Margaret Hanbury paskelbė, kad jis kelerius metus sirgo vėžiu ir kad jo mirtis sukėlė „didžiulį liūdesį“.
Nors J.G.Ballardas nuolat būdavo vadinamas mokslinės fantastikos rašytoju, pats jis sakydavo, jog iš tikrųjų „vaizduoja ateities psichologiją“.
Savo ankstyvuosiuose apokaliptiniuose 7-ojo dešimtmečio pradžios romanuose – „Nuskendusiame pasaulyje“ (The Drowned World), „Vėjyje iš niekur“ (The Wind from Nowhere), „Sausroje“ (The Drought) – jis įsivaizduoja pasaulį po įvairių katastrofų.
Tačiau jo skaitytojų ratą labiausiai išplėtė 1984 metais išleista „Saulės imperija“.
Tai beletristinis pasakojimas apie jo vaikystę kolonijiniame Šanchajuje, kur jis 1930 metų lapkričio 15-ąją gimė vienoje anglų šeimoje ir kur jis buvo, kai 1941-ųjų gruodį, po atakos prieš Perl Harborą, atėjo japonų pajėgos.
Su savo šeima jis atsidūrė internuotų asmenų stovykloje, ir jo knygoje pasakojama apie jos siaubus ir pastangas joje išgyventi. Pasaulinę šlovę rašytojui „Saulės imperija“ pelnė po to, kai pagal ją 1987 metais JAV režisierius Stevenas Spielbergas pastatė filmą.
J.G.Ballardas taip pat pelnė puikius įvertinimus už 1973-iųjų „Avarija“ (Crash), kurioje, pasak autoriaus, aprašomas „iškreiptas automobilio avarijos erotizmas“ ir kurią į didįjį ekraną 1996 metais perkėlė Kanados kino kūrėjas Davidas Cronenbergas.
J.G.Ballardas į Didžiąją Britaniją iš Kinijos atvyko 1946 metais. Jis studijavo mediciną Kembridžo universitete, tarnavo karališkųjų oro pajėgų pilotu, dirbo pardavėju, reklamos agentūros skelbimų sudarytoju ir vieno mokslinio žurnalo redaktoriaus pavaduotoju, o paskui visą savo laiką ėmė skirti kūrybai.
Visą likusį savo gyvenimą jis praleido Didžiojoje Britanijoje, o pastaruosius penkis dešimtmečius beveik visą laiką gyveno tame pačiame name Šepertone Saryje, į pietvakarius nuo Londono.
