„Nusprendžiau patikrinti savo valią“
„Vasario 1 diena buvo paskutinė, kai į burną įsidėjau mėsos, – prisimena Vilija. – Aišku, keisčiausia tai, kad iki tol buvau tiesiog užkietėjusi mėsėdė – nė dienos negalėdavau praleisti be skanaus kepsnio ar gabalėlio dešros. Bet nusprendžiau atlikti eksperimentą – patikrinti savo valią, ar galiu atsisakyti taip mėgstamo produkto. Tam turėjau svarią priežastį: perskaičiau, kad, prieš nužudant gyvulį, jo organizme pasklinda nuodingų medžiagų, mat gyvas padaras jaučia, jog tai paskutinė jo gyvenimo akimirka. Sakoma, kad, valgant mėsą, šias medžiagas pasisavina žmogaus organizmas, o tai daro įtaką jo elgsenai, charakteriui ir, žinoma, sveikatai.
Paprašiau mamos mane stebėti, ar nevalgydama mėsos tapsiu ramesniu, kantresniu, energingesniu žmogumi. Gaila, mama man neatsakė į šį klausimą, bet aš ir toliau sėkmingai nevalgau mėsos, nors mano eksperimentas turėjo trukti tik mėnesį.
Treneris mane bara, o sporto žinovai perspėja, kad mėsoje esantys baltymai būtini mūsų raumenims, tačiau tai netrukdo man nei sportuoti, nei dailinti savo kūno formų. Tiesa, kai nevalgai mėsos, labai susiaurėja maisto racionas: nors esu smaližė, norėdama sulieknėti, atsisakiau saldumynų, todėl daugiausia maitinuosi pieno produktais, vaisiais ir daržovėmis.“
„Mane pamilo gyvūnai“
Vilija sako, kad, praėjus dviem savaitėms nuo sprendimo nevalgyti mėsos, ją net supykindavo pagalvojus apie faršą. „Šiaip mėsa man kvepia, tačiau šlykštu pagalvoti apie kotletus, maltinukus... Jei reikėtų, verčiau valgyčiau kepsnį – bent jau aiškiai matosi, iš ko jis pagamintas.
Įdomiausia tai, kad nustojusi valgyti mėsą pastebėjau, jog mane labiau pradėjo mylėti gyvūnai. Niekada nebuvau iš tų žmonių, į kurių glėbį vos pašauktas atbėga šunelis ar katinėlis. O kuo toliau, tuo labiau jie mane pripažįsta“, – juokiasi mergina.
Ar sveika valgyti mėsą?
NE
Jelena Tulčina (56)
„Aš primygtinai nesiūlau visiems nustoti valgyti mėsą, tačiau reikia nepamiršti, kad mokslininkai nustatė, jog žmonės, vartojantys daug gyvūninių baltymų ir pieno produktų, dažniau suserga vėžiu. Be to, prisiminkime istoriją: kai žmogus atsirado šioje žemėje, jis galėjo valgyti tik augalus, mat mums duotas ilgas virškinamasis traktas. Nuo burnos iki išeinamosios angos yra 12 metrų, todėl 80 procentų mūsų suvartojamo maisto turi būti augalinės kilmės.
Optimalus kiekis mūsų organizmui yra 150 g gyvūninio maisto per dieną. Mėsą galima valgyti tik kartą per dieną, ne daugiau kaip du sykius per savaitę. Gyvūniniai baltymai rūgština mūsų kraują, todėl kyla tikimybė susirgti labai rimtomis ligomis, mat iš kaulų pasišalina kalcis.
Įrodyta, kad žmogaus raumenų masė visiškai nepriklauso nuo suvartojamo gyvūninio baltymo kiekio, nors sporto treneriai tvirtina priešingai. Tai yra toks pats mitas, kaip kalbos, kad reikia gerti pieną, jog organizmas nestokotų kalcio.
Tiesa, noriu pabrėžti, kad vegetarai ir veganai – nebūtinai sveikai besimaitinantys žmonės. Jei jie vartoja daug pieno produktų ir miltinių patiekalų, yra pasmerkti sirgti visą gyvenimą. Kita vertus įrodyta, kad antibiotikai, hormonai ir kiti nuodai, kuriuos mes gauname iš gyvūninių baltymų, kur kas blogiau veikia imunitetą ir organizmą nei chemikalais nupurkšti vaisiai ar daržovės“, – sako Žvėryno natūralios medicinos klinikos vyriausioji gydytoja.
TAIP
Dainius Simanavičius (21)
„Mėsa žmogui labai reikalinga. Iš jokio kito produkto organizmas negali pasisavinti tokio baltymo, kuris yra gyvūninės kilmės produktuose. Baltymai – pagrindinė ląstelių statybinė medžiaga. Maža to, mėsoje yra mums būtinos geležies. Joks kitas produktas taip puikiai nepamaitina raumenų, nepadeda suformuoti dailią figūrą.
Kiaulienos siūlyčiau atsisakyti, ypač turintiems didelį kraujospūdį, – joje nėra nieko naudinga, vien riebalai. Rekomenduoju rinktis vištieną ir jautieną (retkarčiais – veršieną). Mėsa – labai maistingas produktas, puikiai tinkantis dietai, nes greit ir ilgam pasotina. Kartais galite pasilepinti žvėriena, kuri taip pat vertinga mūsų organizmui dėl natūralių augimo sąlygų. Tačiau nepiktnaudžiaukite, nes kai kurių žvėrių mėsa gana riebi.
Nepamirškite, kad iš kiekvieno baltyminio produkto – mėsos, kiaušinių, varškės – gauname skirtingą baltymą ir visi jie, norint sveikai ir subalansuotai maitintis, organizmui būtini“, – sako asmeninis sporto treneris.
