Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 29d. 19:48

Žinomi žmonės apie psichologo pagalbą: vieni lankosi kaip pas stomatologą, kiti renkasi draugo petį

Veronika Montvydienė, Monika Marija Paulauskaitė, Monika Pundziūtė-Monique, Rimvydas Širvinskas-Makalius
Asmeninio albumo, E.Blaževič, Ž.Gedvilos nuotr. / Monika Marija Paulauskaitė, Veronika Montvydienė, Rimvydas Širvinskas-Makalius, Monika Pundziūtė-Monique

Viešumoje jau nebijoma atvirai kalbėti apie patyčias ir žmonių patiriamą psichologinį smurtą. Anot žinomų atlikėjų, į šią problemą Lietuvoje tikrai atsižvelgiama ir stengiamasi ją spręsti visais įmanomais būdais. Patyčias patiriantys žmonės viešina savo istorijas socialiniuose tinkluose, vykdomos įvairios akcijos, vis dažniau kreipiamasi ir į psichologus.

Neseniai socialiniuose tinkluose dainininkė Monika Pundziūtė-Monique ir tinklaraštininkė Simona Burbaitė pasidalijo nuomonėmis apie psichologų konsultacijas. Anot merginų, šie specialistai suteikia galimybę atvirai pasikalbėti ir padeda spręsti įvairias problemas. Tačiau kartais bijoma į juos kreiptis, nes manoma, kad žmogus, prašantis psichologo pagalbos, serga kokia nors liga ir yra silpnas. Visgi žymūs žmonės tokią nuomonę paneigia.

15min pakalbino pramogų pasaulio atstovus ir paklausė jų nuomonės apie žmonių patiriamą psichologinį smurtą. Atlikėja Monika Pundziūtė-Monique mano, kad šiomis dienomis, nors ir vykdomos įvairios akcijos prieš patyčias, visgi dar dauguma bijo kreiptis pagalbos į specialistus.

„Man labai keista, kai žmonės nepripažįsta psichologinių ligų, juokiasi iš jų, neva mada turėti psichologinių problemų. Įvairios psichologinės ligos, patyčios visada buvo tarp mūsų, tačiau dabar dažniau kalbama viešai, nebijoma prisipažinti. Kai vienu metu daug žmonių pradeda šnekėti apie tokias ligas, natūralu, kad tai tampa tarsi madinga liga“, – paklausta, ką mananti apie psichologinį smurtą, svarsto Monika.

Asmeninio albumo nuotr./Monika Pundziūtė-Monique
Asmeninio albumo nuotr./Monika Pundziūtė-Monique

Mergina teigia, kad iškilus kokiai nors problemai būtinai reikia šnekėti su savo artimu žmogumi ir profesionalu, o vėliau istoriją papasakoti ir viešai. Kalbėjimas garsiai, neslepiant savo problemų, padeda žmonėms pajusti bendrumą.

„Kai išsigydai psichologinę ligą, tada svarbu papasakoti savo istoriją. Ypač jei turi garsesnį balsą, daugiau žmonių gali išgirsti, sužinoti, kad tau tai buvo, kaip sekėsi gydytis“, – sako M.Pundziūtė.

Žymi atlikėja prisipažino, kad ir pati mokydamasi mokykloje turėjo susitikimą su psichologu. Jis padėjo kovoti su patyčiomis, „vidiniais demonais“.

„Kai buvau 12-kos metų, pirmą kartą nuėjau pas labai gerą vaikų psichologę, ji padėjo suprasti, kodėl mano gyvenime vyksta patyčios, ką aš galiu pakeisti ir kaip pamilti save, neprarasti gyvenimo džiaugsmo. Man atrodo, kaip eini pasitikrinti reguliariai pas dantistą, taip pat turi apsilankyti ir pas psichologą. Nebūtinai tau turi būti kažkas negerai. Kiekvienas žmogus turi „vidinių demonų“ ir kartais neužtenka laiko su jais susitaikyti, susigyventi.

Kartais mes juos paleidžiame, tačiau viduje lieka šiukšlių, jauti ilgą laiką pyktį, pavydą. Jei pavydas ir pyktis praėjo, mes vis tiek jaučiame nešvarą, daug neigiamų emocijų, su kuriomis reikia susitvarkyti. Visi turime problemų ir nereikia to neigti“, – 15min sakė Monique.

O ir šiandien Monika nepraleidžia progos pasišnekėti su savo sritį puikiai išmanančiais specialistais. Kai turi laiko, ji nuvyksta pas psichologus. Jie, anot atlikėjos, nepažįsta savo pacientų aplinkos, todėl be išankstinio nusistatymo padeda atsakyti į įvairius klausimus: „Aš ir dabar einu pas psichologą, labai džiaugiuosi, kad prisiverčiau. Smagu susitikti su žmogumi, kuris neturi su tavim jokio ryšio, nesupranta tavo aplinkos, labai objektyviai šneka ir reaguoja į vidines emocijas.“

Tiesa, nors kartais Monika į pagalbą pasitelkia ir draugus – papasakoja savo istorijas, pasidalija džiaugsmu ir liūdesiu, tačiau nevengia ir psichologų konsultacijų.

„Aš ir pati kartais išnaudoju savo draugus, išsikalbu. Tačiau pokalbiai su draugais tas pats, kaip pas juos eiti operuoti širdį. Visgi profesionalas yra profesionalas – psichologo tikslas yra paklausti tokių klausimų, kurie padėtų rasti atsakymus ir išspręstų problemas“, – sakė M.Pundziūtė

Pasak kelionių organizatoriaus Rimvydo Širvinsko-Makaliaus, ši problema Lietuvoje vis dar aktuali. Tačiau jis mano, kad viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į gyvenimą ir mokėjimo atsiriboti nuo užgauliojimų. Pats Rimvydas teigė ilgainiui išmokęs numoti ranka į komentarus ir patyčias.

„Aš jau nustojau kreipti dėmesį į tai, kas ką apie mane šneka. Klausau tik man brangių žmonių nuomonės. Pats esu patyręs patyčių dėl akinių, kai juos nešiojau. Tačiau man tai gyvenime nesukėlė didelių problemų. Tuo metu, kai iš manęs tyčiojosi, gavau labai gerą patarimą – prieiti prie to žmogaus ir pasakyti, kad daugiau taip nedarytų. Tuo metu tai padėjo, jis apsiramino. Galbūt tiesioginis pokalbis su skriaudėju, kuris daro spaudimą, pagelbėja“, – sakė Makalius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimvydas Širvinskas-Makalius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rimvydas Širvinskas-Makalius

Visgi jis mano, kad šiuolaikiniai žmonės dažnai bando parodyti, kad yra labai stiprūs, nors tokie ir nėra. Nereikia baimintis kalbėti atvirai, užsidaryti savyje ir vengti slegiančių problemų.

„Jokiais būdais negalima užsidaryti savyje ir bandyti pačiam spręsti problemų arba dar blogiau – jų nespręsti, kentėti ir laukti. Man labai nepatiko patarimas, kurį anksčiau mokyklose duodavo mokiniams: „Palauk, tuoj baigsi mokyklą, viskas praeis.“ Man taip pat sakydavo, kad gyvenimas prasidės iš naujo, galbūt apsivers aukštyn kojomis. Iš tikrųjų taip ir nutiko, tačiau aš labai tikiuosi, kad dabar žmonės yra drąsesni ir apie problemas šneka garsiau“, – atvirai kalbėjo kelionių organizatorius.

Paklaustas apie psichologų pagalbą, jis sako, kad į juos kreiptis reikėtų, tačiau pats gerai apsvarstytų tokią galimybę. Jam drąsiau būtų kalbėti su artimais žmonėmis, kurie patartų, kaip elgtis susidūrus su psichologiniu smurtu: „Kažin ar susidūręs su problema iš karto kreipčiausi į psichologą. Galbūt iš pradžių kalbėčiau su artimu, mylimu žmogumi, kuriuo pasitikiu ir galėčiau paklausti patarimo. Nemanau, kad pirmas žingsnis turėtų būti psichologas.“

Jis taip pat pridūrė, kad puiki idėja yra apie patyčias ir patiriamą spaudimą kalbėti viešai – socialiniuose tinkluose. Jie, anot Makaliaus, padeda skleisti žinią, parodo, kad daug žmonių patiria panašias problemas.

„Socialiniai tinklai mums padeda apie problemas kalbėti drąsiau. Rašome mini dienoraščius, kuruose išsikalbame apie bėdas ir tai, kas mus slegia. Tokiu būdu atkreipiame dėmesį ir žmogaus, kuris tas problemas kelia“, – 15min sakė Rimvydas.

Tiesa, jis teigė besidžiaugiantis, kad šiandien visuomenė tobulėja – sparčiai keičiasi į gera ir tiki, kad patyčios tikrai mažėja.

Panašios nuomonės laikosi ir Monika Marija. Mergina atvirai prisipažino, kad ir pati buvo susidūrusi su patyčiomis. Visgi atlikėja sako pastebinti – kritiką dažniausiai ji žeria pati sau.

„Man atrodo, kad visi vienaip ar kitaip esame susidūrę su patyčiomis – vieni mažiau, kiti daugiau. Daugiausia jų yra mokyklose, universitetuose. Tai vietos, kuriose susirenka daug žmonių, jie vienas kitą vertina. Man taip pat teko patirti šiokias tokias patyčias, tačiau niekada į jas nežiūrėjau rimtai. Galbūt pati labai save kritikavau, todėl nevertinau kitų žmonių blogų žodžių“, – sakė Monika Marija.

15min nuotr./Monika Marija
15min nuotr./Monika Marija

Mergina teigė mananti, kad patyčių tema visais laikais buvo aktuali. Anot Monikos Marijos, labai gerai, kad dabar ji yra paaštrėjus, o žmonės, kurie blogai jautėsi, kentėjo nuo psichologinio smurto, išdrįsta tai pasakyti, nes mato, kad yra ne vieni, sulaukia palaikymo. Kalbėdama apie patyčias, ji sako, kad skriaudėjai savo aukas kaltina, kritikuoja, tačiau patys dažniausiai yra spaudimą patyrę asmenys.

Paklausta, kaip reikėtų kovoti su patyčiomis, Monika Marija nelinkusi teigiamai vertinti psichologų suteikiamos pagalbos: „Manau, kad kiekvienas randa savo kelią. Aš pati buvau atsidūrusi tokiose situacijose, kai maniau, kad reikia psichologo konsultacijos. Tačiau ją visada suteikia artimiausi žmonės, kurie mane myli. Nenorėčiau kreiptis į žmones, kurie už pokalbius ima pinigus, jie niekada nesugebės į problemą pasižiūrėti nuoširdžiai. Tačiau kiekvienam yra savas kelias, kiekvienas randa savo sprendimo būdą.“

15min ji sakė, kad geriausias būdas atsiriboti nuo patyčių – pakeisti aplinką, rasti naujos veiklos, daryti tai, ko anksčiau bijota. Tokiu būdu galima nukreipti dėmesį ir tobulėti. O kai žmogus tobulėja, anot Monikos Marijos, labiau pasitiki savimi ir išsprendžia visas bėdas.

Visgi Donato Montvydo žmona Veronika Montvydienė yra kitokios nuomonės. Moteris sakė, kad psichologai šiomis dienomis gali suteikti žmogui reikiamą pagalbą, todėl nereikia jų bijoti, o nutikus problemai, reiktų kuo greičiau kreiptis: „Pastebėjus problemą labai svarbu nebijoti kalbėti su psichologais. Jie kaip dantų gydytojai. Pas mus Lietuvoje dar įsigalėjęs stereotipas, kad jei žmogus eina pas psichologus, tai tikriausiai serga. Labai normalu pasidalinti savo problemomis su šios srities specialistais, juk ne kiekvienas turi žmogų aplinkoje, kuris galėtų duoti kokį nors patarimą be simpatijų ar antipatijų.“

Asmeninio albumo nuotr./Veronika Montvydienė su dukra
Asmeninio albumo nuotr./Veronika Montvydienė su dukra

Veronika sakė pastebinti, kad didžiausią psichologinį spaudimą šiomis dienomis patiria moterys. Visgi, ji mano, kad dailiosios lyties atstovės pradeda labiau savimi pasitikėti, nepasiduoda užklupus sunkumams.

Kalbėdama apie moterų patiriamas patyčias, ji teigė, kad pati su šia problema susidūrusi nebuvo: „Aš visada turėjau tvirtą poziciją, dėl būdo bruožų ir savybių, niekam nepavyko manęs nuvesti iki būsenos, kad pajusčiau, jog iš manęs tikrai kas nors tyčiojasi. Tie, kurie bando manipuliuoti kitų žmonių savybėmis, patys yra labai silpni.“

V.Montvydienė įsitikinusi – norint įveikti psichologinį smurtą reikia būti stipriam, pasitikėti savimi ir neleisti, kad iš tavęs tyčiotųsi.

„Reikia turėti žmonių, kurie paremtų, į kuriuos galėtum kreiptis. Svarbu garsiai kalbėti ir savyje ieškoti stiprybės, stengtis ugdyti vidinį branduolį, kad niekas negalėtų tavęs pastumti. Nereikia daryti dramos, bėgti ir verkti“, – sakė moteris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką