Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dvasinis mokytojas Swamis Sukchaitanya iš Indijos: žmonės nebežino, kas yra meilė

Swamis Sukchaitanya
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Swamis Sukchaitanya
Šaltinis: 15min
0
A A

Dvasinis mokytojas iš Indijos Swamis Sukchaitanya teigia, kad lietuviai labai panašūs į indus – pakankamai ramūs ir atsipalaidavę žmonės. Birželį Lietuvoje viešėjęs, įvairiais socialiniais ir aplinkosaugos projektais užsiimantis indas mokė lietuvius atsikratyti kasdienio mūsų palydovo – streso.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Po vis pasaulį keliaujantis S.Sukchaitanya siekia žmonės padėti spręsti opiausias 21-ojo amžiaus problemas, mažinti stresą ir agresiją visuomenėje. Pasak S.Sukchaitanyos, šiuos dalykus sumažinti galima visai nesudėtingu būdu, pasitelkiant meditaciją, jogą ir kvėpavimo pratimus.

Ar jūs tikite, kad joga ir meditacija gali sumažinti visuomenėje esantį pyktį?

Be jokių abejonių. Niekas mūsų mokykloje nemokė, kaip teisingai gyventi, kaip nugalėti pyktį ir neigiamas emocijas. Mus mokė įgyti išsilavinimą ir uždirbti pinigus. Dauguma iš mūsų nežino, kaip veikia mūsų mintys, negirdėjo apie egzistencijos lygmenis. Kvėpavimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų minčių būkle, struktūra. Sakoma, kad kai žmogus piktas, jo kvėpavimas yra labai greitas, kai ramus – lėtas ir gilus. Kartais, kai žmogus būna piktas, tokia būsena trunka 3-4 dienas. Tai ne tik griauna žmogų, bet ir jo santykius. Kvėpavimo, meditacijos pratimai padeda sugrįžti į tikrąjį aš, vėl pradėti šypsotis – galbūt tai pavyks po kelių minučių, gal po poros valandų.

Santykiai užmezgami ne dėl meilės, jausmų, o dėl kūniškų malonumų, sekso. Žmonės nebežino, kas yra meilė.

Iš kur dažniausiai į mūsų gyvenimą patenka stresas ir pyktis?

Pyktis kyla dėl to, kad reikalai nesiklosto taip, kaip mes norėtume. Mes turime lūkesčių, kad žmonės elgtųsi taip, kaip reikia mums, kad gyvenimas klotųsi taip, kaip mums reikia. Stresas dažniausiai kyla dėl trijų dalykų. Pirmiausia – dėl asmeninių santykių. Kiti faktoriai – aplinkos spaudimas, pasaulio spaudimas. Spaudimas – visur aplinkui. Mes nežinome, kaip atsikratyti streso, o jis juk gali sukelti įvairių ligų, pavyzdžiui, depresiją, skrandžio problemas, padidinti kraujo spaudimą. Stresas – mūsų kasdienybės dalis, bet mes turime išmokti, kaip jį pašalinti, nuo jo apsivalyti.

Kokius pratimus siūlote kasdien daryti žmonėms, norintiems atsikratyti streso?

Žmogus, norėdamas būti laimingas, tu turi būti sveikas tiek fiziškai, tiek emociškai. Savo mokymo programoje mokome daugelio praktinių pratimų – kvėpavimo, meditacijos, jogos. Kiekvienas iš mūsų turi septynis egzistencijos lygius. Tai yra mintys, intelektas, atmintis, ego. Už ego slepiasi savimonė. Yra tiek daug egzistencijos lygių, tačiau mes niekada į juos nekreipėme dėmesio. Niekas apie tai nekalba, mažai apie tai ką nors žinome. Labai svarbu yra priimti kitą žmogų, kitą nuomonę. Truputis išminties yra labai svarbu. Žinios apie save, praktinės užduotys padeda žmogui būti ramiam ir laimingam.

Kokias klaidas savo kasdienybėje dažniausiai daro žmonės?

Klaidos – mūsų netyčinių minčių produktas. Žmonės nuolat klysta, tačiau aš į tai nekreipiu daug dėmesio. Jei žmogus pastoviai pastebi negatyvius dalykus, tai jo mintys tampa negatyvios. Aš kreipiu dėmesį į žmonių gerumą, aš noriu, kad žmonės būtų išmintingesni, turėtų daugiau žinių, tuomet klaidų būtų galima išvengti. Labai sunku yra atleisti, kai žmonės elgiasi kitaip, nei norėtume. Geriau koncentruokimės į kvėpavimą, meditaciją – tuomet mintys taps skaidresnės.

Ką manote apie šiuolaikines vertybes? Visuomenėje viską valdo pinigai, seksas, grožis, karjera...

Pinigai – ne amžini, mūsų kūnas – tuo labiau. Pasaulis per pastarąsias dvi dekadas įkvėpė žmones būti individualistais, nuolat ko nors siekti, kovoti. Mes pamirštame, kad negalime pasiekti sėkmės išoriniame pasaulyje. Pinigai, karjera laimės neatneš. Žmogus visada turi grįžti pas draugus, pas žmones, kuriuos myli. Laimė slypi ne išorėje, o viduje.

Jūs priklausote karališkai Indijos šeimai. Kodėl pasirinkote tokį gyvenimo būdą – juk galėjote leisti dienas pasiturinčiai ir be rūpesčių.

Taip. Būdamas 22 metų buvau labai turtingas, man sekėsi, tačiau tuo metu suvokiau, kad pinigai man nesuteikia laimės, kad man kažko trūksta. Kai sutikau savo mokytoją Šri Šri Ravi Šankarą, mano visas gyvenimas pasikeitė, pasikeitė ir mano požiūris į gyvenimą, meilę, žmones. Supratau, kad pinigai laimės neatneš, nes jei taip būtų, visi milijonieriai būtų laimingiausi žmonės pasaulyje. Taip nėra, nes juos nuolat kamuoja įtampa. Supratau, kad meilė, išminties gilumas yra mano gyvenimo tikslas. Noriu su žmonėmis dalintis išmintimi, žiniomis.

Ką žmonėms daryti, kad jie pasijustų laimingi?

Išorinis pasaulis suteikia trumpalaikę laimę: nori pyrago gabalo – suvalgai ir trumpam pasijauti laimingas. Bet laimės pojūtis yra žmogaus viduje. Laimė – ne minčių būsena, tai pačios būties esmė. Meditavimas padeda atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir pažvelgti į save, atrasti laimę. Išorinis pasaulis – nuolat kintantis: vieną dieną pinigų yra, kitą – nėra., vieną dieną turi draugų, kitą – ne. Žmogus gali būti laimingas visada.

Kodėl šiuolaikinė visuomenė yra susvetimėjusi? Kas tai lemia?

Žmonės nebebendrauja, jie tapo individualistais. Jie nebegalvoja, ką gali padaryti dėl kitų. Draugų yra ieškoma dėl to, kad nuobodu, kad būtų su kuo nueiti į kiną. Santykiai užmezgami ne dėl meilės, jausmų, o dėl kūniškų malonumų, sekso. Žmonės nebežino, kas yra meilė. Jie jos nebepajaučia, nepajunta gilaus jausmo. Žmonės viską daro dėl trūkumo: neturiu darbo, todėl ir ieškau jo, esu vienišas, todėl veliuosi į santykius. Toks elgesys žmogui niekuomet nesuteiks pasitenkinimo. Svarbu suprasti visuomenės struktūrą – jeigu apsidairytume, pamatytume, kad mus supa daugybė giminystės ryšių. Šeimos, žmogiškosios savybės, dalinimasis yra svarbiausia. Kam tu rūpėsi, gyvendamas vienas? Savo šuniui, savo katei? Mes svetimėjame dėl visų technologijų, dabar mes vienas kito nebematome, netgi gyvendami tame pačiame mieste, „pasimatome“ internete. Turime grįžti prie tikrųjų vertybių, tikro bendravimo.

Ką turėtume daryti? Išjungti televizorių ir kompiuterį?

Man toks sprendimas labai patiktų. Ar pamenate laikus, kai neturėjome televizoriaus? Dabar kiekvienas šeimos narys turi po televizorių, žiūri skirtingus kanalus. Šeimos nariai nebesėdi kartu. Reikia įsisąmoninti, kad internetas tėra priemonė, o televizija – ne mūsų gyvenimas. Gyvenimas – tai buvimas kartu su mylimais žmonėmis. Manau, kad po truputį žmonės tai ima vis labiau suprasti.

Tai nėra natūralu. Aš pats mieliau valgyčiau gryną braškę, o ne su žuvimi viduje, ar bulvę, su kiaulės genais. Aš noriu žinoti, kas patenka į mano kūną.

Dalyvaujate kalėjimų reabilitacijos programose, padedate buvusiems nusikaltėliams integruotis į visuomenę. Kodėl nusprendėte imtis šios veiklos?

Kai sergame – kosėjame, karščiuojame – vykstame į ligoninę, ten mus pagydo ir mes grįžtame į namus. Taip pat turėtų būti ir tiems žmonėms, kurie kenčia nuo elgesio sutrikimų. Žmonėms, kurie įvykdo nusikaltimą, turėtų būti leista grįžti į normalų gyvenimą. Jei visuomenė nepriima iš kalėjimo grįžusio žmogaus, jis atsiduria uždarame rate – nusikaltimai nesibaigia. Svarbu suteikti žmonėms šansą ir sulaužyti tą ratą. Yra du sveikesnės visuomenės požymiai: mažiau ligoninių ir mažiau kalėjimų. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus gali būti reabilituotas.

Kanadoje esate skaitęs paskaitą „Pasaulio religijos po rugsėjo 11 d.“. Kaip manote, ar islamas atgaus reputaciją po kruvinų išpuolių?

Aš nė trupučio nesieju terorizmo su islamu. Islamas pasauliui turi pasiūlyti labai daug grožio, gėrio. Pamirškime religiją – negatyvių dalykų yra kiekvienoje šeimoje. Manau, kad didžiausia problema yra pasitikėjimo tarp skirtingų religijų trūkumas. Pasaulis yra viena didelė šeima, tačiau mes nebendraujame tarpusavyje, nesėdime, nesikalbame, neleidžiame laiko kartu.

Jūs prisidedate prie aplinkosaugos programų. Kokias didžiausias problemas šioje srityje įžvelgiate?

Visi žinome apie atogrąžų miškų naikinimą. Kita problema – mūsų gyvenime vis daugiau genetiškai modifikuotų produktų. Nemanau, kad tai yra gerai, nes mes kol kas nežinome ir esame neištyrę, ar jie mums nekenkia. Žinoma, tai turi ir teigiamų pusių – genetiškai modifikuoti produktai leidžia sunaudoti mažiau medienos, mažiau vandens...

Ar jūs pats rinktumėtės genetiškai modifikuotą maistą?

Neturiu pakankamai žinių apie jį, jis dar nėra pakankamai gerai ištirtas. 20-30 metų yra per mažai, kad galėtume pamatyti, kaip tai atsilieps mūsų gyvenimui. Braškės sumaišomos su žuvies genais, dėl to jos ilgiau negenda. Tai nėra natūralu. Aš pats mieliau valgyčiau gryną braškę, o ne su žuvimi viduje, ar bulvę, su kiaulės genais. Aš noriu žinoti, kas patenka į mano kūną.

Lietuviai apie save mėgsta sakyti, kad yra piktdžiugos (džiaugiasi, kai dega kaimyno namas) ir gana melancholiški. Ar jūs, viešėdamas Lietuvoje, tai pastebėjote?

Viešnagės Lietuvoje metu sutikau daugiau nei tūkstantį žmonių. Aš pastebėjau, kad lietuviai yra labai artimi indams, Lietuvoje jaučiuosi kaip namuose. Mūsų vertybių sistema yra labai panaši, žmonės yra ramūs, atsipalaidavę – nieko neigiamo nepastebėjau. Manau, kad neigiamas mintis  lemia ekonominės priežastys, postsovietinis laikotarpis. Lietuva vis dar ieško savo vietos.

Lietuvoje dėl menkiausios problemos mėgstama kaltinti valdžią. Kas iš tiesų kaltas dėl daugumos mus supančių problemų?

Jūs ne vieninteliai taip manantys – amerikiečiai, indai taip pat dėl visko kaltina valdžią. Tačiau nepamirškime, kad valdžią renka žmonės. Visuomenei reikia mokytis kaip kurti verslą. Vaikai, baigę mokyklą, neturi pasitikėjimo savimi ir suvokimo, jog patys gali įkurti verslą. Baigę mokslus mes norime, kad viskas mums būtų pateikiama ant lėkštutės, o mums beliktų atsisėsti prie stalo ir dirbti. Lietuviai, kurie anksčiau neturėjo galimybių, dabar kuria nuosavą ekonomiką. Jūs galite plėsti turizmą – juk turite tokią gražią šalį. Jūs galite reklamuoti ir savo kultūrą.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Swamis Sukchaitanya
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Swamis Sukchaitanya: lietuviai yra labai artimi indams

***

S.Sukchaitanya – tarptautinio „Gyvenimo meno“ centro Kvebeke (Kanada) direktorius. Daugiau nei 30-yje šalių visuose penkiuose kontinentuose S.Sukchaitanya įkvėpė žmones įsitraukti į savanorystės veiklą.

S.Sukchaitanya vadovavo aplinkosaugos, paramos stokojančio jaunimo ugdymo, socialinio sektoriaus vystymo, įkalintų asmenų ir įkalinto jaunimo reabilitacijos projektams. Šiuose projektuose, skatinančiuose kurti visuomenę be agresijos ir streso, dalyvavo tūkstančiai asmenų visame pasaulyje.

S.Sukchaitanya gimė Niu Delyje, Indijoje. Būdamas  22 m. jis jau turėjo finansų mokslų magistro laipsnį ir buvo vienos sėkmingos apskaitos firmos partneris. Tapęs „Gyvenimo meno“ fondo instruktoriumi, jis keliavo po Afriką, Europą, Aziją, Vidurio Rytus ir Šiaurės Ameriką, skleisdamas Šri Šri Ravi Šankaro viziją – suvienyti pasaulį į visuotinę šeimą be agresijos. Savo veikla jis siekia siekia atgaivinti žmogiškąsias vertybes ir įkvėpti žmones spręsti opiausias 21-ojo amžiaus problemas, mažinti stresą ir agresiją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką