Drauge su „Oskarų“ laureatais Milošu Formanu ir Jiri Menzeliu V.Chytilova priklausė buvusios Čekoslovakijos 7-ojo dešimtmečio „naujosios bangos“ judėjimui, kurį dėl totalitarizmo kritikos užsipuldavo tuometinis komunistinis režimas.
V.Chytilova, kuri buvo architektūros studentė, vėliau filmavimo aikštelėse tarškino filmavimo lenta, o dar vėliau tapo režisieriaus asistente, dėmesį į save atkreipė trumpametražiais filmais, 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
1966 metais V.Chytilova pelnė pripažinimą vaidybiniu filmu „Ramunės“ (Sedmikrasky) apie dvi keistus juokus krečiančias paaugles.
Komunistai šį filmą iškart uždraudė, bet po metų jis pelnė prestižinio Italijos Bergamo kino festivalio „Grand Prix“.
Socialine satyra, gyvenimo absurdiškumo valdant komunistams vaizdavimu garsėjančiai V.Chytilovai po 1968 metų sovietų invazijos į Čekoslovakiją keleriems metams buvo išvis uždrausta kurti filmus.
Maištingoji režisierė sugrįžo su 1976 metų „Žaidimas su obuoliu“ (Hra o jablko), kuriame pasakojama apie sudėtingus gydytojo ir slaugytojos santykius ir kuris pelnė pagrindinį prizą Čikagos kino festivalyje.
