Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 18d. 08:00

6,5 tūkst. eurų vidutinę algą mokančio startuolio vadovas: „Aš uždirbu mažiausiai“

Donatas Gvildys Iliustracija.
PS Atlyginimu straipsniai
15min pradeda naują straipsnių ciklą „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“. Pirmajame straipsnyje – vos prieš dvejus metus Lietuvoje įkurta JAV technologijų bendrovė „Cast Al Baltic“, užimanti ketvirtą vietą didžiausias algas mokančių įmonių sąraše. Atlyginimų mediana čia – 6,6 tūkst. eurų prieš mokesčius. Bendrovės vadovas Vilius Žukauskas 15min paaiškino, kodėl darbuotojų atlyginimai – vieni didžiausių rinkoje, ir atskleidė, kad mažiausiai įmonėje uždirba jis pats.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet siekia apie 1566 eurų prieš mokesčius, tad į rankas vidutinę algą uždirbantis gyventojas gauna mažiau nei tūkstantį eurų (994 eurus). Net 70 proc. lietuvių uždirba iki 1600 eurų prieš mokesčius, arba 1013 eurų į rankas, rodo Statistikos departamento duomenys.

Tuo tarpu daugiau nei 3000 eurų popieriuje, kitaip sakant, kad daugiau nei 1815 eurų į rankas, uždirba vos 5 proc., arba 54 tūkst., šalies gyventojų.

Skraistę, kas tie 5 proc. Lietuvos gyventojų, leidžia praskleisti kas mėnesį „Sodros“ skelbiami visų šalies bendrovių mokami vidutiniai atlyginimai. Remdamasi šia statistika 15min beveik kas mėnesį surikiuoja didžiausius atlyginimus mokančių Lietuvos įmonių sąrašą.

Šiame sąraše – nedidelės fintech, žaidimų kūrimo ir kitos technologijų bei farmacijos bendrovės. Nors šios kompanijos ir išsiskiria šalies verslo žemėlapyje atlyginimų dydžiais, didžiosios dalies šių vardų plačioji visuomenė nėra net girdėjusi.

Tad kokį produktą jos kuria Lietuvoje? Kodėl šiose kompanijose atlyginimų medianos siekia 8–5 tūkst. eurų prieš mokesčius? Kokių profesijų darbuotojai ten dirba? Galiausiai – kaip ten patekti? Į visus šiuos klausimus atsakysime naujame 15min Verslo skyriaus straipsnių cikle „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“.

Kiekvieną pirmadienį papasakosime apie vis naują į didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančių įmonių sąrašo viršūnę patekusią įmonę. Bendroves atrinksime ne tik pagal minėtame sąraše užimamą vietą, bet ir dar kelis kitus kriterijus. Vertinsime ne darbo užmokesčio vidurkį, kuris sudėjus didžiausius ir mažiausius atlyginimus tikrąjį vaizdą gerokai iškraipo, bet atlyginimų medianą. Pastaroji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.

Be to, įmonė turės turėti daugiau nei 20 darbuotojų ir kurti pridėtinę vertę. Į sąrašą neįtrauksime holdinginių bendrovių, užsiimančių tik kitų kompanijų valdymo veikla.

O pirmajame mūsų ciklo straipsnyje – interviu su technologijų bendrovės „Cast Al Baltic“ vadovu Viliumi Žukausku. Prieš dvejus metus įkurtoje IT įmonėje visą dieną dirbančių darbuotojų atlyginimų mediana rugpjūtį siekė 6,6 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 4 tūkst. eurų į rankas. Liepą ši įmonė buvo trečioje vietoje visoje Lietuvoje pagal atlyginimų dydį, rugpjūtį – ketvirtoje. Kas tai lėmė?

Amerikietiška bendrovė su lietuvišku prieskoniu

Lietuvoje veikianti įmonė „Cast AI Baltic“ vysto dirbtiniu intelektu paremtą, automatizuotą debesijos valdymo bei optimizavimo platformą. O tai, kad prieš dvejus metus JAV startuolis „Cast AI“ būtent Vilniuje įkūrė operacijų ir technologijų centrą, kuriame sukuriama 95 proc. programinės įrangos, nebuvo joks atsitiktinumas.

Nors pagrindiniai įmonės steigėjai – JAV investuotojai Yuri Fraymanas ir Laurent’as Gilas, tarp smulkiųjų akcininkų yra ir lietuvių. Visa ši verslininkų komanda, tarp kurių – ir Lietuvos padalinio vadovas V.Žukauskas – Lietuvoje prieš kelerius metus jau išvystė kibernetinio saugumo startuolį „Zenedge“, kurį vėliau pardavė kompiuterinių technologijų korporacijai „Oracle“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas

Beje, Y.Fraymanas tvirtina, kad idėja sukurti platformą, kuri pasitelkusi dirbtinį intelektą optimizuotų debesų kompiuteriją be didelio papildomo inžinierių komandos įsikišimo, ir kilo vystant „Zenedge“.

„Jau 20 metų dirbame kartu, anksčiau daug visokių įmonių esame turėję, todėl tai yra tęstinumas, kitas gyvenimo etapas. Tikimės, kad čia ne paskutinė įmonė“, – apie bendradarbiavimą su amerikiečių investuotojais 15min pasakojo V.Žukauskas, 16 metų gyvenęs JAV, kur ir užsimezgė šios pažintys. Nors kuklinosi statistikos nevedantis, V.Žukauskas skaičiuoja iš viso yra prisidėjęs prie 4–5 sėkmingų įmonių sukūrimo.

Konkuruoja su multimilijardinėmis kompanijomis

„Cast AI Baltic“ užsiima giliosiomis technologijomis (angl. deep technology). Tokiu terminu paprastai apibūdinami startuoliai, kuriantys technologinius sprendimus, pagrįstus dideliais mokslo ir inžinerijos iššūkiais.

„Cast AI“ daro mokslinius tyrimus – mūsų inžinieriai nėra paprasti programuotojai. Tai, ką jie daro, 100 proc. yra mokslinio tyrimo darbai“, – apibūdina V.Žukauskas ir priduria, kad įmonė registruoja ir patentus.

Paprastai startuoliai kuriami, kad išspręstų kokią nors rinkoje įsisenėjusią problemą ar padėtų sutaupyti. Ne išimtis ir „Cast AI“. V.Žukauskas paaiškina, kad jų produktas sprendžia didžiulę antimonopolinę problemą – padeda apie 50 proc. ir daugiau sumažinti išlaidas už didžiausių JAV debesijos tiekėjų („Google“, „Amazon“, „Microsoft“) paslaugas.

„Cast AI“ daro mokslinius tyrimus – mūsų inžinieriai nėra paprasti programuotojai. Tai, ką jie daro, 100 proc. yra mokslinio tyrimo darbai.

Kaip paaiškina vadovas, toks produktas įmonėms itin aktualus, nes viena didelė technologijų kompanijų išlaidų eilutė skirta rinkodarai, o kita, dar ganėtinai nauja, – debesijai.

„Didžiulės įmonės debesijoms išleidžia milijonus per metus. „Gartner“ skaičiavimais, ši industrija 2027 metais pasieks 970 mlrd. JAV dolerių – dabar ji yra apie 200 mlrd. JAV dolerių. Galbūt Lietuva dar mažytė, dar ne visai skaitmenizuota, bet artėja 500 mln. eurų finansavimas skaitmenizacijai, vadinasi, daug duomenų nueis į debesiją. Mes radome būdą, kaip suefektyvinti visa tai“, – pasakojo V.Žukauskas.

123RF.com nuotr./Debesų kompiuterija
123RF.com nuotr./Debesų kompiuterija

Savo produktą jis lygina su „Skype“, kurio atsiradimas transformavo visą tarptautinių pokalbių rinką ir padėjo sumažinti tradicinių telekomunikacijos bendrovių tarifus.

Tad prieš dvejus metus įkurtas startuolis šiuo metu visą savo dėmesį sukoncentravęs į vieną tikslą – kuo greičiau pabaigti vystyti savo produktą, kuris įmonei generuotų pajamas, kol jo nekonkuravo didžiosios tarptautinės korporacijos.

„Konkuruojame su multimilijardinėmis kompanijomis – turime surasti kažką kitokio, ko jos nespėjo padaryti. Tai mažų įmonių uždavinys ir turime aiškiai koncentruotis į labai aiškius dalykus. Kitu atveju, jei per daug užsigriebsi, po kelerių metų teks uždaryti įmonę. Mes pakeitėme strategiją jau kelis kartus per dvejus metus – jei matome, kad kas nors neveikia, negalime laukti ir bandyti įrodinėti dar 20 kartų, kad veiks. Turi prisitaikyti“, – aiškina V.Žukauskas.

Mažiausias atlyginimas – vadovo

Būtent įmonės tikslas – maksimaliai greitai išvystyti rinkai tinkantį produktą – ir gali būti tas atsakymas, kodėl čia mokami vieni didžiausių atlyginimų visoje Lietuvoje.

„Cast AI Baltic“ – nedidelė įmonė, kurioje, šiuo metu dirba apie 30 žmonių. Visi „Cast AI“ produktai kuriami tik Lietuvoje – čia įdarbinti ir visi įmonės inžinieriai, išskyrus technologijų vadovą, buvusį „Oracle“ debesų apsaugos departamento viceprezidentą Leoną Kupermaną, kuris gyvena Toronte.

Mūsų strategija – samdyti geriausius žmones, suteikti jiems geras sąlygas. Galima daug žmonių prisisamdyti, bet būtų labai ilgas ciklas – dirbtų jaunesni žmonės, atlyginimų vidurkis būtų mažesnis.

V.Žukauskas neslepia – skirtingai nei daugelis kitų startuolių „Cast AI“ orientuojasi tik į patyrusius darbuotojus, tad amžiaus vidurkis čia šiek tiek viršija 30 metų.

„Daug dirbame su giliosiomis technologijomis, o tam reikia gerų specialistų. Dėl to žmonių atitinkamai ir atlyginimai didesni, nes jų žinios gana gilios. Mūsų strategija – samdyti geriausius žmones, suteikti jiems geras sąlygas. Galima daug žmonių prisisamdyti, bet būtų labai ilgas ciklas – dirbtų jaunesni žmonės, atlyginimų vidurkis būtų mažesnis“ – aiškino V.Žukauskas.

„Labai norime dirbti su jaunais darbuotojais, bet jei šiuo etapu pasamdytume jaunesnių darbuotojų, tai vyresni turėtų juos mokyti ir negalėtume taip greitai judėti į priekį. Galbūt negalėtume padaryti to, ką planavome. Dabar turime greitai sukurti produktą, o tada jau bus kitas etapas – kai įmonė plečiasi, didėja, uždirbamos pajamos“, – pridūrė vadovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Cast Al Baltic“ biuras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Cast Al Baltic“ biuras

„Cast AI Baltic“ darbuotojų atlyginimų mediana siekia 6,6 tūkst. eurų prieš mokesčius, vidurkis – 6,2 tūkst. eurų. Neretai galime matyti, kad atlyginimų vidurkį įmonėje išpučia vadovo alga, galbūt taip yra ir šiuo atveju? V.Žukauskas prieštarauja, kad taip tikrai nėra.

„Aš uždirbu mažiausiai. Būtent mano atlyginimas sumažina visą vidurkį, bet stengiuosi sutilpti į mažesnį valandų skaičių. Kodėl? Todėl, kad esame startuolis ir toks susitarimas. Nėra taip, kad vadovas gauna 20 tūkst. atlyginimą, o kiti po pusantro tūkstančio“, – aiškina V.Žukauskas.

Darbuotojų ieškos – bet nebūtinai Lietuvoje

O kalbėdamas apie darbuotojų atlyginimų dydį V.Žukauskas pabrėžia, kad jį diktuoja rinka. Jis pataria kiekvienam darbuotojui įsivertinti, kiek jis yra vertas.

„Mes nenustatėme, kad mokėsime tokį ar kitokį atlyginimą. Mes ieškojome tokių patirčių turinčių žmonių ir jie kainuoja tiek pinigų. Čia rinka. Šiek tiek tie skaičiai didėja, bet nepasamdysi pigiau nei darbuotojas kainuoja. Kaip parduotuvėje – nenusipirksi pigiau maisto. Tad jei žmogus tiek kainuoja, tu turi jam tiek mokėti“, – savo požiūrį dėstė pašnekovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas

Tiesa, V.Žukauskas atkreipia dėmesį, kad startuoliai dažnai taiko kitokią strategiją – dauguma darbuotojų dirba už mažesnius atlyginimus, nes įmonė neturi tokių galimybių, kaip, pavyzdžiui, „Cast AI“.

„Nesame eilinis startuolis. Mes daug kūrę įmonių, o mūsų pirmos investicijos į šią bendrovę iš pat pradžių buvo 8 mln. dolerių, kuriuos per dvejus metus ir išdeginome. Mūsų toks tempas – greičiai kiti, todėl ir išlaidos kitokios. Su kitais negalime lygintis, nes turime kitas galimybes, todėl ir mokame daugiau“, – atviravo vadovas.

Aš uždirbu mažiausiai. Būtent mano atlyginimas sumažina visą vidurkį.

Turbūt dažniausias startuoliams užduodamas klausimas – kiek žada įdarbinti žmonių artimiausiais metais. V.Žukauskas tvirtina, kad įmonė ateityje tikrai augs – 2026 metais planuojama turėti šimtą ir daugiau darbuotojų, tačiau pabrėžia, kad svarbiau yra ne žmonių skaičius, o jų kuriama pridėtinė vertė.

„Mes einame tokiu keliu, kad norime greito rezultato, kad žmonės būtų patenkinti darbu, kad jiems nereikėtų po darbo galvoti, kur dar pajamų susigeneruoti, kad tai būtų vieta, kur galėtų ambicijas, svajones susigeneruoti. O jei darbuotojas kuria didelę pridėtinę vertę, kodėl gi įmonė turėtų nesidalinti tais vaisiais“, – svarsto V.Žukauskas.

Didelė dalis įmonės darbuotojų yra gavę bendrovės akcijų opcionus, o toks darbuotojų skatinimo būdas, V.Žukausko pastebėjimu, yra puikus ekonominis variklis JAV. Pavyzdžiui, kai sėkminga Silicio slėnio įmonė žengia į akcijų biržą, tai iš karto pasijunta San Fransisko nekilnojamojo turto rinkoje – akcijų turėję darbuotojai staiga tampa turtingais ir ima pirkti namus, kiti ima kurti savo verslus.

„Wikimedia“ nuotr./„Google“ biuras
„Wikimedia“ nuotr./„Google“ biuras

„Tai būna ir šių darbuotojų gyvenimo sėkmė. Dalis susitvarko buitį, o daugelis nueina kitu keliu – įkuria savo verslus. Daug tokių istorijų“, – atkreipia dėmesį vadovas.

Tad kaip čia patekti?

Tad, kaip vyksta atranka į „Cast AI Baltic“? V.Žukauskas tvirtino, kad pagrindiniai kriterijai – profesinės žinios ir atitikmuo įmonės kultūrai. O priėmimo metu laukia ne vienas pokalbis, reikia atlikti užduočių.

Šiuo metu Lietuvos įmonėje daugiau kaip 50 proc. žmonių – inžinieriai ir mokslinių tyrimų skyriaus darbuotojai, nes bendrovė yra produkto kūrimo stadijoje.

„Bet su laiku proporcijos keisis – reikės rinkodaros, pardavimo, klientų aptarnavimo žmonių“, – pridūrė jis.

Nenusamdysi darbuotojo pigiau nei jis kainuoja. Kaip parduotuvėje – nenusipirksi pigiau maisto.

Globaliu debesijos kompetencijos centru Lietuvoje norinti tapti įmonė ateityje ieškos ir daugiau aukštos kompetencijos specialistų – mokslininkų, duomenų specialistų ir pan.

Visgi nors įmonė ir atsiduria didžiausius atlyginimus mokančių bendrovių penketuke, šios dienos aktualijos neaplenkia ir jos – surasti darbuotojų nelengva net mokant vienus didžiausių atlyginimų rinkoje. IT inžinierių poreikis globaliu mastu toks didelis, kad vadovas juokauja, jog darbą praradusiam inžinieriui surasti naują – vienos nakties reikalas. Iš dalies, iššūkius ieškant darbuotojų lemia ir tai, kad įmonė tiksliai žino, kokių kompetencijų jai reikia.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Žukauskas

Pasak vadovo, geri profesionalai visada užsiėmę: „Jie niekada nesėdi ir nelaukia. Ypač rinkoje, kuri greitai keičiasi – jei žmogus metus laiko nedirbo, jis greičiausiai įgūdžių nebeturi. Tad ateiti ir rasti kažką namie sėdintį – nėra jokių šansų“.

Jei žmogus metus laiko nedirbo, jis greičiausiai įgūdžių nebeturi. Tad ateiti ir rasti kažką namie sėdintį – nėra jokių šansų.

Tiesa, V.Žukauskas pastebi, kad Lietuvoje dar didesnė problema technologijų įmonėms surasti ne inžinierius, o rinkodaros, pardavimo, personalo, finansų specialistus. Vadovas atviras – jei Lietuvoje pritrūktų kompetencijų, ieškotų jų globaliai. Toks pavyzdys jau yra buvęs – anksčiau Lietuvoje kitas įmones vystęs V.Žukauskas su partneriais amerikiečiais turėjo steigti bendrovę Suomijoje, nes Lietuvoje reikiamų specialistų nerado.

„Daug Lietuvos įmonių turi filialus Berlyne ir kitur, nes jiems reikia kompetencijų. Jei man jų reikia dabar ir šiandien, tai reiškia, kad man jų reikia šiandien. Ar pritrūksime jų Lietuvoje? Man net nereikia prognozuoti. Jų nėra. Nėra rinkodaros, pardavimo žmonių. Faktas, kad globaliam, produktui mes neturime žmonių“ – apgailestauja startuolio vadovas.

Darbdavį pataria rinktis ne vien pagal atlyginimą

Beje, kalbėdamas apie tai, kaip tapti geidžiamu darbuotoju, V.Žukauskas turi patarimų ir jauniems žmonėms – jis siūlo darbdavį rinktis ne vien pagal atlyginimo dydį, bet ir įsivertinti, ar įmonė kuria pačias naujausias technologijas, ar turi didelių ambicijų. Darbas gerose ir rinkoje vertinamose įmonėse gali pasitarnauti kaip vizitinė kortelė ateityje.

Jei projektas lengvas, nors tau ir mokės didelę algą, po kelerių metų – gal to ir nesuprasi – bet greičiausiai rinkoje nebebūsi toks reikalingas.

„Tu žinai, kad kai kuriose įmonėse yra labai gera darbo kultūra, labai gerai sudėlioti procesai, labai geri vadovai. Jei ateina žmogus iš tos įmonės, tai greičiausiai viskas bus tvarkoje. Juk kiekvienas nori savo gyvenime tam tikrų ambicijų pasiekti – gali tapti geru specialistu ir profesionalu, kai esi labai ambicinguose projektuose. O kai projektas lengvas, nors tau ir mokės didelę algą, po kelerių metų – gal to ir nesuprasi – bet greičiausiai rinkoje nebebūsi toks reikalingas, nes nebūsi pasistūmėjęs į priekį“, – mano „Cast AI Baltic“ vadovas.

Ambicijos – tapti vienaragiu

V.Žukauskas atskleidžia, kad dar tik kuriant „Cast AI“, įmonės valdybos pirmininkas pareiškė – šįkart augins vienaragį. Neseniai įmonė pritraukė 10 mln. eurų investiciją.

„Manau, kad mes po dvejų nepilnų metų tikriausiai vienaragiu ir būsime. O kai juo tapsime, Lietuvoje jau bus daug vienaragių“, – prognozavo V.Žukauskas.

Nepaisant to, kad produktas kuriamas Lietuvoje, čia dirba ir beveik visi darbuotojai, įmonė tarptautinėje erdvėje prisistato, kaip amerikietiška. Kodėl nuspręsta įmonę vystyti ne JAV startuolių lopšiu vadinamame Silicio slėnyje, o Lietuvoje, atsakymas akivaizdus – čia pigiau. Tačiau V.Žukauskas pabrėžia, kad yra ir kitų priežasčių. Lietuvoje talentingi žmonės, dalis įmonės akcininkų – lietuviai, o toks verslo kūrimo modelis išbandytas jau ne kartą.

„Lietuva tapo globali žaidėja. Nėra Europoje daug tokių vietų, kaip Lietuva, sparčiai einančių technologiniu keliu. Nėra tokių užsispyrusių žmonių, kurie padarytų tokį proveržį. Mes bandėme aiškintis, kodėl to nėra Vakarų šalyse, ir priėjome prie išvados, kad turbūt tam yra psichologinis paaiškinimas – didžioji dalis tų vakarietiškų šalių neturėjo didelių nuosmukių ir pokyčių, kokius turėjome mes. Didžiausias mūsų startuolis – kad išėjome iš Sovietų Sąjungos ir tapome kitokia šalimi“, – pastebi V.Žukauskas.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis

Jis priduria, kad ir lietuvių darbuotojų mentalitetas toks, kad gali jam sakyti, ką nori – jis vis tiek padarys taip, kaip reikia.

„Vadinasi, jis nepasitiki duotomis dogmomis, kad pasaulis nepakeičiamas – eini, darai ir gali pakeisti. Tai labai gerai“, – lietuvius darbuotojus gyrė V.Žukauskas

Verslininkas gerų žodžių negailėjo ir valstybės institucijų požiūriui į startuolius, tvirtindamas, kad tai taip pat buvo viena priežasčių, kodėl JAV investuotojai norėjo toliau kurti verslus Lietuvoje. Įmonė jaučia palaikymą ir dėmesį iš savivaldybės, ministerijų, valstybės įstaigų.

„Įdomiausia, kad būdamas mažoje šalyje gali lengvai su visais susitikti. Amerikiečiams per sunku patikėti, nes ten šalis didelė, sunku patekti pas kažkokius žmones, o čia lengvai gali patekti, pasišnekėti, pasidalinti. Ir svarbiausia – įvyksta pokyčiai“, – tvirtino jis.

Keletas industrijų gali pakeisti valstybės raidą.

Keliolika metų JAV gyvenęs verslininkas mano, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė geresnė, o dėl to, kad čia nemokama švietimo ir sveikatos sistema, sukaupti daugiau santaupų galima net uždirbant gerokai mažiau nei JAV. Tad verslininkas pripažįsta – jo svajonė, kad amerikiečiai pradėtų važiuoti dirbti į Lietuvą.

„Lietuvoje yra atvažiavusių žmonių iš viso pasaulio, bet tai nėra toks masinis reiškinys. Galbūt po kelerių metų tapsime, kaip Šveicarija – ir ko gero, tapsime, jei eisime inovatyviu būdu – darysime inovatyvius produktus, kurie kurs daug pridėtinės vertės. Keletas industrijų gali pakeisti valstybės raidą“, – įsitikinęs V.Žukauskas.

„Šiuo metu esame tokioje stadijoje, kad, atrodo, jog visi nori kažką daryti, prasiveržti, tapti vienaragiais. Atrodo, kad mūsų šalis po 10–15 metų taps labai turtinga“, – apibendrino vienos didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančių įmonių vadovas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:58
18:16
00:38

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką