Įspūdingos išvaizdos kino žvaigždė, kuri jau daug metų gyveno Italijoje, buvo 83 metų amžiaus.
Legendinė švedų aktorė Anita Ekberg, kuri sekmadienį mirė būdama 83 metų, tikriausiai bus prisimenama dėl vienintelės kino scenos, kurioje ji braido Romos Trevio fontane, savo gundomu žavesiu užburdama Marcello Mastroianni veikėją filme „Saldus gyvenimas“ (La Dolce Vita).
Nors gimė ir augo Švedijoje, beveik visą savo, kaip suaugusio žmogaus, gyvenimą A.Ekberg, kurią į kino istoriją amžiams įrašė vaidmuo tame Federico Fellini filme, praleido užsienyje, pirmiausia – JAV, kur greit iškilo kaip viena 6-ojo dešimtmečio kartos „pin-up“ žvaigždučių, o paskui – Italijoje, kur ir mirė, ligoninėje netoli Romos.
A.Ekberg dėmesį traukė dar paauglystėje, 1950-aisiais laimėjusi grožio konkursą „Mis Švedija“.
A.Ekberg, kuri buvo šeštas iš aštuonių vaikų šeimoje, gimė 1931 metų rugsėjo 29 dieną Pietų Švedijos uostamiestyje Malmėje, kur jos tėvas dirbo dokininku.
Ir motina, ir draugai skatino ją dalyvauti grožio konkursuose ir sėkmė ją greitai atvedė į Jungtines Valstijas, kur ji vylėsi tapti „Mis Visata“.
Nors ir nelaimėjo, ji buvo greit pastebėta tokių žmonių kaip kultinis kino režisierius Russas Meyeris, ekscentriškas milijonierius, verslininkas ir prodiuseris Howardas Hughesas, aktorius ir prodiuseris Johnas Wayne'as.
Be to, kad tapo tokių žurnalų kaip „Confidential“ ir „Playboy“ „pin-up“ mergina, ji nusifilmavo virtinėje komedijų, tarp jų – 1953-iųjų „Ebotas ir Kostelas vyksta į Marsą“ (Abbott and Costello Go to Mars), 1955-ųjų „Artistai ir modeliai“ (Artists and Models) ir 1956-ųjų „Hollywood or Bust“.
Kiekvienu atveju įspūdingi A.Ekberg fiziniai duomenys tapdavo siužeto dalimi, dažnai – komiška.
Kai ji 1954 metais drauge su aktoriumi Williamu Holdenu ir komiku Bobu Hope'u apsilankė JAV bazėje Grenlandijoje, pastarasis pajuokavo, kad jos tėvams buvo įteikta Nobelio premija už architektūrą.
Į Italiją A.Ekberg pirmą kartą atvyko dėl režisieriaus Kingo Vidoro, drauge su Audrey Hepburn ir Henry Fonda vaidinti jo 1956 metų filme „Karas ir taika“ (War and Peace).
Tada gražiąją švedę pastebėjo didysis italų režisierius F.Fellini, kuris visad turėjo polinkį gražioms moterims.
Jis pakvietė ją kaip svajonių moterį, gundančią M.Mastroianni veikėją legendiniame 1960 metų „Saldžiame gyvenime“.
Šis filmas pelnė F.Fellini „Auksinę palmės šakelę“ tų pačių metų Kanų kino festivalyje, o scena su fontanu greit tapo vienu garsiausių atvaizdų per visą kino istoriją.
A.Ekberg vaidino ir keliuose kituose svarbiuose italų filmuose, tarp jų – 1962-ųjų „Boccacio 70“, kurį drauge režisavo F.Fellini ir Vittorio De Sica ir kuriame taip pat vaidina Sophia Loren, F.Fellini 1970-ųjų filme apie cirką „Klaunai“ (I Clowns) ir jo 1987-ųjų „Interviu“ (Intervista) su M.Mastroianni.
2011 metais Turino dienraštis „La Stampa“ pranešė, kad būdama 80-ies buvusi žvaigždė prašė finansinės pagalbos iš Fellini fondo. Po to, kai susilaužė klubą, ji gyveno namuose pagyvenusiems žmonėms netoli Romos.
Tarp daugelio jos romanų, kaip pranešama, buvo meilės ryšiai su automobilių kompanijos „Fiat“ vadovu Gianni Agnelli, su M.Mastroianni, Errolu Flynnu ir Franku Sinatra.
A.Ekberg buvo du kartus ištekėjusi: pirmą kartą, 1956-1959 metais, – už britų aktoriaus Anthony Steelo, o paskui, 1963-1975 metais, – už amerikiečių aktoriaus Riko Van Nuttero. Abi santuokos baigėsi skyrybomis, vaikų aktorė nesusilaukė.
