Paklaustas, ar visada visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys yra malonus, „Auksinės blykstės“ studijoje Žilvinas prisipažino, kad jam nemalonu matyti savo nuotraukas, kur jis pagautas besidedantis ką nors į burną ar užsirišinėjantis batus, tačiau suvokia, kad toks dabar yra spaudos verslas, kad nuo nesmagių nuotraukų, kaip ir nuo kalbų, neapsisaugosi.
Nežinau, koks turi būti beprotis, kad tai padarytum ir gulėtum kraujo klane ištisas valandas, galvodamas, kad mirsi.
Bjauriausias gandas, nugirstas apie save Ž.Grigaičiui buvo apkalbos, neva jis pats suorganizavęs savo užpuolimą ir daręs tai dėl reklamos. „Nežinau, koks turi būti beprotis, kad tai padarytum ir gulėtum kraujo klane ištisas valandas, galvodamas, kad mirsi,“ – neatsistebėjo tokiomis kalbomis vienas aukštuomenės vakarėlių pažibų. Į klausimą, ar galėjo būti taip, kad būtent dėl nuolatinio rodymosi vakarėliuose ir žurnalų puslapiuose jis ir buvo užpultas bei žiauriai sužalotas, Žilvinas sakė įsitikinęs, jog ne. Vyriškis žino, kas ir kodėl tai padarė, tačiau pasakė negalįs to komentuoti viešai.
Ateities technologijų srityje dabar dirbantis vyras nesutiko, kad yra dabita, bet pripažino, kad apranga yra labai svarbi jam. Tačiau kokią dalį uždarbio išleidžia garderobui, Ž.Grigaitis neišdavė.
Vydas niekaip negalėjo suprasti, kodėl šis „Auksinės savaitės blykstės“ svečias vadinamas žvaigžde. „Ar Jūs Oskarą gavęs, ar Nobelį? Nesuprantu, už ką Jūs čia...“, – piktinosi senolis, bet po to su Saulėnu parengė Žilvinui užduotį, kad šis įrodytų, jog yra vertas vadintis aukštuomenės vakarėlių liūtu. Stilingajam ambasadorienių ir karalienių draugui teko uostyti įvairiais kvapais prisigėrusias kojines. Benzino ir naminukės kvapą jis atspėjo iš karto, o, kaip keista bebūtų, negalėjo niekaip atspėti kvepalų pavadinimo. Žilvinas pasakė tik tiek, kad tai tikrai nėra prabangiausi kvepalai.
Ar sutiktų vakarėlių pažiba Žilvinas Grigaitis dirbti už dvidešimties tūkstančių algą ir kiek dabar uždirba, sužinosite žiūrėdami „Auksinę savaitės blykstę“ jau šį sekmadienį, 19.30 val. per LNK.
