Elizabeth II, kuriai praėjusį mėnesį sukako 85 metai, karaliauja jau 21 646 dienas, arba 59 metus, tris mėnesius ir penkias dienas, o Jurgis III, valdęs Britaniją 1760–1820 metais, buvo karaliumi 21 644 dienas, arba 59 metus, tris mėnesius ir keturias dienas.
Dabar Elizabeth II (arba kaip primygtinai teigia kai kurie škotai – Elizabeth I, nes Anglija ir Škotija susijungė į vieno monarcho valdžią tik 1603 metais, jau po Anglijos karalienės, žinomos kaip Elizabeth I, valdymo) pagal buvimo soste trukmę nusileidžia tik karalienei Victoriai.
Ši iškili monarchė, valdžiusi šalį nuo 1837 iki 1901 metų sausio, karūną nešiojo 23 226 dienas, arba 63 metus, septynis mėnesius ir tris dienas.
Elizabeth II atsisėdant į sostą 1952 metais po staigios jos tėvo Jurgio VI mirties, tokios įvykių raidos niekas nesitikėjo.
Victorios epocha Britanijai buvo klestėjimo ir veržlios plėtotės laikas, kai vyko neregėto masto pramonės, kultūros ir mokslo permainos. O prieš pat karalienės mirtį Britanijos imperija buvo įtakingiausia pasaulyje valstybė.
Kad pralenktų karalienės Victorios buvimo soste trukmės rekordą, Elizabeth II būtina valdyti ne mažiau kaip iki 2015 metų rugsėjo 10 dienos.
Jurgio III, liūdnai pagarsėjusio savo psichikos ligomis, kuriomis karalius sirgo paskutiniais savo gyvenimo metais, valdymas taip pat buvo permainų laikotarpis: šalis neteko kolonijų Amerikoje, bet iškovojo svarbias pergales mūšiuose su Napoleonu prie Trafalgaro ir Vaterlo.
Būtent Jurgis III tapo pirmuoju monarchu šalies, kuri buvo imta vadinti Jungtine Karalyste. Šalis buvo pervadinta, kai 1801 metais prie Britanijos buvo prijungta Airija.
Tačiau nė vienas Britanijos monarchas neprilygs dabartinei karalienei pagal pokyčių mastą, kurių liudininke jai teko būti.
Karalienė Elizabeth II atsisėdo į sostą praėjus septyneriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nors šalis tapo šio kruviniausio konflikto nugalėtoja, 1945 metasi ji buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio.
Iki septintojo dešimtmečio pradžios Britanija prarado daugumą savo kolonijų ir liovėsi buvusi imperija.
Elizabeth II atsisėdant į sostą 1952 metais po staigios jos tėvo Jurgio VI mirties, tokios įvykių raidos niekas nesitikėjo.
Pastaruosius 60 metų karalienė buvo vienintelė nepasikeitusi šalies politikos arenoje.
Vis dėlto nėra nė mažiausių požymių, kad Elizabeth II, metams bėgant, darytųsi mažiau aktyvi.
Šiuo metu dauguma britų (jau nekalbant apie 15 kitų šalių, kurių monarche ji oficialiai yra) gimė ir užaugo jos valdymo metais.
Pagal tradiciją ir esamus įstatymus, Elizabeth II nebebus Britanijos karaliene tik po mirties.
Net jeigu ji taps neveiksni, ji vis vien bus monarchė. Tokiu atveju jos tiesioginis įpėdinis, kuris taps princu-regentu, atliks jos konstitucines pareigas. Būtent taip buvo ir paskutiniais Jurgio III valdymo metais.
Vis dėlto nėra nė mažiausių požymių, kad Elizabeth II, metams bėgant, darytųsi mažiau aktyvi.
Ateinančią savaitę ji surengs istorinį pirmąjį valstybinį vizitą į Airiją, kurios teritorija kadaise priklausė Britanijos karūnai.
Be to, šįmet numatytas jos vizitas į dar vieną jos valdomų šalių – Australiją. Ten įvyks dviejų šalių, įeinančių į Tautų Sandraugą, vadovų susitikimas.
