Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mirė uždarai gyvenęs JAV rašytojas Salingeris

Jerome'as Davidas Salingeris
„Scanpix“ nuotr. / Jerome'as Davidas Salingeris
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Uždaro būdo JAV rašytojas Jerome'as Davidas Salingeris, sukūręs Amerikos pokario literatūros klasika tapusį romaną „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye), mirė dėl natūralių priežasčių būdamas 91 metų.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Jo literatūros agentė Phyllis Westberg  sakė, kad rašytojas mirė savo namuose Naujajame Hampšyre.

Romanas „Rugiuose prie bedugnės“ buvo išleistas 1951 metais. Ši susvetimėjimo ir maišto istorija sulaukė didelio atgarsio, ypač tarp skaitytojų paauglių.

Pirmuoju asmeniu pasakojamoje istorijoje perteikiami pagrindinio veikėjo Holdeno Kolfildo išgyvenimai Niujorke po jo pašalinimo iš mokyklos Pensilvanijoje.

Daugelio kartų jaunieji skaitytojai žavėjosi paaugliško pykčio ir nerimo simboliu tapusiu Kolfildu, kurio istorija puikiai atskleidė daugelio jų išgyvenimus.

Daugelis mokyklų ir bibliotekų šią knygą buvo uždraudusios dėl vulgaraus pasakojimo stiliaus ir pornografinių elementų arba ginčijo romane sukurtą paauglystės įvaizdį.

„Rugiuose prie bedugnės“ išverstas į daugelį kalbų, o pasaulyje parduota daugiau nei 65 mln. šių knygų. Daugelis kritikų jį laiko vienu iš geriausių XX amžiaus romanų.

Netikėtai užkluptas šlovės J.D.Salingeris nuo 1953 metų gyveno atsiribojęs nuo pasaulio Kornišo miestelyje Naujojo Hampšyro šiaurės vakaruose, atkakliai gindamas savo privatumą.
Jis išleido tik kelias kitas knygas ir novelių rinkinius, tarp jų – „Devynios istorijos“ (Nine Stories), „Frani ir Zujis“ (Franny and Zooey), „Aukščiau gegnes, dailidės“ (Raise High the Roofbeam, Carpenters) ir „Seimuras. Įžanga“ (Seymour: – An Introduction).

ATSISKYRĖLIS
Kaimynai Korniše retai kada matydavo rašytoja, o šis niekada neatsiliepdavo į telefono skambučius ir neatsakydavo į skaitytojų ir gerbėjų laiškus. Visuomenė apie jo gyvenimą žinojo tik iš nuogirdų, nedažnų susitikimų, taip pat retų ir trumpų interviu.

Jis neišleido nei vienos knygos nuo 1965 metų. Tikrasis J.D.Salingerio gyvenimas tikriausiai būtų nuvylęs labiausiai pagarsėjusį iš rašytojo sukurtų personažų.

„Kas labiausiai mane stebina – jog perskaičius kokią knygą, norisi, kad jos autorius taptų puikiu tavo draugu; kad galėtum paskambinti jam telefonu, kada tik panorėjęs“, – sako Kolfildas romane „Rugiuose prie bedugnės“.

1974 metais dienraščiui „The New York Times“ duotame retame J.D.Salingeris sakė, jog neleisdamas naujų knygų patiria „nuostabią ramybę“.

„Jauti ramybę. Tylą. Leidyba – siaubingas įsibrovimas į mano privatumą. Man patinka rašyti. Dievinu rašyti – tačiau rašyti tik sau, savo paties malonumui“, – sakė jis.

J.D.Salingeris dažnai kreipdavosi į teismus, kad šie padėtų apsaugoti jo privatumą. 1982 metais rašytojas pareikalavo, kad nebūtų spausdinamas išgalvotas jo interviu su vienu populiariu žurnalu. Pernai jis kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad Jungtinėse Valstijose nebūtų spausdinamas švedų rašytojo Fredriko Coltingo (Fredriko Koltingo) romanas, kuriame Holdenas Kolfeldas vaizduojamas pagyvenusiu vyru.

KARO PATYRIMAI
J.D.Salingeris gimė 1919 metų sausio 1 dieną Niujorke sūrių importuotojo Solo Salingerio ir Marie Jillich šeimoje. Jis mokėsi trijuose koledžuose, tačiau nei vieno iš jų nebaigė.

J.D.Salingeris pradėjo rašyti noveles žurnalams 1940 metais, o vėliau buvo paimtas į armiją. 1944 metais jis dalyvavo sąjungininkų jūrų desanto operacijoje Normandijoje, taip pat atremiant vokiečių kontrpuolimą Ardėnuose.

2001 metais išleistoje prieštaringai vertinamoje biografijoje „Sapnų gaudytojas“ (Dream Catcher) J.D.Salingerio dukra Margaret nurodė, kad jo tėvas buvo vienas iš pirmųjų karių, įžengusių į išvaduotą koncentracijos stovyklą.

Toje knygoje rašytojas vaizduojamas prieš žmoną smurtaujančiu egocentriku. Margaret pasakoja, kad jai pastojus tėvas liepęs pasidaryti abortą, nes ji „neturinti teisės paleisti vaiko į šį sumautą pasaulį“.

J.D.Salingeris buvo vedęs tris kartus. Pirmoji jo santuoka su moterimi, kurią jis buvo suėmęs Europoje dėl priklausymo Nacionalsocialistų partijai, tetruko aštuonis mėnesius.

1953 metais J.D.Salingeris Naujajame Hampšyre susipažino su jauna Radklifo koledžo studente Claire Douglas. Jiedu susituokė 1954 metais ir susilaukė dviejų vaikų – dukros Margaret ir sūnaus Matthew. Ši santuoka iširo 1966 metais.

Trečiąja rašytojo žmona tapo apie 40 metų jaunesnė už jį slaugė Colleen. 
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką