Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 27d. 14:20

Jei radijo stotys trečdalį eterio skirtų lietuviškai muzikai, atlikėjai uždirbtų papildomą 1 mln. eurų

Leonas Somovas, Jazzu, Aistė Smilgevičiūtė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Leonas Somovas, Jazzu, Aistė Smilgevičiūtė

Lietuvos muzikos atlikėjai, dainų autoriai pritaria Seimo kultūros komiteto nario Vytauto Kernagio siūlymui radijo stotims įvesti kvotas, kad trečdalį muzikai numatyto eterio jos skirtų Lietuvoje sukurtiems kūriniams. Į Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusią konferenciją išreikšti palaikymo šiai iniciatyva atvyko Leonas Somovas, Justė Arlauskaitė-Jazzu, Aistė Smilgevičiūtė, Mantas Joneikis, Domatas Razauskas, Vidas Bareikis, Kęstutis Makačinas ir kiti muzikos pasaulio atstovai.

15min jau rašė, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis siūlo Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. nacionalinių kūrinių kvotą, kurios 1/4 dalis būtų skiriama naujiems (ne senesniems nei 3 metų) kūriniams ir įrašams.

Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius sako, kad įpareigojus radijo transliuotojus bent trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, Lietuvos atlikėjai per metus papildomai uždirbtų milijoną eurų.

„Mūsų paskaičiavimu, po šių įstatymo pakeitimų apie vieną milijoną eurų Lietuvos kūrėjai ir atlikėjai uždirbtų daugiau dėl jų kūrinių panaudojimo radijo stotyse, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sakė V.Stackevičius. – Mes neišradinėjam dviračio, yra daug valstybių, kurios yra priėmusios tokius sprendimus, iš kaimyninių – lenkai, kurie trečdalį radijo stočių eterio yra paskyrę savo muzikai, estai jau prieš kelerius metus tą dalyką taiko taip pat, pas juos yra 25 proc. estiško eterio, taip pat tokios šalys kaip Prancūzija, Portugalija, Slovėnija, Kanada.“

Anot jo, papildomos lėšos leistų atlikėjams kurti kokybiškesnį turinį, didėtų jų konkurencingumas, o tokia praktika taikoma ir kitose pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvos kaimynėse.

V.Stackevičiaus teigimu, radijo transliuotojams neturėtų pristigti lietuviškų kūrinių: šalyje per metus įregistruojama apie 7 tūkst. naujų kūrinių – maždaug 20 kūrinių per dieną.

Autorių teisių asociacijos LATGA tarybos prezidentas Teisutis Makačinas pažymėjo, kad asociacija pritaria Seime registruotoms pataisoms, kurios įpareigotų radijo transliuotojus trečdalį muzikai numatyto eterio laiko skirti Lietuvoje ar Lietuvos kūrėjų sukurtiems kūriniams.

„Mes manome, kad jei gerai – Europai, mums – tuo labiau. Teigiami pokyčiai: tai mažins nepilnavertiškumo kompleksą, kurį mums kasdien kiša, skatins kūrybinę veiklą ir gerins kūrėjų materialinę bazę“, – sakė T.Makačinas.

„Šitas procesas nėra lengvas ir turėtų būti gerai pamąstytas. Mums aišku, kad radijo stotys, akustinė medija – tik dalis to, ką šita sistema turėtų apimti: ir internetą, ir teatrą, ir parodas, ir visą vizualųjį, literatūrinį meną. Žinoma, reikia rasti būdus ir formas visa tai padaryti ir spręsti kompleksiškai“, – kalbėjo T.Makačinas.

Atlikėjai siūlo sekti Europa

Atlikėjas ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas sakė iš pradžių buvęs nusistatęs prieš privalomas kvotas, tačiau savo nuomonę pakeitęs, kai susidūrė su geraisiais pavyzdžiais iš tokį reguliavimą turinčių šalių.

„Tam, kad kokybė kiltų, reikia, kad čia daugiau liktų pinigų. Aš manau asmeniškai, jei šioje rinkoje pasiliktų daugiau pinigų, būtų labai didelė nauda, nes mūsų maža rinka labai sunkiai gali atsispirti muzikinei kultūrinei invazijai tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Galų gale ėmiau tame matyti daugiau naudos negu kenksmingumo“, – sakė D.Razauskas.

Grupės „Skylė“ atlikėja Aistė Smilgevičiūtė teigė, kad lietuvių kūrėjų skatinimas „padėtų išlaikyti nacionalinį veidą“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistė Smilgevičiūtė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistė Smilgevičiūtė

„Norėčiau prisiminti europinę praktiką, yra šalys, kurios vertina savo kūrėjus, juos siekia globoti ir tai užfiksuoja įstatymais, ir rezultatai yra. Dar kas svarbu, tai šaliai padeda išlaikyti nacionalinį veidą. Nebūtinai dainuokim lietuviškai, dainuokim angliškai, aš dainuosiu žemaitiškai, bet tai suteikia bruožus, o susiniveliuoti visada suspėsim, pabandykim sutvirtėti, augti“, – sakė A.Smilgevičiūtė.

Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu pasakojo seniai svajojusi, kad „Lietuvos muzikos industrijos beveik nebuvimas pasaulio kontekste artėtų prie pasaulio standartų“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Justė Arlauskaitė-Jazzu

„Šiuo atveju mes pavyzdį imam iš didžiųjų Europos šalių ir tas pavyzdys man atrodo labai tinkamas. Muzika yra didžiulė Lietuvos kultūros dalis ir tą kultūrą mes galime puoselėti, tai būtų žingsnis, kuris leistų atlikėjams, kūrėjams gyventi geriau, skleisti savo kūrybą“, – kalbėjo J.Arlauskaitė-Jazzu.

Iniciatorius: laisvė rinktis nenukentės

Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad radijo transliuotojai trečdalį muzikai numatyto eterio laiko turėtų skirti Lietuvoje sukurtiems kūriniams.

Pagal siūlymą, Lietuvos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai ne mažiau kaip 35 proc. muzikinės programos laiko turėtų skirti nacionaliniams kūriniams.

Nacionaliniai kūriniai turėtų būti transliuojami nuo 6 iki 23 valandos. Kaip nacionalinis kūrinys apibrėžiami lietuvių kalba atliekami, taip pat Lietuvoje sukurti ir įrašyti, šalyje gyvenančių kūrėjų sukurti kūriniai.

Pataisų iniciatorius konservatorius Vytautas Kernagis sakė, kad privaloma kvota neribotų klausytojo pasirinkimo, nes norintys klausytis konkrečios muzikos tam renkasi kitas platformas, ne radiją.

„Jei dabar sakoma apie klausytoją, kad jie dabar neva privalės klausytis lietuviškos muzikos, tai tie klausytojai, kurie nori klausytis konkrečiai kažkokios muzikos, jie naudoja tam tikras platformas internetines, ir ten klauso muziką, kurios nori klausytis. Jei klauso radijo stoties, klauso, ką radijo stotis jiems pateikia, nemanau, kad čia kažkokia prievarta“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Kernagis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kernagis jaunesnysis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Kernagis jaunesnysis

„Mes į tą klausimą turėtumėm pažiūrėt kaip į tautos identiteto klausimą, o ne kažkokį prievartinį“, – pridūrė konservatorius.

Pataisas kartu su jų iniciatoriumi V.Kernagiu registravo grupė skirtingoms frakcijos priklausančių parlamentarų, tarp jų – Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, konservatorius Vytautas Juozapaitis, socialdarbietis Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė bei kiti.

Jų iniciatorius V.Kernagis sako taip norintis pradėti diskusiją, kaip padėti plėstis Lietuvos muzikos industrijai. Anot jo, dabar žmonės tiesiog neturi galimybių išgirsti Lietuvos atlikėjus, todėl apie juos mažai ir žino.

Transliuotojai kvotas vadina perteklinėmis

Radijo transliuotojų atstovai BNS anksčiau komentuodami įregistruotas pataisas sakė jas vertinantys skeptiškai ir vadino perteklinėmis.

„Radiocentro“ stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis teigė, kad tokiu siūlymu būtų ginami dainų autorių ir atlikėjų, bet ne radijo klausytojų interesai.

„Šio siūlymo aiškinamajame rašte sakoma, jog įstatymą norima keisti tam, kad dainų autoriams ir atlikėjams būtų užtikrintas didesnis atlygis. Kitaip tariant, galvoje turimi dainų autorių ir atlikėjų, o ne klausytojų interesai. Tuo tarpu mes, radijo programų transliuotojai, visada rūpinomės ir rūpinsimės, kad laidų turinys – įskaitant muziką – būtų patrauklus būtent klausytojams“, – BNS sakė D.Bučelis.

„LRT Opus“ vyriausiasis redaktorius Darius Užkuraitis BNS tvirtino esantis už tai, kad kuo daugiau skambėtų kokybiškos lietuviškos muzikos, tačiau kvotas sakė esant perteklinėmis.

Iš esmės esu už tai, kad grotų lietuviška muzika, bet man nepatinka, kai kas nors pasako – turi būti tiek ir tiek. Aš manau, pagrindinis kriterijus – gera tai muzika ar bloga muzika. Kuo daugiau bus geros lietuviškos muzikos, tuo jos daugiau skambės. Nebūtinai 35 proc. turi skambėti, gali būti ir 50 proc., kad tik jos būtų geros“, – kalbėjo D. Užkuraitis.

Radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis BNS irgi teigė, kad komerciniams transliuotojams tai būtų perteklinis reguliavimas.

Nacionaliniais kūriniais būtų laikomi:

  • tie, kurie sukurti ir/ar įrašyti Lietuvos Respublikoje;
  • tie, kurių bent vieno jų kūrėjų ar pagrindinių atlikėjų buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
  • tie, kurių turinys neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio konteksto ir kultūrinių ypatumų, t.y. juo siekiama išsaugoti, puoselėti ir/ar propaguoti nacionalinės kultūros tapatumą, savitumą ir suverenumą, etninę kultūrą ir vietos tradicijas, kultūros paveldą, lietuvių kalbą, jos apsaugą ir tęstinumą, meno bei kūrybos sklaidą, plėtrą ir pan.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos: 3 Radijas LATGA AGATA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką