Jauna, graži, talentinga mergina dar vaikystėje gimtojoje Palangoje kartą į rankas paėmusi mikrofoną, jo nebepaleido. Per pusšimtis konkursų, dar tiek pat atliktų dainų merginą atvedė iki „Lietuvos balso“ konkurso. Tačiau muzikinė kelionė baigėsi vos tik patekus į pusfinalį, ir virto kelių mėnesių tyla.
„Aš labai daug dirbau, bet man nieko neišėjo, po to ir vėl bandžiau stotis, bet ir vėl neišėjo. Vėliau turėjau labai gerą dainą ir dalyvavau nacionalinėje Eurovizijos atrankoje, kur man ir vėl neišėjo. Visa tai susidėjo į krūvą ir aš tik norėjau pabėgti. Pasibaigus sesijai grįžau iš Kauno į Palangą pas tėvus ir ramiai vasarojau. Susitikau su vaikystės draugais. Daug mąsčiau. Pailsėjusi apsisprendžiau, kad jau kas kas, bet aš negaliu pasiduoti, juk bet ką atiduočiau, kad tik galėčiau dainuoti, kad tik turėčiau savo solinių dainų“, – pasakojo ryžtu trykštanti Elvina.
Ramiai atostogaudama mergina ėmėsi radikalių pokyčių. Keitė išvaizdą, sportavo, metė svorį, ieškojo naujų pažinčių muzikiniame pasaulyje. Po paieškų atsidūrė ten, kur jau buvo buvusi – pas muzikos prodiuserį Raigardą Tautkų.
„Aš nežinau, kaip tai paaiškinti, bet pas jį visada ramu. Jis kalba nedaug, bet tik tai, ką reikia, net jei ne visada malonius ausiai dalykus. Dainas jis daro geriausias, o patarimai, kuriuos jis duoda įrašų metų, yra verti pačių brangiausių pamokų, kurių nežinau, ar dar kas nors Lietuvoje gali duoti. Tad paprašiusi dar vienos dainos, po gero pusmečio “atstovėjusi eilėje” gavau atsakymą – atvažiuok. Atvažiavau, parepetavau dienelę ir viskas – turiu dainą“, – džiaugsmingai pasakojo Elvina.
Apsilankymas garsų įrašų studijoje Elvinai lėmė dar vieną džiaugsmingą įvykį. Praėjus kelioms savaitėms ji ir vėl sulaukė Raigardo Tautkaus skambučio. Šį kartą muzikantas jau skambino kaip Šampaninio Kauno choro vadovas ir Elviną pakvietė į choro gretas.
„Žinoma, sutikau. Aš net nedvejojau. Apie šitą chorą sklando mitai visoje Lietuvoje. Jie daug repetuoja, dirba su sceniniu įvaizdžiu, į koncertus važiuoja su savo garso aparatūra ir garso režisieriumi, o kiekvienas choristas turi savo mikrofoną, su “atidirbtais” nustatymais jo balsui. Į tą chorą nori pateki daug kas. Galiausiai, jau išgarsėję žmonės jo nepalieka, nes būti ten, kur kažką daro Raigardas, visi supranta, yra labai naudinga. Tad dabar man jau baigiamos siūti aprangos, vyksta nuolatinės repeticijos ir nuo rugsėjo vidurio aš jau dalyvausiu choro koncertuose. Jaučiu, kad pasukau tinkamu keliu. Viduje pasidarė gera ir ramu“, – naujais gyvenimo įspūdžiais dalinosi Elvina Milkauskaitė.
