Tos ceremonijos metu, pristatydamas vieną iš nominacijų, aktorius Jeremy'is Renneris juokais užsiminė apie kolegės Jennifer Lopez krūtis, pavadindamas jas „gaubliais“. „Tu irgi turi gaublius“ (angl. „You've got the Globes, too“), – šmaikštavo jis. J.Lopez tik nusišypsojo, primerkė akį, pavaidindama, kad liko pamaloninta tokio „komplimento“.
Tais metais ceremoniją (prieš penkerius metus) stebėjo daugiau kaip aštuoniolika milijonų žiūrovų.
Tuoj pasakysiu, kas ten nutiko: priešais milijoninę auditoriją moteris buvo viešai išjuokta vyro už tai, kad turi krūtinę.
Mhm. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, skamba tikrai ne kažką.
Kaip pasakytų anglakalbiai draugai, „oh, boy“, kiek daug visko nutiko per šiuos keletą metų.
2020-ais niekas net nepagalvotų, jau nekalbant apie viešą pasisakymą, taip pajuokauti televizijos eteryje. Žiūrint tą epizodą dabar iš nuostabos ir nepatogumo nevalingai susiraukia kakta.
Kas gi nutiko per kelerius metus, kad šovinistiniai ir seksistiniai juokeliai po truputį dingsta iš amerikietiškų TV ekranų?
Nutiko #MeToo.
Nutiko #MeToo.
Šiam judėjimui įsisiūbuoti padėjo įtakingo JAV dienraščio „The New York Times“ ir savaitraščio „The New Yorker“ 2017-ais metais publikuota straipsnių serija, kurioje buvo demaskuotas grėsmingiausias moterų priešas TV ir kino industrijoje – prodiuserių prodiuseris Harvey'is Weinsteinas.
Šiomis dienomis kaip tik vyksta jo teismas. Jis kaltinamas šimtų moterų seksualiniu persekiojimu, išnaudojimu, prievartavimu, žaginimu. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Filme „Skandalas“ pasakojama istorija nutiko dar net anksčiau, nei įsivažiavo visas #MeToo judėjimas.
2016-ais amerikietišką TV kanalą „FOX“ sudrebino skandalas, kai viena iš laidų vedėjų apkaltino televizijos bosų bosą seksualiniu priekabiavimu.
Šių istorijų braižas panašus – absoliučios įtakos viršūnėje esantys vyrai, atlikdami savo kasdienes pareigas ir darbus, tarp veiklų dar sugeba įterpti ir seksualinių fantazijų tenkinimo reikaliukus. Jiems tai įprasta kasdienė rutina. Į pagalbą jie pasitelkia klasikinius prievartos pagalbininkus: šantažą, manipuliaciją, melą ir grasinimus.
Šie vyrai primena iškrypėlius, kurie siūlo vaikams saldainį ar kitas gėrybes mainais už kažką, kas tuo metu dirgina jų purvinas fantazijas.
Tik moterims šioje istorijoje vietoj saldainių yra siūloma šlovė, prožektorių rampos ir geriausias laikas TV tinklelyje.
Filme bėdos ir blogybės – tos pačios. Bosas – tas pats, priekabiavimo metodai – laiko patikrinti.
Tačiau vaizduojamos herojės ir jų perspektyvos – skiriasi. Trys pagrindinės veikėjos lyg šventoji trijulė, atstovauja skirtingiems moters karjeros etapams:
- Jauna, naivi, ambicinga. Tik pradedanti savo karjerą. Pasiryžusi viskam. Kopianti į kalną;
- Savo karjeros aukštumose esanti ir kalno viršūnėje stovinti lyderė. Bebaimė ir teisinga;
- Orų ir sotų karjeros saulėlydį išgyvenanti ilgametė laidų vedėja. Neturinti ko prarasti.
Nors problema viena ir ta pati – seksualinis priekabiavimas darbo vietoje, moterų kovos ir požiūris į tai – skirtingas.
Žiūrint filmą niekaip neapleido mintis, negi ir mūsų krašte kažkur kažkaip kažkas tokio vyksta. Juk negalime galvoti „jau pas mus tai tikrai taip nebūna“.
Viena draugė manęs net retoriškai paklausė – „O tai kaip tau atrodo, Milda? Prodiuseriai metai iš metų tie patys, tik merginų veidai ekranuose vis keičiasi.“
Gal per drąsu taip kalbėti, bet gandai ir apkalbos, būna, pasitvirtina.
