Septyni koncertai, praėjusį žvarbų savaitgalį vykę Kaune, suteikė galimybę pasiklausyti kuo įvairiausio skambesio muzikos, susipažinti su naujais džiazo scenos veikėjais ir projektais. „Festivalis sukūrė puikią atmosferą, čia jungėsi ne tik klausytojų, bet ir muzikantų kartos, idėjos, išsiliejusios laisva, įdomia muzika“, – LŽ sakė „VDU Jazz jungtys“ vadovas Julijus Grickevičius, pats mėginantis groti kontrabosu.
Džiazas kūno jungtyse
Itin energingai festivalį pradėjo būgnininko Ąžuolo Paulausko grupė. Jaunatviškas šėlas tvino ir iš muzikos, ir iš pačių jos atlikėjų. Sušukęs bosine gitara grojančiam bičiuliui: „Varom drum and bass (D&B)“, grupės lyderis pakilo nuo kėdės, apėjo mušamųjų „mašiną“ ir pasirodymą tęsė stovėdamas. Koncertui įpusėjus, Ą.Paulauskas žengė prie mikrofono ir išreiškė viltį, kad skambanti muzika ilgai išliks klausytojų širdyse. Grupė muzikavo itin aidžioje VDU Klubų salėje, tad iš klausytojų pusės veržte veržėsi replika: „Ne tik širdyse, bet ir visose kūno jungtyse.“
Džiazo scenoje Ą.Paulauskas pirmą kartą pasirodė būdamas ketverių. Po metų jo pavardė atsidūrė Lietuvos rekordų knygoje kaip jauniausio būgnininko profesionalo. O sulaukęs šešerių berniukas koncertavo su „Kauno bigbendu“.
Dar viena spalva
Visiškai kitokiu skambesiu vakarą skandino Kauno džiazo trio – perkusininkas Arvydas Joffė, saksofonininkas Tomas Botyrius ir pianistas Gražvydas Januškevičius. Koncertas vyko senamiesčio vyninėje, tad ir muzika privalėjo paisyti tam tikro etiketo, taikytis prie taurių vyno formų. Iš pradžių, regis, ji priminė klasikinį, masiškai per radiją transliuojamą džiazą. Tačiau ilgainiui muzikantų kūrybiškumas ir profesionalumas išsiliejo laisva ir veržlia improvizacija. Dėmesingi klausytojai buvo pamaloninti ir įdomiais ieškojimais, ir atradimais, o viena Kauno ponia, tądien šventusi gimtadienį, iš laimės net susitaršė sau plaukus. Kauno džiazo trio jaunajame festivalyje dalyvavo pirmą kartą ir neabejotinai tapo viena ryškiausių jo spalvų.
Skubėdavo gelbėti
Projektą „Didinga šiaurė“, susiejusį vaizdo instaliaciją ir muziką, sumanė Kauno fotomenininkų vadovas Gintaras Česonis. Iš kelionės po Norvegiją jis parsivežė šūsnį fotografijų, kuriose įamžinti beribiai šalies toliai, o saksofonininko Seržo Vychrovo suburti muzikantai savaip papildė menininko reginius. VDU menų galerijos „101“ ekrane rodyti vaizdai virs fotografijų albumu, o nuo scenos sklidusi muzika bus įrašyta į kompaktinę plokštelę ir taps neatsiejama šio albumo dalimi.
Džiazas nesiliovė ir naktį. Jo atlikėjus ir mėgėjus – daugiausia akademinį Kauno jaunimą – kvietė videomenininko Henriko Gulbino įrengta „Jazz palėpė“. Itin profesionalų kvintetą „?“, kuris pradėjo naktinį koncertą, scenoje keitė mažiau žinomi muzikantai. Savą scenos plotelį ir tam tikrą laiko tarpą gavo net nemokantieji groti. Kai muzika tarsi pakliūdavo į šachmatų patą, jos gelbėti skubėdavo kvinteto „?“ nariai. Ir vėl įsivyraudavo tvarka.
Paskutiniąją festivalio dieną į sceną žengė dvi eksperimentuoti mėgstančios grupės. Mažyčius stebuklus, pasitelkusi galybę įvairiausių instrumentų, kūrė grupė „World Duo“, o svečių kvintetas iš Lenkijos „Light Coorporation“ pateikė iš muzikos ir vaizdų nuaustą pasakojimą.
