Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl televizijos laidoje „Teisė žinoti“ (LTV, 2009-01-21) paskelbtos informacijos

Šaltinis: 15min
0
A A

Š.m. sausio 30 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo pareiškėjo UAB „Tele-3“ generalinės direktorės Lauros Blaževičiūtės skundą dėl televizijos laidoje „Teisė žinoti“ (LTV, 2009-01-21) paskelbtos informacijos.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laidos dalyviai Jolanta Butkevičienė, Rimvydas Valatka, Dainius Radzevičius bei laidos vedėja Rita Miliūtė paskelbė nepagrįstus, tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriais žeminama tiek pareiškėjo dalykinė reputacija, tiek ir įmonėje dirbančių asmenų garbė ir orumas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti atsakymo teise. Pareiškėjo nuomone, laidoje nebuvo laikytasi pagrindinių visuomenės informavimo principų, tokių kaip žinios ir nuomonės atribojimo, nuomonių įvairovės bei atsakymo teisės užtikrinimo.

Pareiškėjas prašo: 1) nustatyti minėtoje televizijos laidoje padarytus Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų pažeidimus bei dėl jų įspėti už pažeidimų padarymą atsakingus asmenis; 2) pareikalauti, kad Lietuvos televizija nustatyta tvarka suteiktų atsakymo teisę į paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir dalykinę reputaciją žeminančius teiginius.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo UAB „Tele-3“ skundo dalyką ir pagrindą bei Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjo skundą dalyje dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų persiuntė komisijai nagrinėti pagal kompetenciją. Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjo skundą išnagrinėjo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu.

Tirdamas pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorius raštu kreipėsi į VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, prašydamas pateikti viešosios informacijos rengėjo poziciją dėl susidariusios situacijos. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ paaiškinimai buvo gauti.

VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinis direktorius A. Siaurusevičius paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjo skundo tekstą, viešosios informacijos rengėjas mato, jog skundo rengėjai LTV žurnalistei R. Miliūtei pateikia vieną pretenziją – dėl citatos „<...> nuo ko prasidėjo šitie visi dalykai – nuo nelemto atvejo, kai žurnalistas galbūt kalbėjo šiek tiek per garsiai? Tada iš jo atimama akreditacija, tada kanalo vadovybė jo negina <...>“. Pareiškėjas nurodo, kad ši informacija yra klaidinanti, nes, jo teigimu, Seimo valdybai yra pateiktas skundas dėl šio atvejo.
VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo aptariamojo laikotarpio – laidoje jį apibūdinant žodžiu „tada“, tai yra, konflikto pradžios, kai iš žurnalisto buvo atimta akreditacija ir TV3 žinioms uždrausta rodyti reportažą apie tai, iki tol, kol įtampai kylant Seimo kanceliarijoje įregistruotas skundas dėl atimtos akreditacijos, praėjo daugiau kaip dvi savaitės, todėl teigti, kad žurnalistas buvo ginamas, A. Siaurusevičiaus manymu, nebūtų korektiška.

Atsakydamas į pareiškėjo pretenziją dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti atsakymo teise, viešosios informacijos rengėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ susilaikė nuo bet kokių komentarų, tačiau pridėjo R. Miliūtės pokalbio su pareiškėjo UAB „Tele-3“ atstove viešiesiems ryšiams Rita Markeliūnaite įrašo šifruotę, iš kurios, kaip teigia viešosios informacijos rengėjo vadovas, matyti, kad televizijos atstovai sausio 21 d. buvo kviečiami dalyvauti laidoje ir kad kaip tik laidos vedėja R. Miliūtė pateikė savo telefono numerį. Viešosios informacijos rengėjo vadovas A. Siaurusevičius nurodė, kad UAB „Tele-3“ generalinė direktorė L. Blaževičiūtė tą dieną į LTV žurnalistų skambučius neatsiliepė.

Dėl laidos dalyvių pateiktos informacijos, kuri, pasak skundo rengėjų, neatitinka tikrovės bei žemina UAB „Tele-3“ dalykinę reputaciją, viešosios informacijos rengėjo vadovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktu, viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui. A. Siaurusevičius pažymėjo, kad laida „Teisė žinoti“ yra transliuojama tik tiesiogiai. Todėl, A. Siaurusevičiaus įsitikinimu, LRT atsakomybė už laidos dalyvių, nepavaldžių LRT, laidoje paskelbtą informaciją neiškyla.

Žurnalistų etikos inspektorius pažymi, kad asmens garbė ir orumas (juridinio asmens atveju – dalykinė reputacija) yra ginami, kai nustatoma šių faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (juridinio asmens dalykinę reputaciją); 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą (juridinio asmens dalykinę reputaciją) žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan.

Kiekvienu atveju yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis nustato, jog žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorius nustatė:ginčo objektu esantys teiginiai buvo paskelbti tiesioginės televizijos laidos (eterio) metu. Šioje laidoje dalyvavę J. Butkevičienė, R. Valatka, D. Radzevičius yra nepavaldūs viešosios informacijos rengėjui – VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, todėl remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktu, viešosios informacijos rengėjui nekyla civilinė atsakomybė už jų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Minėtas Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis reglamentuoja atsakomybės subjekto klausimą tik sprendžiant dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, bet ne dėl kitų pažeistų asmens teisių gynimo būdų, pvz. tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ar atsakymo teisės užtikrinimo. Todėl viešosios informacijos rengėjo – VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ argumentas, jog remiantis minėta teisės norma atsakomybė jam už laidos dalyvių paskelbtą informaciją neiškyla, yra pagrįstas tik ta apimti, jog jam nekyla civilinė atsakomybė, t.y. turtinė prievolė – žalos atlyginimas pinigine forma. Tačiau kai yra pareiškiamas reikalavimas dėl žinių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją, paneigimo ar atsakymo teisės užtikrinimo, tai nepaisant to, jog tokias žinias paskelbė viešosios informacijos rengėjui nepavaldūs tiesioginės laidos dalyviai, atsakomybės subjektu yra pats viešosios informacijos rengėjas, nes būtent jis kontroliuoja kanalą, kuris buvo panaudotas kaip tų žinių paskleidimo priemonė.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio turinio aiškinimą, pareiškėjo skundo kontekste yra reikšmingas ne tik laidos vedėjos R. Miliūtės teiginių, bet ir laidos dalyvių paskelbtos informacijos vertinimas.

Ginčo objektu esantis laidos dalyvės J. Butkevičienės teiginys „<...> sakykim televizijos vadovės pozicija gali būti viena, žurnalistų, dirbančių kanale ir dirbančių Žinių tarnyboje, gali būti kita, ypač, kai yra ribojama teisė kalbėti ir teisė žinoti“, atsižvelgiant į teiginio kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją, laikytinas laidos dalyvės nuomone. Tai yra prielaidos forma išreikštas subjektyvus J. Butkevičienės vertinimas, kuriam tiesos kriterijus netaikytinas. Atsižvelgiant į nuomonės reiškimo būdą ir formą, darytina išvada, jog J. Butkevičienė nepiktnaudžiavo savo teise į nuomonės raišką.

Laidos dalyvės J. Butkevičienės teiginys „Ir, kiek žinau, šiandien Žinių tarnybai yra liepta rodyti ir filmuoti poną Valinską“ vertintinas kaip žinia, nes fakto apie tam tikro nurodymo davimą konkrečiam televizijos kanalo padaliniui egzistavimą galima patikrinti įrodymais. Tačiau, ar toks nurodymas buvo duotas, ar ne asmens garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos vertinimo požiūriu yra neutralus faktas. Nei nurodymo turinys – Seimo pirmininko filmavimas ir rodymas, nei nurodymo davimo fakto egzistavimas neturi žeminančio pobūdžio, neatskleidžia įstatymais uždraustų, teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinų pareiškėjo veiksmų ar savybių.

Asmenų neturtinės teisės priklauso konkretiems asmenims, todėl ir teisė ginti šias neturtines vertybes priklauso tik tam asmeniui, kurio neturtinės teisės buvo pažeistos. Įvertinus ginčo objektu esančiame laidos dalyvio R. Valatkos teiginyje „Koks ten tas koncernas MTG yra aiškiai korumpuotas koncernas, susipynęs su dabartinės valdžios veikėjais <...>“ paskelbtą žinią apie koncerno MTG korumpuotumą, darytina išvada, jog ši žinia nėra apie pareiškėją UAB „Tele-3“, o konkrečiai siejama su bendrove „MTG Broadcasting AB“. „MTG Broadcasting AB“ yra transliuotojo UAB „Tele-3“ savininkas, t.y. savarankišką teisinį subjektiškumą turintis juridinis asmuo.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog „MTG Broadcasting AB“ jį būtų oficialiai įgaliojęs atstovauti ir teikti skundą žurnalistų etikos inspektoriui. Todėl tik pati bendrovė „MTG Broadcasting AB“, būdama suinteresuotas asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gali ginti savo dalykinę reputaciją nuo nepagrįsto ir nesąžiningo jos sumenkinimo. Esant šiai aplinkybei nagrinėjamos žinios žeminantis pobūdis nenustatinėtinas.

Ginčo objektu esantys laidos dalyvės J. Butkevičienės teiginiai „<...> dėl tų kvotų televizijos vadovybė nelabai norėjo kovoti“, „Ir aš bent manau taip, kad iš tikrųjų akcininkai buvo labai vienašališkai informuoti ir, matyt, ta linkme, kokia yra palanki tikrai ne Žinių tarnybai“ yra laikytini J. Butkevičienės nuomone, nes tai yra subjektyvūs, vertinamojo pobūdžio duomenys, kurie negali būti patikrinti tiesos požiūriu. Paskleidžiant informaciją apie tariamą televizijos vadovybės norą ar nenorą kovoti nėra perteikiamas joks faktas, kurį galima būtų patikrinti įrodymais, o tik subjektyvus asmens įspūdis apie tam tikrą vadovybės laikyseną. J. Butkevičienės mintis apie tariamai vienašališką akcininkų informavimą nėra kategoriška, o suformuluota kaip prielaida ir grynai vertinamasis, asmeninis požiūris („<...> aš bent manau taip <...>“, „matyt“). Todėl nagrinėjami teiginiai atitinka nuomonės apibrėžimą, o išreikšti etišku būdu ir forma, neperžengė teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę ribų.

Laidos dalyvio R. Valatkos teiginyje „<...> kai didžiausias televizinis kanalas, nesugebėdamas paaiškinti kodėl, bet atleidžia Žinių tarnybos vadovę <...>“ neabejotina faktinio pobūdžio informacija yra tai, jog Žinių tarnybos vadovės J. Butkevičienės darbo santykiai UAB „Tele-3“ pasibaigė. Informacija apie J. Butkevičienės atleidimą yra žinia ir dėl jos atitikimo tikrovei ginčo nekyla. Tuo tarpu teiginio dalis apie aiškių tokio atleidimo priežasčių nebuvimą yra duomenys, susiję su pagrindiniu faktu – darbo santykių nutraukimu. Tai yra pagrindinio fakto subjektyvus įvertinimas, atitinkantis nuomonės, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, sampratą.

Laidos vedėjos R. Miliūtės teiginio „<...> žurnalistas galbūt kalbėjo šiek tiek per garsiai? Tada iš jo atimama akreditacija, tada kanalo vadovybė jo negina <...>“ dalis, dėl kurios kilo ginčas „<...> tada kanalo vadovybė jo negina <...>“, yra laikytina žinia, kadangi yra kalbama apie konkrečius kanalo vadovybės veiksmus (neveikimą), t.y. asmens (ne)gynimą, kurių egzistavimą galima patikrinti įrodymų priemonėmis. Faktą, jog nagrinėjamame teiginyje „<...> tada kanalo vadovybė jo negina <...>“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, patvirtina 2008-12-24 UAB „Tele-3“ generalinės direktorės L. Blaževičiūtės pasirašytas skundas Lietuvos Respublikos Seimo valdybai dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2008-12-11 sprendimo Nr. S-2008-10159 dėl akreditacijos nutraukimo. Pažymėtina, jog toks kanalo vadovybės vykdytas savo žurnalisto gynimas buvo rezultatyvus, nes abipusiu susitarimu Seimo kanclerio sprendimas dėl TV3 Žinių tarnybos reporterio Aleksandro Zubriakovo akreditacijos Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo buvo atšauktas (šią faktinę aplinkybę patvirtina Seimo kanceliarijos 2009-02-13 raštas Nr. S-2009-1641).

Nagrinėjamame teiginyje kanalo vadovybė kaltinama negynusi savo žurnalisto po to, kai iš jo buvo atimta akreditacija. Pagal nagrinėjamo teiginio prasminį turinį, negynusi savo žurnalisto tokioje situacijoje kanalo vadovybė pasielgė netinkamai, nepriimtinai, t.y. kanalo vadovybės veiksmams (neveikimui) suteikiama neigiama prasmė. Todėl darytina išvada, kad paskleidžiant asmens elgesio nepriimtinumą parodančią informaciją, jis yra diskredituojamas visuomenės akyse ir tokio pobūdžio žinios žemina jo garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje (šiuo konkrečiu atveju kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai ir teisėtam interesui, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama tikrųjų jo veiksmų pagrindu).

Viešosios informacijos rengėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ argumentas, kad nuo konflikto pradžios, kai iš žurnalisto buvo atimta akreditacija, iki tol kol Seimo kanceliarijoje įregistruotas skundas dėl atimtos akreditacijos, praėjo daugiau kaip dvi savaitės, todėl teigti, kad žurnalistas buvo ginamas, nebūtų korektiška, yra visiškai nepagrįstas. Skundo Seimo valdybai dėl akreditacijos nutraukimo padavimo terminas, analizuojant teiginyje „<...> tada kanalo vadovybė jo negina <...>“ paskleistos žinios atitikimą tikrovei, yra visiškai nereikšmingas, nes neatitinka tikrovei pats faktas, neva kanalo vadovybė negynė savo žurnalisto. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama laida į eterį išėjo 2009-01-21, t.y. praėjus beveik mėnesiui po to, kai skundas dėl akreditacijos nutraukimo buvo pateiktas Seimo valdybai. Todėl viešosios informacijos rengėjas turėjo pakankamai laiko patikrinti ketinamą skelbti informaciją, kad visuomenei pateikiami duomenys apie tam tikrus įvykius būtų teisingi ir pagrįsti faktais.

Laidos dalyvio D. Radzevičiaus teiginys „<...> arba Lietuvoj susipras <...> kai kurios žiniasklaidos priemonės ir jos savininkai arba turėsim rimtų problemų tarptautinėje arenoje, kai mus pradės lyginti su Baltarusija arba Kaukazo šalim“ laikytinas subjektyvios nuomonės pareiškimu, kadangi tokios informacijos patikrinti įrodymų pagalba neįmanoma. Tai yra vertinamojo pobūdžio duomenys, todėl jiems netaikomas tiesos kriterijus.

Pareiškėjo argumentas dėl to, jog nebuvo suteikta galimybė laidoje pasinaudoti atsakymo teise, laikytinas nepagrįstu. Iš viešosios informacijos rengėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pateiktos laidos vedėjos R. Miliūtės pokalbio su pareiškėjo atstove viešiesiems ryšiams R. Markeliūnaite įrašo šifruotės matyti, jog laidos vedėja kvietė pareiškėjo atstovus dalyvauti laidoje ir pateikė savo telefono numerį susisiekimui. Darytina išvada, jog tokia forma pateiktas kvietimas į laidą yra tinkamas galimybės kritikuojamam asmeniui realizuoti atsakymo teisę laidoje užtikrinimas, o pareiškėjo nepasinaudojimas suteikta galimybe vertintinas kaip atsisakymas nuo atsakymo teisės laidoje. Tačiau toks atsisakymas savaime nereiškia, jog tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminančios informacijos paskelbimo atveju atsakymo teisė tokiam asmeniui neturi būti suteikta vėliau, t.y. po laidos išėjimo į eterį ir informacijos paskelbimo. Ši išvada išplaukia iš Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnio turinio, kuriame įtvirtinta, jog kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės informavimo įstatymo 15, 44 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, pagal kuriuos viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina žurnalistų pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistikos etikos“ Nr. 1003 (1993) 4 punktas numato, kad žinių skelbimas turi būti grindžiamas tiesa, kurią garantuoja atitinkamos patikrinimo bei įrodymo priemonės, žinių pateikimo, aprašymo bei atpasakojimo nešališkumas. Visais atvejais svarbus tikrasis paskelbtų žinių santykis su tikrovės reiškiniais. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas šių reikalavimų nesilaikė, nes paskelbęs teiginį „<...> tada kanalo vadovybė jo negina <...>“ skundžiamos laidos žiūrovams buvo suteiktas akivaizdus pagrindas manyti, jog pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų savo žurnalistą po to, kai iš jo buvo atimta akreditacija, tačiau viešosios informacijos rengėjas jokių šią faktinę aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Paskelbdamas žinią apie pareiškėją, kaip negynusį savo žurnalisto po akreditacijos atėmimo, viešosios informacijos rengėjas neįsitikino skelbiamos informacijos teisingumu ir tikslumu, netikrino savo informacijos šaltinio patikimumo, kritiškai jo nevertino ir tokiu būdu nevykdė aukščiau išvardintų teisės aktuose jam numatytų pareigų.

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, žurnalistų etikos inspektorius
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos rengėją – VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
2. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas – VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sudarytų pareiškėjui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jo dalykinei reputacijai kenkiančią informaciją.
3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjo UAB „Tele-3“ generalinei direktorei L. Blaževičiūtei ir viešosios informacijos rengėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generaliniam direktoriui A. Siaurusevičiui.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką