Greiti MDNA ritmai rodo, kad 53 metų „popmuzikos karalienė“ tebėra įsimylėjusi šokių muziką – dauguma jos albumo kūrinių tinkamiausi groti klubuose.
Be to, Madonna neprarado gebėjimo peržengti ribas, kaip ji elgdavosi prieš 25 metus, išnaudodama seksualumo ir jaunatviško maišto įvaizdį.
Albumo pavadinimas MDNA, kuriame įžvelgiama aliuzija į narkotiką MDMA, plačiau žinomą kaip ekstazis, išprovokavo prieštaringų komentarų, o jos antrojo singlo „Girl Gone Wild“ vaizdo klipui portale „YouTube“ buvo nustatyti apribojimai – jį leidžiama žiūrėti tik sulaukusiems 18 metų.
Šiame nespalvotame klipe dainininkė matoma besiranganti tarp menkai teapsirengusių vyrų, o jo stilius buvo panašus į naudotą albume „Erotica“, kai dainos „Justify My Love“ vaizdo klipas buvo uždraustas rodyti per televiziją MTV 1990 metais.
Madonna yra sakiusi, kad jos 12-ojo studijinio pavadinimo reikšmė yra trejopa: jos vardo santrumpa, užšifruota frazė „Madonnos DNR“, taip pat užuomina į ekstazį ir jį vartojančių žmonių jaučiamą euforiją.
Tačiau kai kurie muzikos kritikai nebuvo labai sužavėti, nors leisdama šį albumą Madonna sutelkė daug iškilių šokių muzikos prodiuserių, tarp jų hauso muzikos diskžokėją Benny Benassi, elektropopmuzikos duetą LMFAO ir „Grammy“ apdovanojimą pelniusio jos albumo „Ray of Light“ prodiuserį Williamą Orbitą.
Dienraščio „The Los Angeles Times“ kritikas Randallas Robertsas šiam albumui skyrė dvi žvaigždutes iš keturių, sakydamas, kad jis „siūlo nedaug inovacijų“ ir kad ikona tapusi dainininkė „atsiliko... Ji nebediktuoja pokalbio žanre, kurį iš esmės pati išrado“.
Daugeliui šio albumo dainų būdingi galingi boso dūžiai ir greito šokių ritmo elektroninių sintezatorių melodijos, tokios kaip „Gang Bang“ ir „Girl Gone Wild“, kuriose skamba šiuolaikinės popmuzikos matriarchės tekstai, tokie kaip „Žinau, kad geros mergaitės nesielgia blogai, tačiau šiaip ar taip esu bloga mergaitė“.
„Falling Free“ – viena iš nedaugelio šio albumo dainų, kurių ritmas skiriasi nuo šokių melodijų, o žurnalo „Billboard“ kritikas Keithas Caulfieldas ją vadina nuostabia balade.
Tuo tarpu „Auksiniu gaubliu“ apdovanota daina „Masterpiece“, taip pat skambanti Madonnos filmo „W.E.“ garso takelyje, taip pat išsiskiria subtilia akustinės gitaros melodija.
Dainininkė nesidrovi atskleisti savo kūriniuose asmeninio gyvenimo detalių: dainos „I Don't Give A“, atliekamos kartu su repere Nicki Minaj, žodžiuose „Stengiausi būti tavo žmona... Sumenkinau save ir niekais paleidau savo gyvenimą“ įžvelgiama užuominų apie iširusią Madonnos santuoką su britų kino režisieriumi Guy Ritchie.
K.Caulfieldas šį albumą vadina „visokeriopai užvedančių popmuzikos melodijų, kurių dalis yra tikro talento griežinėliai, rinkinys“, ypač girdamas kai kurias dainas, tarp jų „Gang Bang.“
Didžiosios Britanijos dienraščio „Tjhe Guardian“ muzikos kritikas Aleksis Petridis albumą įvertino trimis žvaigždutėmis iš penkių, pastebėdamas, kad popmuzikos žvaigždė laikosi „įprastų vėžių“.
A.Petridis pridūrė: „Labiausiai sukrečia ne tai, kad Madonna tebėra su mumis..., o tai, kokią vietą ji iki šiol užima: dominuojančią padėtį absoliučiame popmuzikos centre – pačiame labiausiai kaprizingame ir permainingame muzikos žanre.“
