Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ lankytojai visą popietę iki vakaro vabzdžių restorane „Pestaurant“ buvo vaišinami didžiosiomis milčiaus lervomis, skrudintomis milčiaus lervomis, malūninio juodvabalio lervomis, svirpliais, skrudintais skėriais keliauninkais ir ledinukais su įvairiais gyviais.
Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pasakojo, jog daugiau nei 1900 vabzdžių rūšių gali būti naudojami kaip maisto produktai.
„Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje įprasta maitintis specialiu būdu apdorotais skėriais. Jie labai maistingi – 100 g šių vabzdžių yra per 20 g baltymų, per 35 mg kalcio ir 5 mg geležies. 100 g svirplių turi tik 121 kcal, o toks pat kiekis jautienos turi 288 kcal. Be to, naminis svirplys turi keturis kartus daugiau baltymų nei toks pat kiekis vištienos. Valgant vabzdžius yra pagerinama mityba ir sumažinamas suvartojamų angliavandenių kiekis”, – pabrėžia biologas.
Portalui Žmonės.lt L.Grigaliūnas paatviravo, ką lietuviai galiėtų patiekti ant savo stalo iš aplink esančių vabzdžių.
„Kalbant apie lietuviškus gyvius, nereikia pamiršti grambuolio lervų, kurias dažniausiai sodininkai randa kasdami žemę. Jas būtų visai galima valgyti, bet reikia tinkamai paruošti. Nereikia pamiršti mūsų žaliųjų žiogų. Jie taip pat valgomi, jei yra tinkamai paruošti. Gaudyti tuos, kas gyvena patalpose, pavyzdžiui, tarakonus ar muses – nerekomenduočiau. Dažnai jie yra infekcijų nešiotojai“, – teigė biologas.
Paklaustas, kaip turėtų būti tinkamai valgiui paruošiami vabzdžiai ar jų lervos, L.Grigaliūnas sako, kad turi būti specialiai auginami, maitinami specialiu maistu, kitaip tariant, ekologišku maistu, o ne prisivalgę bet ko. „Būsimieji patiekalai turi būti tinkamai ruošiami nuo pat pradžios. Jie yra termiškai apdorojami, beveik visiškai išdžiovinami, suskrudinami ir gali būti įvairiais prieskoniais pagardinami: tie, kurie mėgsta aštriau, gali meksikietiškais prieskoniais gardinti, o kiti – tiesiog actu ir druska“, – pasakojo Liutauras.
