Šia proga, apie nueitą grupės kelią, kūrybą ir svajones kalbamės su „ba.“ lyderiu Benu Aleksandravičiumi.
Tau dar tik 21-eri, bet jau esi išleidęs dvi plokšteles ir albumą, „ba.“ klipai internete yra peržiūrėti milijonus kartų, o Jus seka tūkstančiai socialiniuose tinkluose. Kaip manai, ar šiandien būdamas nežinomas vaikinas – būtumei toks pats, ar vis tik toks dėmesys tavyje kažką pakeitė?
Neįmanoma atsakyti kaip būtų buvę. Visuomet stengiuosi būti savimi, bet, žinoma, visą muzikavimo laikotarpį besikeičianti aplinka kažkiek keitė ir mane. Dabar labiau stengiuosi atsirinkti žmones, nebendrauti ir net nesileisti į kalbas su tais, su kuriais nenoriu, kad ir kiek bedomintų naujos pažintys. Anksčiau su visais buvau atviras, bet dabar man nebereikia masės žmonių. Esu laimingas būdamas savo artimų draugų rate, jame jaučiuosi geriausiai.
O kaip per visą šį laiką keitėsi „ba.“ kūryba? Kiek ją nulėmė besikeičianti grupės sudėtis?
Tikrai judame į priekį. Tiek kaip asmenybės, tiek kaip artistai. Labai džiaugiuosi dabartine mūsų kūryba, naujausiais singlais ir dar su sena chebra išleista viniline plokštele. Labai patobulėjome su įrašais, o už tai reikia dėkoti Jurgiui Masilioniui, tapusiam mūsų grupės nariu. Asmeniškai džiaugiuosi savo mintimis ir tekstais, o su nauja grupės sudėtimi, „ba.“ tapo tokia grupe, kokia niekada anksčiau nebuvo.
Ką „ba.“ vis tik reiškia koncerto erdvė?
Kad ir kur begrotume, stengiamės, kad mūsų pasirodymas atrodytų ir skambėtų gerai. Esu prisišnekėjęs, kad „ba.“ solinis koncertas niekada neįvyks arenoje ir laukiu, kol žmonės pamirš šitą mano pasisakymą. O jei rimtai, tai mums patinka groti visokiose erdvėse. Mažos patinka dėl artimo kontakto su publika. Didelės ir festivalių scenos – dėl didesnių techninių galimybių.
Minėjote, jog intensyviai ruošiatės savo vieninteliam solo koncertui šią vasarą – gal jau galite atskleisti jo detales?
Kiekvienais metais „Vasaros terasoje” vyksta vienas pagrindinių mūsų pasirodymų. Visuomet stengiamės ne tik gerai paruošti ir atrinkti programą, bet ir pasirūpinti vaizdu ant scenos. Kalbant apie programą – su šia sudėtimi tokio ilgo koncerto dar neturėjome. Galiu pažadėti ir tai, jog (žinoma, su Lecho Bedulskij pagalba) tokios scenos terasoje, kokia ji bus per mūsų koncertą – dar nematėte.
Ką „ba.“ reiškia grįžtamasis ryšis? Kaip manai, ar menininkas gali kurti tik sau?
Šiandien sakau, kad negali. Rytoj gal sakyčiau kitaip, bet tikrai užtikrintai galiu pasakyti, kad mūsų klausytojai – tai mūsų grupės narys, be kurio mes – niekaip.
O ar be muzikos yra sritis, kurioje pats kada nors norėtumei išbandyti savo jėgas?
Norėčiau išmokti gaminti valgį.
Jei kada nors rašysi savo autobiografiją – kaip manai, kam pirmajam(ai) padėkosi įvadiniame puslapyje? Kodėl?
Vitalijui Vaiper Despotin. Būtent jis buvo pirmasis žmogus, sutikęs man padėti. Man kaip asmenybei, atlikėjui, kūrėjui – jis visuomet liks svarbiausias.
Atskleiski, kokie „ba.“ ateities planai?
Dideli! Bet kokie – nesakysiu.
