Jimis Tenoras puikiai atitinka ekscentriško menininko apibrėžimą: multitalentas, madingas, nenuspėjamas, aštraus proto ir liežuvio menininkas iš Šiaurės.
Šiek tiek savo išvaizda Andy Warholą primenantis Jimis menų fabrike „Loftas“ ketvirtadienį pasirodys žmogaus orkestro amplua. Ekscentriškiausi šio muzikanto sumanymai į jo pasirodymus vilioja net ir labai daug mačiusius. Todėl, tikėtina, kad ir muzikos gurmanai Lietuvoje šio įvykio nepraleis. O kol kas pažindinamės su Jimiu Tenoru iš arčiau išskirtiniame interviu Lietuvai.
– Tu daug kartų krausteisi iš miesto į miestą – ar jau visko išmokai apie didmiesčių gyvenimą?
– Tikiuosi, kad ne (juokiasi). Tiesą pasakius, visur, kur gyvenau, mano namai buvo užmiesčiuose. Be to, aš daug laiko leidžiu namuose. Dabar išvis norėčiau išsikelti į savo namą vidury niekur, tačiau mano žmona su tuo nesutiktų.
– O tu pats kuriame mieste dabar gyveni?
– Gyvenu Helsinkyje. Helsinkis – optimalaus dydžio miestas. Čia nėra didelių automobilių spūsčių, o tai didmiesčiuose šiais laikais retenybė. Helsinkio didžiausias trūkumas yra pragyvenimo lygis – čia egzistuoti yra labai brangu. Be to, tokiu metų laiku Helsinkyje per tamsu.
– Ar kolekcionuoji meną?
– Nieko nekolekcionuoju, nes esu linkęs pamesti daiktus, neturiu pakankamai vietos namie, nes ten daiktų ir taip per daug. Turiu daugybę sintezatorių ir klavišinių. Fleitų. Fotoaparatų. Tačiau aš jų nekolekcionuoju. Aš juos vartoju, laužau, nudėviu. Tai tik įrankiai.
– Kas tave šiuolaikinėje kultūroje labiausiai erzina?
– Jai šiek tiek trūksta paslapties. Pavyzdžiui, man labiausiai trūksta juostinių nuotraukų. Gaila, nes kiekvienas kadras iš juostos – lyg paveikslas ir savy turi tikrai kur kas daugiau paslapties nei daugelis skaitmeninės fotografijos pavyzdžių.
– O kas tave šių dienų pasauly labiausiai įkvepia?
– Faktas, kad yra galimybė paragauti skirtingų pasaulio virtuvių patiekalų. Kadangi esu muzikantas ir daug keliauju atrandu vis daugiau skonių ir netikėčiausių patiekalų. Pavyzdžiui, praeitą savaitę Japonijoje mane nusivedė į specialų marinuotų daržovių restoraną. Dievinu marinuotus agurkėlius. Beje, man labai patinka ir lietuviška virtuvė.
– Turi gerą uoslę ne tik maistui, bet ir madai.
– Šiuo metu esu pasinešęs ant raudonos spalvos. Laimei, ryškiai raudona dabar madoje, todėl galiu be problemų susirasti raudonas kelnes. Aš labai išrankus kelnėms. Juk labai svarbu, kaip atrodo tavo užpakaliukas jose.
– Tu ir akiniai dideliais rėmeliais – neatskiriama.
– Taip, turiu daugybę akinių. Tiesą pasakius, netgi per daug. Tačiau nuolat juos pametu – tai užkulisiuose, tai viešbučių kambariuose, tai lėktuvuose. Visi mano akiniai yra su dioptrijom, taigi man tai yra ne tik madingas aksesuaras.
– Tu tiek visko per savo gyvenimą esi išbandęs – ir drabužius kūrei, ir daiktų dizainu užsiėmei, ir TV šou turėjai, ir… Kas toliau?
– Šiomis dienomis stengiuosi nuo muzikos labai nenukrypti. Bet ne visada taip išeina. Neseniai atidariau didelę nuotraukų parodą. Mėgstu fotografuoti suvaidintas situacijas. O fotografuoju tik su plačia juosta (13x18cm).
– Moteriai šalia tavęs turbūt nelengva. Ką tu bedarytum, tau visur sekasi. Kaip gi jai būti puikesniai už tave?
– Aš tai manau, kad moteriai šalia manęs yra kaip tik labai lengva (juokiasi). Aš saugus variantas (vėl juokiasi). Pastaruoju metu man sekasi kurti tik muziką. Kai kurias duris tiesiog privaloma uždaryti, kad mažiau blaškyčiausi. Beje, man patinka gaminti, tik nelabai sekasi. Taigi… (juokiasi).
O kol laukiate ketvirtadienio, siūlome pasiklausyti Jimio Tenoro dainos „Sugardaddy“:
