min skaitytojams?
– Mielieji, tikėkite stebuklais! Kuo daugiau šypsokitės sau ir kitiems! Jaukių švenčių.
