Atsistoję vaikinams gerbėjai plojo jau nuo pirmųjų akordų. Rodos, visi dainininkų pasirodymo klausė su šypsena – šėlionės scenoje ir juoką kėlę abiejų judesiai nulėmė itin audringą kovą.
Pirmasis teisę įvertinti pasirodymą gavo D.Montvydas. Dainininkas buvo absoliučiai sužavėtas šių futbolo aistruolių išmonės, savo ruožtu mėgino atkartoti Roberto šokio judesius. Italas jam paliko tokį įspūdį, kad kolegoms – Ingai ir Arūnui Valinskams – jis rekomendavo komandoje pasilikti būtent šį dainininką.
„Abudu esate charizmatiški ir labai įdomus. Dovydas toks šviesus, gero veido, Roberto – toks tamsus“, – apie pasirodymą kalbėjo Merūnas. Klasikinės muzikos atstovas pripažino, jog išgirdęs, kad Roberto – italas, tikėjosi išgirsti solidžią ariją, tačiau buvo maloniai nustebintas.
Vieningos pozicijos laikėsi ir Katažina: „Kaip bebūtų, mano akys žiūrėjo į Roberto, o ausys taip pat klausė būtent jo.“
Teisės pasisakyti sulaukusi I.Valinskienė atskleidė kortas – pasirodo, nė vienas dainininkas nenorėjo atlikti šios dainos: „Mūsų provokacija pavyko. Roberto šios dainos nenorėjo, o Dovydui ši stilistika taip pat nepatiko. Aš labai patenkinta Dovydo pasirodymu, o Roberto, akivaizdu, gali daryti viską.“
Lemtingą verdiktą buvo patikėta paskelbti A.Valinskui: „Jūs pastatėte salę ant ausų jau per pirmą priedainį. Sukūrėte puikų šou, šventę. Lenkiu savo žilai pliką galvą prieš abu, tačiau mes renkamės Roberto.“
