Pradėdamas koncertą M.Mikutavičius atsiprašė, kad publikai teko pašalti eilėje į koncertą, kurio bilietai buvo išgraibstyti gerokai iš anksto, ir juokavo tyčia norėjęs visus sustingdyti, kad galėtų sušildyti. Prie scenos krašto uždegtos žvakės ir švelniomis šviesomis nutviekstas bažnyčios skliautas sukūrė jaukią atmosferą.
Visiems, kas nors kartą yra mylėję, bet nesulaukė atsako, M.Mikutavičius skyrė dainą „Dvylika savaičių sniego“, tačiau prieš tai dar pajuokavo, kad sudaužyta dabar šiandien – įprastas reikalas. Vėliau atlikėjas tarstelėjo, kad iš pradžių tyčia surinko liūdniausias dainas, ir pasiūlė visiems norintiems užpūsti žvakes. Tokių neatsirado, tačiau publika noriai juokėsi iš jo sąmojų.
Naujai suskambėjęs hitas „Pakeliui namo“ išjudino publiką, mat Marijonas pakvietė kartu dainuoti žodį „užsisėdėjom“, o salė jo klausėsi it vienas. Džiugią atmosferą atlikėjas palaikė ir sudauždamas lėkštes. Vėliau visiems „draugams, kuriuos pamiršom ar matom per retai“, skambėjo kūrinys „Ar prisimeni tu mus?“. Pristatydamas dainą „Aš miręs“, Marijonas mirtį lygino su pagiriomis, kurios, anot jo, praktiškai tas pats.
Dainininkas prisipažino, kad tyliai dainuoti jam sunku, ir pasidžiaugė, kad Šv.Kotrynos bažnyčia – jau buvusi bažnyčia, ir paragino visus „bliauti iš visos širdies“ kūrinį „Aš myliu Lietuvą“.
Salė sutiko šiltai šį ir kiekvieną jo kūrinį, noriai plojo ir dainavo kartu. Daugelį nustebino flamenko stiliaus dainos „Ar mylėsi tu mane?“ interpratacija. Aišku, ji sulaukė gausių ovacijų. Tačiau tikroji nuostaba laukė, kai Marijonas pasakė dainuosiąs savo garsiausią kūrinį. Nuskambėjusi „Trijų milijonų“ versija nė iš tolo nebuvo panaši į krepšinio himną, tačiau sulaukė susirinkusiųjų pritarimo. Beje, anksčiau atlikėjęs yra ne sykį spaudai prisipažinęs, kad „Trys milijonai“ jam gerokai pabodę ir atrodo nuvalkioti. Akivaizdu, kad sekmadienio vakarą jis džiaugėsi juos reabilitavęs.
 |
| Koncerto akimirka |
Dar viena staigmena tapo iš Marijono lūpų nuskambėjusi „Depeche Mode“ dainos „Personal Jesus“ įžanga. Kaip paaiškėjo, taip jis nutarė pradėti kūrinį „Pasveikinkit vieni kitus“. Šį jis paįvairino ne tik dauždamas lėkštes, bet ir keliomis naujomis priedainio versijomis. Viena jų, skirta krizės nukamuotiems, nelaimingiems ir tiems, „kurių niekas nedžiugina“, skambėjo taip: „Kaip gyveni? Blooogai? Kaip tu jauties? Labai blogai.“ Per salę aidint juokui Marijonas atliko ir užstalės versiją įprastu tekstu.
Koncertą vakaro šeimininkas baigė linkėdamas gerų švenčių su kūriniu „Velnias, man patinka Kalėdos“. Publikai plojant atsitojus, jis grįžo biso, bet jis, deja, buvo trumpas – dar vieną kartą „Kaip gyveni? Gerai“. Gavęs glėbį gėlių atlikėjas dingo nuo scenos, o besišypsantiems klausytojams atėjo laikas skirstytis. Pakeliui namo moterys aptarinėjo atjaunėjusio ir švariai nusiskutusio Marijono žavesį, o linksmai nusiteikę vyrai traukė patikusią „Kaip gyveni? Blooooogai“ versiją.
