2006-aisiais Paco de Lucia su programa „Cositas buenas“ koncertavo Vilniaus festivalio uždarymo šventėje.
Gitaros meistras, kurio tikrasis vardas yra Francisco Sanchezas Gomezas, per dešimtmečius trukusią savo karjerą padėjo modernizuoti šią Ispanijos čigonų tradiciją džiazo ir bosa novos atspalviais.
Alchesiraso meras Jose Ignacio Landaluce jo mirtį pavadino „neatitaisoma netektimi kultūros pasauliui ir Andalūzijai“, pranešė Ispanijos žiniasklaida. Alchesirasas paskelbė oficialų gedulą dėl P.de Lucios mirties.
P.de Lucia gimė kuklioje šeimoje šiame Pietų Ispanijos regione, 1947 metų gruodžio 21 dieną, o gyvenime tapo muzikos milžinu, suliejusiu džiazą, popmuziką ir klasikinę muziką su folklorine flamenko tradicija.
Jis sakydavo, kad su muzika jį supažindino tėvas, čigonų kilmės dainininkas.
„Čigonams geriau, nes jie muzikos klausosi nuo gimimo. Jei nebūčiau gimęs savo tėvo namuose, būčiau niekas. Netikiu spontanišku genijumi“, – kartą sakė jis.
„Tėvas versdavo mane groti gitara, kai buvau mažas“, – aiškino jis savo knygoje „Paco de Lucia: nauja flamenko gitaros tradicija“.
Nuo 12 metų P.de Lucia grojo ir uždirbo pinigus mažuose, tabako dūmuose skendinčiuose flamenko klubuose.
Būdamas 15-os jis Madride baigė įrašų mokslus, o 18-os išleido pirmą albumą.
2004-aisiais jam buvo įteikta prestižinė Ispanijos Astūrijos meno premija – kaip „universaliausiam flamenko menininkui“.
„Jo stilius buvo švyturys jaunosioms kartoms, o jo menas pavertė jį vienu geriausių Ispanijos kultūros ambasadorių pasaulyje“, – tuomet sakė vertinimo komisija.
P.de Lucia daug metų gyveno Meksikoje, bet vėliau grįžo į Toledo miestą netoli Madrido.
