Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 25d. 08:59

5,8 tūkst. eurų vidutinį atlyginimą mokanti įmonė: „Per mėnesį įdarbiname 10 žmonių“

Didžiausi atlyginimai Lietuvoje
15min iliustracija / Didžiausi atlyginimai Lietuvoje
Prieš pat pandemiją į Lietuvą įžengusi vokiško kapitalo finansinių technologijų (fintech) įmonė „Mambu“ netruko iškopti į didžiausius atlyginimus mokančių įmonių sąrašą. „Mambu“ Vilniaus padalinio vykdomasis direktorius Andrius Bagdonavičius atskleidė, kad norint patekti į įmonę reikia praeiti tris etapus, tarp kurių – ir testas, skirtas patikrinti, ar kandidatas dera prie įmonės kultūros. Įdomu ir tai, kad įsidarbinus į šią įmonę įsiliejimo į komandą periodas gali trukti net kelis mėnesius.

Technologinius sprendimus finansinių paslaugų teikėjams, bankams ir fintech įmonėms teikianti inovatyvi debesijos platforma „Mambu“ spalio 22 dieną turėjo 83 darbuotojus, tačiau ties šiuo skaičiumi nežadama sustoti.

„Mes labai sparčiai augame. Per mėnesį prie mūsų įmonės prisijungia turbūt iki 10 naujų žmonių“, – 15min tikino A.Bagdonavičius.

Tai – antrasis naujo15min straipsnių ciklo „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“ tekstas. Kiekvieną pirmadienį papasakosime apie vis kitą į šį sąrašą patekusią bendrovę.

Įmones, pateksiančias į šį sąrašą, atrinksime ne pagal darbo užmokesčio vidurkį, o pagal atlyginimų medianą. Pastaroji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.

Kriterijai, pagal kuriuos atrinkome įmones

  • Įmonė turi turėti daugiau kaip 20 darbuotojų
  • Įmonė turi kurti pridėtinę vertę
  • Tai negali būti holdinginė įmonė

Šį kartą – pasakojimas apie bendrovę, kuri pagal darbuotojų atlyginimų medianą rugsėjį didžiausius atlyginimus mokančių įmonių sąraše užėmė 8 vietą ir mokėjo 5843 eurų atlyginimą prieš mokesčius. Arba 3,5 tūkst. eurų „į rankas“.

Klientai – nuo Singapūro iki Majamio

„Mambu“ yra bankininkystės debesijos platforma, veiklą pradėjusi kaip bankinių technologijų teikėja mikrofinansų įstaigoms. Vėliau įmonė išaugo į programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) bankininkystės platformą. Įmonės kuriami sprendimai leidžia bankams bei fintech įmonėms teikti įvairias paslaugas.

„Mambu“ debesijos platforma leidžia finansų sektoriaus žaidėjams į rinką patekti greičiau ir pigiau, palyginti su tradicinių technologijų naudojimu.

A.Bagdonavičius pateikė pavyzdį, kad tai, kuo užsiima „Mambu“, galima prilyginti „Lego“ kaladėlėms – įmonės klientas gali pasirinkti unikalų rinkinį komponentų, leisiantį jam turėti konkurencinį pranašumą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Bagdonavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Bagdonavičius

„Jeigu mes kalbame apie kitas bankines modulines sistemas, kurios yra kaip dėlionės detalės, tai toje dėlionėje turi kažkokį apibrėžtą rėmelį, kur dėlionę gali sudėti tik vienu įmanomu būdu. O pas mus jos yra kaip „Lego“ kaladėlės – turi standartinius komponentus, bet juos gali rekonstruoti, vienaip ar kitaip sujungti. Taigi, mūsų bankinis klientas nusiperka unikalų rinkinį kaladėlių ir susikombinuoja jį taip, kaip jam reikia“, – kalbėjo pašnekovas.

Vienos finansinės įstaigos užsiima lizingu, kitos išduoda būsto paskolas, tad kiekvienas finansinis instrumentas, anot jo, yra savaip unikalus. Be to, klientas gali rinktis tam tikrą jų rinkinį.

„Mambu“
„Mambu“

Šiuo metu įmonė turi biurus 11-oje pasaulio šalių, o klientų turi daugiau nei 60-yje pasaulio šalių, kur smulkesni ar stambesni bankai yra „Mambu“ klientai. „Kaip juokauju, mūsų klientai yra nuo Singapūro iki Majamio – išsidėstę per visą pasaulį“, – sakė vadovas.

Vilnius – vienas iš produkto vystymo centrų

Į Lietuvą „Mambu“ įžengė dar palyginti neseniai – 2020 metų kovą. Prieš nuspręsdama plėstis mūsų šalyje įmonė galvojo, kaip galėtų išplėsti savo produkto vystymo komandas, ir samdė žmogų, kuris tai galėtų padaryti. A.Bagdonavičius svarstė, kad, matyt, sugebėjo patraukliai pristatyti lietuvišką aplinką, nes galų gale „Mambu“ plėtrai pasirinko mūsų šalį.

„Tuo metu, kai mane samdė, aš sakiau, kad neisiu dirbti į kitą šalį, nes man Lietuva yra miela šalis, aš noriu čia gyventi, aš turiu čia patirties ir noriu čia toliau veikti. Bet, ar tai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jų sprendimą, aš negaliu taip drąsiai teigti“, – sakė „Mambu“ padalinio Lietuvoje vadovas.

Procesas iki galutinio siūlymo įkurti Vilniuje technologijų centrą užtruko apie vienerius metus.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotrauka: Fintech

Pašnekovas pripažino, kad pradėjus veiklą, nemigo naktų buvo, nes įmonė atidaryta likus dviem savaitėms iki karantino.

„Buvo daug streso, nes nežinomybė buvo didelė. Nauja pradžia tokiomis aplinkybėmis, kai niekada nesi to daręs. Bet po truputį įsivažiavome ir viskas išėjo gana neblogai. Galiausiai sužaidė ir tai, kad „Mambu“ yra globali organizacija, mūsų komandos išskaidytos po skirtingas vietas ir nuotolinį darbą įmonė praktikavo dar iki pandemijos. Adaptacija buvo nesudėtinga, nes tam buvo pasiruošta“, – tikino jis.

Pasak jo, didelio poveikio nepatyrė ir pelno rodikliai, nes pagrindiniai klientai ir pajamos ateina iš skaitmenizuotų bankų, kurių pandemija stipriai nepaveikė. Tačiau kaip neigiamą pandemijos aspektą jis įvardijo tai, jog dirbant nuotoliniu būdu ryšį tarp darbuotojų palaikyti buvo sunkiau, tad, atsiradus galimybei, darbuotojai skubėjo grįžti į biurą.

Pokalbio metu A.Bagdonavičius atskleidė, kad „Mambu“ padalinys Lietuvoje užsiima produkto vystymu ir palaikymu, tad kartu su Rumunija, Amsterdamu ir keliomis kitomis sostinėmis Vilnius yra vienas iš centrų, kuriame sutelktos didžiausios kompetencijos, dirba produktų vadovai, inžinieriai. O pardavimų funkcijos yra sutelktos kituose įmonės biuruose.

„Mambu“
„Mambu“

Tarp svarbiausių įmonės klientų yra Vokietijos neobankas N26, kurį galima vadinti „Revolut“ analogu, sparčiai besiplečiantis Jungtinės Karalystės bankas „OakNorth“, teikiantis paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Įsidarbinant svarbu ne tik techninės žinios

Tad kaip vyksta įsidarbinimo procesas į tarptautinę fintech kompaniją? Priklausomai nuo pozicijos, kandidatai turi praeiti tris etapus.

Pirmasis – vadinamasis išankstinis patikrinimas (angl. prescreening). Šis etapas yra ganėtinai trumpas ir trunka iki pusvalandžio – jo metu gali tekti padaryti nedidelę užduotį, tačiau gali užtekti ir skambučio su talentų paieškos specialistu.

Praėjęs šį etapą, kandidatas turi susidoroti su techniniu interviu.

„Jeigu yra inžinerinis vaidmuo, dažniausiai būna kažkoks techninis interviu, kuris gali trukti apie dvi valandas. Jeigu tai būna vadybinė – produkto vadybininko ar programų vadovo pozicija – paprastai būna kažkokie atvejai, kuriuos iš anksto pasiruošus turi išanalizuoti“, – pasakojo A.Bagdonavičius.

Vida Press nuotr./Belaukiant darbo pokalbio
Vida Press nuotr./Belaukiant darbo pokalbio

Tuo metu patyrę inžinieriai, anot jo, gali tikėtis „rimtesnių inžinerinės architektūros diskusijų.“

Daug dėmesio įmonė skiria ir kultūriniam suderinamumui patikrinti, tad per trečiąjį atrankos etapą potencialūs darbuotojai turi atlikti testą, kuriame iškeliamos vienokios ar kitokios hipotezės, kurios paskui nagrinėjamos kultūrinio interviu metu. Šio etapo metu tikrinami bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai, taip pat rengiami lyderystės interviu vadovams.

„Nėra tiek daug kandidatų, kurie ateina iki paskutinio etapo, ypač į pagrindines pozicijas, bet tiems, kurie ateina, reikia skirti pakankamai dėmesio. Manau, kad tai labai svarbus momentas – surinkti tinkamus žmones, kurie galėtų tarpusavyje bendradarbiauti. Mes dirbame sudėtingoje aplinkoje, kur vienas individas pats kalnų nenuvers, bet jeigu komanda harmoningai dirbs kartu, tai mes galime pasiekti didelių dalykų, ką mes čia ir demonstruojame – turbūt ne tik Lietuvoje, bet ir visam pasauliui“, – įsitikinęs A.Bagdonavičius.

Jis neatskleidė, kokių klausimų gali sulaukti kandidatai trečiojo etapo metu – pasak jo, kiekvienam žmogui stengiamasi parinkti unikalius klausimus.

Įsidarbinus adaptacijai gali būti skirta ir pusė metų

Svarbu paminėti, kad įsidarbinęs į „Mambu“, darbuotojas neiškart pradeda dirbti – pirmiausia jis patenka į apmokymų ciklą, kurio metu yra supažindinamas su kompanija. Daug dėmesio skiriama, kad darbuotojas susipažintų su įmonėmis principais ir vertybėmis.

Mes pastebėjome, kad taip yra gerokai efektyviau, nei tiesiog įmesti žmogų į balą, kad jis plauktų, kaip galbūt būna kitose įmonėse.

Kai kurioms pareigybėms numatytas ir ilgesnis įsiliejimo į komandą (angl. onboarding) laikotarpis – jis gali trukti iki pusės metų.

„Pavyzdžiui, mes turime programas, skirtas atėjusiems programuotojams pereiti prie kitos programavimo kalbos. Tai gali trukti ir tris, ir šešis mėnesius. Pavyzdžiui, jie ateina pas mus ir gauna atlyginimą, nors pirmus šešis mėnesius jokios vertės realiai nekuria. Bet mes matome, kad tas žmogus turi potencialo ir mes į jį investuojame. Taip paprastai būna su jau patyrusiais programuotojais, kurie jau šiek tiek keičia savo pakraipą ir įsivažiuoja į mūsų programavimo principus“, – „Mambu“ darbo principus apibūdino vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Bagdonavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Andrius Bagdonavičius

Pasak jo, įsiliejimo į komandą ciklo metu būna kokių nors darbo užduočių, bet pagrindinis tikslas yra ne dirbti, o susipažinti su žmonėmis ir įmonės kultūra.

„Mes pastebėjome, kad taip yra gerokai efektyviau, nei tiesiog įmesti žmogų į balą, kad jis plauktų, kaip galbūt būna kitose įmonėse“, – šypsosi pašnekovas.

Jis pasakojo, kad įmonėje dirba įvairūs žmonės – jų amžius svyruoja nuo 25-erių iki 50 metų. Iš trijų direktorių Lietuvoje du yra vyrai ir viena moteris. Pastarųjų čia dirba iki 30 proc., jos užima įvairias pozicijas – inžinierių, vadovių.

O kas „Mambu“ yra geras darbuotojas? Vadovas vardijo, kad tai yra toks žmogus, kuris geba dirbti komandoje, kalbėtis su kitais, bendradarbiauti, būti draugiškas.

„Mambu“
„Mambu“

„Aš labai mėgstu visiems sakyti – mes labai daug laiko praleidžiame darbe, tai susikurkime sau tokią aplinką, kuri mums patiems maloni, nes tiek daug gyvenimo praleisti aplinkoje, kuri mums yra nefaina, būtų labai nesmagu ir apmaudu. Aš pats stengiuosi kurtį tokią aplinką. Be to, žmonės, kuriuos mes samdome, prie to labai prisideda. Techninių įgūdžių trūkumai yra lengvai pašalinami, bet kažkokie vertybiniai, principiniai nesutarimai ar pykčiai tarp žmonių yra sunkiau sprendžiami. Taigi to labai nesinorėtų turėti“, – mano pašnekovas.

„Žmonėms reikia mokėti sąžiningai“

Labai aukšti kvalifikacijos ir emocinio intelekto reikalavimai, didelis naujosios kartos finansinių technologijų klientų ratas ir lemia, kad įmonė savo darbuotojams siūlo beveik keturis kartus vidutinį darbo užmokestį šalyje viršijantį atlygį, kuris siekia 5843 eurus prieš mokesčius (arba 3535 eurus „į rankas“).

Kiekvienos pareigybės atlyginimo lygis labiau susijęs su verte, kurią jis sukuria kompanijai, o ne su kažkokiais mundurais ar titulu.

A.Bagdonavičius šio fakto pernelyg nesureikšmina – jis įvardija, kad įmonės darbuotojams mokami atlyginimai yra „adekvatūs“. „Mes manome, kad žmonėms reikia mokėti sąžiningai, tai, ko jie verti. Kadangi mes atsirenkame tikrai stiprius specialistus, jiems atitinkamai reikia mokėti“, – tvirtino jis.

Jei ieškoma specialistų su patirtimi, pasak įmonės vadovo, jie paprastai ateina iš kitų startuolių arba finansinių technologijų kompanijų, kuriose jau yra įgiję patirties.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

A.Bagdonavičius nesutiko, kad bendrą statistiką gali iškreipti vadovų atlyginimai. Pasak jo, įmonėje visiškai tikėtina situacija, kad inžinierius gali uždirbti daugiau nei vadovas: „Kiekvienos pareigybės atlyginimo lygis labiau susijęs su verte, kurią jis sukuria kompanijai, o ne su kažkokiais mundurais ar titulu.“

Įmonėje yra ir mažiau apmokamų specialistų, taip pat pradėta investuoti į jaunimą, į praktiką priimti studentus.

„Tie, kurie atliko praktiką kitose įmonėse, sako: kai pas jus atėjome, pamatėme, kad gauname užduotis, kurių rezultatas bus kažkaip panaudotas įmonėje ir jos turi prasmę pačios įmonės veikloje. Mes žinome, kad net jeigu mes išeisime ir mūsų čia nebebus, tai, ką mes padarėme, liks ir turės kažkokią išliekamąją vertę. Jie tai įvardija kaip vieną pagrindinių pliusų, nes tada jie ir pamato, kaip tas darbas vyksta ir kaip jie prisideda prie įmonės gerovės“, – sakė A.Bagdonavičius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką