„Kaip jo aplinkos žmonės girdėjo savo ausimis, Lenkijoje ir Vatikane Jonas Paulius II save plakdavo“, – rašo monsinjoras Slawomiras Oderis knygoje „Kodėl jis šventasis. Tikrasis Jonas Paulius II postulatoriaus akimis“.
„Kai nebuvo jam skausmą keliančios ligos, jis pats sau sukeldavo nepatogumų ir pažeminimą“, – pasakoja Bažnyčios paskirtas postulatorius, kuris atsako už velionio popiežiaus kanonizacijos bylą.
Jonas Paulius II savo spintoje laikė diržą, kuriuo plakdavosi, tęsė S.Oderas knygoje, kurią parašė su žurnalistu Saverio Gaeta. Kai nebuvo jam skausmą keliančios ligos, jis pats sau sukeldavo nepatogumų ir pažeminimą.
„Toks atgailos būdas buvo praktikuojamas gyvenime, tik sunku pasakyti, kokiu mastu“, – sakė S.Oderis didžiausio tiražo Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“.
„Reikėtų įžvelgti jo artimą ryšį su Aukščiausiuoju“, – pridūrė monsinjoras.
Anot jo, pontifikas „turėdavo diržą visada, kai atvykdavo į popiežiaus vasaros rezidenciją Kastel Gandolfo, esančią netoli Romos.
Jono Pauliaus II beatifikavimo, pirmojo žingsnio jį kanonizuojant, laukiama jau šiais metais. „Kęsdamas didelį skausmą, pavyzdžiui, po operacijos, jis sakydavo: „Aš privalau atpirkti. Kaip Viešpats Jėzus turėjo kentėti“, rašo S.Oderis skyriuje „Mistika“.
„Jis tai kartojo paskutinėmis savo ligos valandomis, kai kentė troškulį ir jam niekas negalėjo paduoti atsigerti“, – pridūrė jis.
Knygoje taip pat rašoma, kad Jonas Paulius II pasninkavo pagal Romos katalikų bažnyčios tradicijas „ypač griežtai gavėnios metu, kai per dieną valgydavo tik kartą“.
„Jam nebuvo neįprasta praleisti visą naktį gulint ant plikų grindų“, – pasakojo popiežiaus šeimininkė gimtojoje Krokuvoje apie tuometinį arkivyskupą.
