Jie vaikšto susikibę už rankų ir tikrai nėra iš tų, kuriuos galima vadinti „tolerantiškais sutuoktiniais“. „Taip, mes vis dar pavydime vienas kito“, – prisipažįsta draugiškai pakrizenę tarpusavyje. Tačiau nemano, kad dėl konkurencijos scenoje jiems gali kilti problemų. Apskritai nemano, kad Žemėje egzistuoja aplinkybė, kuri galėtų įvaryti pleištą į jų šeimyninį duetą.
Žiūrovai mėgsta konfliktus. Todėl visiems įdomu, kai televizijos projekte dalyvauja vyras su žmona: jie taps konkurentais!
Violeta: Kai laidos rengėjai pakvietė mus abu, man tai pasirodė savaime suprantama. Taip jau susiklostė: jei kas nors mus ima, ima abu. Savotiškas komplektas: du viename...
Vilius: Žmonės nori vienu šūviu nušauti du zuikius. Būna, kviečia mane koncertuoti ir klausia: „O Violeta atvažiuos su tavimi? Gal ir ji padainuos?“
Užsakovai tikisi už vieno kainą gauti abu?
Vilius: Taip!
Violeta: Jie klysta (juokiasi)!
Kodėl sutikote dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?
Violeta: Ekonominė padėtis privertė... Juokauju!
Vilius: Į „Duetus“ mus kviečia jau ne pirmus metus. Šiemet pagalvojome: kodėl ne? Ypatingų pasiūlymų televizijoje neturėjome. Be to, dabar vis dažniau renkamės daryti tai, kas mums malonu ir įdomu.
Turbūt su branda tai ateina į visas gyvenimo sritis: darai tai, ką nori daryti, bendrauji su tais, su kuriais nori bendrauti...
Vilius: Būtent. Štai Violeta pagaliau suprato, kad dalyvauti laidoje „Rožių kerai“ sutiko visai be reikalo. Pasimokė... O „Duetai“ – projektas, kuriame darysime tai, ką sugebame, ką darome daug metų. Pernai mūsų mažoji dar buvo per maža, o dabar Gabrielei jau metai ir devyni mėnesiai, dičkė laksto po namus, močiutėms nebekelia vargo.
Visgi kursite skirtingus duetus. Kas bus jųdviejų partneriai?
Vilius: Man pasiūlė Seimo narės Onos Valiukevičiūtės dukrą Giedrę. Lyg ir „nauneimas“, pasakytų pragmatiški naudos ieškotojai. Bet ji visai neblogai dainuoja! Aš jau pavargau nuo strategijų, svarstymų, su kuo čia „būtų naudinga“, – noriu tiesiog gerai padainuoti ir maloniai praleisti laiką.
Smagu, kad partnerė – jauna?
Vilius: Kad net nežinau, kiek jai metų (juokiasi). Neklausiau – sakoma, netaktiška... Tik žinau, kad turi vaiką. Ir nesuku galvos, kad ji – ne aktorė ir ne pramogų pasaulio žvaigždė.
Violeta: Man atiteko aktorius Gintaras Mikalauskas. Abu su Viliumi jį pažįstame. Apsidžiaugėme: juk tos kartos aktoriai studijavo konservatorijoje, rimtai mokėsi muzikos ir beveik visi dainuoja. O Mikalauskas, pasirodo, net vaidina Kauno muzikinio teatro miuzikle, dainuoja pakabintas palubėje! Tas faktas mane labai nustebino ir pradžiugino.
Gal ir tu jį pakabinsi palubėje?
Ne (juokiasi). Nors gal?.. Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad žmogus sugeba ne tik dainuoti, bet ir dainuodamas judėti. O tai sudėtinga. Neseniai „Lietuvos talentuose“ stebėjau vienus dalyvius – dukrą su patėviu: kol mergina dainavo ramiai stovėdama, buvo pusė bėdos, bet tik pradėjo judėti – iškart užduso...
Nieko tokio, kad Gintaras už tave vyresnis?
Violeta: O kas čia tokio? Juk ne gyventi su juo man reikės (šypsosi). Solidus vyras, ne koks nors nesusitupėjęs, nežinantis, ko nori. Man tai patinka.
Kai projektas prasidės, judviem teks ilgėliau pabūti Vilniuje?
Vilius: Mes ir dabar porą trejetą dienų per savaitę praleidžiame Vilniuje: naujametiniai koncertai, laidų filmavimai, o dar reikia ir leidėjus, ir Violetos tėvus aplankyti. Filmavimai vyks pirmadieniais, antradieniais – labai patogiu laiku. Į šokių projektą „Šok su manimi“ mus irgi kvietė, bet ten – tiesioginis eteris šeštadieniais, kai mes koncertuojame. Todėl iškart atsisakėme. Savaitės pradžia atlikėjams – nedarbo dienos, per kurias miegama ir slampinėjama, o dabar galėsime nuveikti ką nors naudingo.
Ar galima susodinti ekrane dešimt žymių moterų ir paskelbti: „Išrinkime karščiausią lovoje!“ Kažkokia nesąmonė... Pats galėčiau vertinti Rūtą Ščiogolevaitę kaip atlikėją, bet man į galvą nešautų aptarinėti jos seksualumo.
O koks finansinis motyvas dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?
Violeta: Sakyčiau, menkas. Simbolinis.
Vilius: Pakankamas. Man nedaug tereikia... Projekte dalyvausime tikrai ne dėl finansinių paskatų. Nors jeigu kas nori piktdžiugiškai pasijuokti, kad Tarasovai jaučia krizę, gali juoktis: taip, ji palietė ir mus.
Kaip su darbais šiais laikais?
Violeta: Nekas...
Vilius: Keletas koncertų per mėnesį. Ir gruodis – ne toks, koks būdavo anksčiau. Natūralu: užsakovai bankrutuoja, o atlikėjų juk liko tiek pat. Konkurencija arši, kainos labai smarkiai nuleidžiamos. Ir mes apie keturiasdešimt procentų nuleidome.
Violeta: Naujiesiems metams dar neturime konkretaus užsakymo. Keletas įmonių pasiteiravo, dabar, matyt, renkasi...
Vilius: Ruošiamės pasisamdyti vadybininką. Gal ir keistai tai skamba krizės laiku, bet reikia žmogaus, kuris rūpintųsi pinigais. Nemalonu patiems derėtis dėl honorarų, o paskui į sceną lipti.
Violeta: Gal jau gana apie pinigus?..
Tada aptarkime kitą aktualią temą: kaip tau sekasi „Rožių keruose“?
Violeta: Ir koks velnias mane nešė į tą galerą... Dabar tenka ekrane sėdėti susiraukusiai, žmonėms tikriausiai atrodau išpuikusi...
Laida jau eina į pabaigą. Kada pradėjai gailėtis, jog ten dalyvauji?
Violeta: Nuo pat pirmojo filmavimo. Su rengėjais ne taip buvo kalbėta...
Vilius: Pokalbyje dalyvavome drauge. Rengėjai įtikinėjo, kad viskas bus gražu, glamūras, moterys atsiskleis kaip rožės... Mušėsi į krūtinę: „Nedarysime to, ką daro konkurencinė televizija! Darysime rimčiau ir solidžiau!“ O išėjo atvirkščiai: konkurencinės televizijos „Supertortas“ – linksmas ir humoristinis, o „Kerai“ – vulgarūs ir žeminantys visas dalyves.
Žiūrint tą laidą dažnai atrodo, kad tu tiesiog atsistosi ir išeisi.
Violeta: Labai norėčiau. Deja, negaliu taip pasielgti – turiu tam tikrų įsipareigojimų.
Vilius: Aš ją visaip atkalbinėjau. Sakiau: „Kam to reikia tau, žinomai atlikėjai, turinčiai savo auditoriją, vertinamai už savo balsą?“ Ar kas nors manęs klausė?..
Violeta: Jis sakė: „Neik, nes vyrai ten kalbės tik apie aną galą.“ Abejojau: prieš kameras gal neišdrįs... O jiems nusispjaut, kamera įjungta ar ne – tik apie aną galą ir kalba!
Judu tikrai manote, kad dainininkei visiškai nereikia seksualumo, erotinio dvelksmo, gilių iškirpčių?
Vilius: Reikia, žinoma. Bet jei dainininkė vertinama tik dėl to, tokia ji ir dainininkė. Tų visų „olialia“ ir „tralialia“ aš net nevadinu dainininkėmis: jei padainavo su „gyva“ grupe, dar nereiškia, kad gali taip vadintis... Kodėl, eidamas į Whitney Houston koncertą, visai nepaisyčiau, su iškirpte ji ar ne? Jos papai man rūpėtų mažiausiai! Man rūpėtų jos pasiklausyti.
Violeta: Jei moteris nori būti vertinama už savo išvaizdą, figūros pranašumus, dailius rūbelius – tai jos reikalas. Aš norėčiau būti vertinama už savo balsą, savo muziką.
Tavo drabužiai pastaruoju metu iš tiesų „surimtėjo“: juodas golfas, pilkas sarafanas...
Vilius: Ji dėvi ne vien sarafanus! Ekrane pasirodo ir su raudona suknele, ir su iškirpte... Bet ar dėl to galima ją žeminti? Ar galima susodinti ekrane dešimt žymių moterų ir paskelbti: „Išrinkime karščiausią lovoje!“ Kažkokia nesąmonė... Pats galėčiau vertinti Rūtą Ščiogolevaitę kaip atlikėją, bet man į galvą nešautų aptarinėti jos seksualumo. Kas tokia Agnė Jagelavičiūtė, išvis nežinau...
Išeitų, kad tu netipiškas vyras.
Vilius: Na, taip. Aišku, nesiginu, kartais ir aš pašneku „vyriškomis“ temomis. Jei susėsčiau su savo draugais, gal irgi išgirstumėte, ko negirdėję...
Kalbėtumėtės ne tik apie planetos ateitį ir Kanto filosofiją?
Vilius: Faktas. Kiekvieną sekmadienį važiuojame į pirtį, išgeriame alaus, pasišnekame. Bet eteryje fantazuoti, kokia Violeta ar Viktorija Perminaitė karšta lovoje, man minties nekiltų.
Violeta eteryje yra prisipažinusi: „Anksčiau gal ir paskalbdavau savo skalbinius viešai. Ačiū Dievui, tas laikas praėjo.“ Violeta, kas tam laikui padėjo praeiti? Branda, išmintis?
Violeta: Branda. Ir vyro išmintis (juokiasi). Pripažįstu, Viliaus įtaka man gana didelė. Jei Viliaus nebūtų, būčiau atlapaširdė, daugiau pasakočiau apie save. Nesakau, kad dabar slepiuosi, bet pasveriu žodžius prieš viešai ištardama. Apsvarstyti savo poelgius įpareigoja šeima, kuri mums – svarbiausia. Viskas, ką pasakau ar padarau, liečia ne tik mane, bet ir mano artimiausius žmones.
Vilius: Turime jaustis atsakingi už savo veiksmus ir žodžius, nes auginame du vaikus. Elingai – dvylika, ji lanko mokyklą, o televizija tuo tarpu aptarinėja, kokia karšta jos mama... Kaip moteris, turinti vaiką, galėtų apie tai nemąstyti? Kai Violetai kas nors primena kokį nors faktą iš praeities, kuris jai nepatinka, sakau: „Reikėjo anksčiau galvoti.“ Kodėl aš savo praeities nesigėdiju? Trylika metų esu pramogų versle, ir ką jūs man galite prikišti? Vienintelis buvęs skandalas – fotosesija su prostitutėmis, bet ir ji – suvaidinta... O daugiau man nieko neprikišite, nes kiekviename žingsnyje mąstau, ką darau, kaip ir kodėl. Nesu iš tų, kurie išdidžiai sako: „Aš neduodu interviu.“ Aš duodu interviu, bet savo apatinių viešai neskalbiu. Argi apatinių skalbimas yra prisipažinimas, kad myliu Violetą? Kad mudu turime vaiką? Juk nepasakoju, kokiomis pozomis mes mylimės...
O tau pikta, kad, šiaip ar taip, Violeta laimėjo antrąją vietą „geriausios lovoje“ rinkimuose? Tu įsižeidęs ar tau truputį malonu?
Vilius: Kodėl man turėtų būti pikta? Ar man rūpi kokio nors Gelažniko nuomonė? Kai Violeta pati suprato, kad be reikalo ten ėjo, ta laida man nustojo egzistuoti.
Prieš vestuves visi sakė: „Pamatysite, susižavėjimas praeis, imsite sukti į skirtingas puses.“ Bet mes kaip vaikščiojome susikibę, taip tebevaikštome.
Violeta, o tu nemanai, kad toji karta, kuri tave laikė sekso simboliu, ir toliau juo laikys, kad ir kokiu sarafanu dengtumeisi?
Violeta: Nežinau, bet labai tikiuosi, kad žmonėms esu ne sekso simbolis...
Vilius: Seksualumas nėra blogai, bet nebūtina jo tapatinti su lova. Juk dainininkė – ne kokia kekšė. Kita vertus, Lietuvoje ištekėjusi ir vaikų turinti moteris nelaikoma seksualia. Panašiuose rinkimuose dabar laimi Aistė Paškevičiūtė, o Violeta net nebeįtraukta. Bet aš džiaugiuosi, kad mano žmona seksuali. Tikrai nenoriu, kad ji tokia nebūtų – tik patariu jai elgtis taip, kad niekada nereikėtų gėdytis savo poelgių.
O tu visada buvai toks tyras ir doras? Ir kitas klausimas – ar toks išliksi? Nenutrūksi nuo grandinės prasidėjus keturiasdešimtmečio krizei?
Vilius: Aha, tuoj pasileisiu ir eisiu per jaunas panas (juokiasi)... Ne, aš visada buvau geras. Arba mokėjau blogus dalykus daryti tyliai, cha cha cha...
Ar, bėgant laikui, jūsų santuoka kinta?
Violeta: Ji bręsta.
Vilius: Ką ten bręsta... Ji suviliojo mane jauną, santuokos pradžioje darė man visokius masažus... Dabar nieko nebedaro, turiu maldauti, kad ko nors išprašyčiau!
Kodėl nebedaro?
Vilius: Tikrai – kodėl? Pasiaiškink!
Violeta: Dabar man reikia teisintis?.. Visas dėmesys atitenka dukrai.
Meilė virsta rutina?
Vilius: Aš stengiuosi, kad nevirstų. Tikrai stengiuosi.
Pats masažus žmonai darai? Juk nedarai...
Vilius: Na, ne. Bet aš niekada jų ir nedariau... Esmė yra meilė, kad ir kaip banaliai tai skamba. Jeigu tu myli ir tas žmogus tave myli, viskas išeina į gera – net barniai.
Violeta: Man atrodo, mudu vienas kitą vis geriau ir geriau suprantame. Vis geriau žinome, kaip abu pasielgtume vienoje ar kitoje situacijoje.
Galbūt ekspromtai irgi turi šiek tiek žavesio?
Violeta: O mes nesakome, kad mūsų santykiuose nebėra ekspromto! Net buityje ir virtuvėje pasitaiko ekspromtų. Pavyzdžiui, vakarienei ruošiu ne tradicinį lietuvišką patiekalą, o sušį. Ar karpačio. Ar „Cezario“ salotas. Čia pat zuja mažoji, bet mes pasistatome taures vyno ir maloniai leidžiame laiką.
Vilius: O paskui visi kartu einame pasivaikščioti... Tokie maži mūsų džiaugsmai. Mums gera kartu. Ir tikrai norime drauge pasenti... Prieš vestuves visi sakė: „Pamatysite, susižavėjimas praeis, imsite sukti į skirtingas puses.“ Bet mes kaip vaikščiojome susikibę, taip tebevaikštome. Būna, išvažiuoju su draugais krepšinio ar futbolo žiūrėti, paskui skambinu: „Maži, atvažiuok manęs paimti, pats jau sunkiai grįžčiau, taksi važiuoti nenoriu, noriu su tavim...“ Ji atvažiuoja ir paima.
Neaprėkia, kad išgėręs?
Vilius: Kai mato, kad jau pamečiau saiką, aišku, pamoralizuoja.
„Pamesti saiką“ tau, doruoliui, turbūt yra kokie trys bokalai?
Vilius: „Pamesti saiką“ man yra kokios trys dienos... Gerai pasakiau, ar ne? (Juokiasi abu.)
