Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2018 rugpjūčio 23d. 08:58

Aukso amžius lietuviškiems lazeriams: kaip jie gimsta ir kas juos kuria

Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Nuo pirmojo Lietuvoje pagaminto ir paleisto lazerio praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau šiandien yra jų aukso amžius. Beveik visi lietuviški lazeriai eksportuojami, auga jų gamyba, dvigubėja ir juos kuriančių mokslininkų skaičius. Lietuviškus lazerius gaminantys Fizinių ir technologijos mokslo centras bei „Ekspla“ įsileido žurnalistus ir atskleidė, kaip kuriama pasididžiavimą kelianti lietuviška produkcija.

Lietuviškų lazerių gamyba išgyvena aukso amžių. Beveik visą produkciją eksportuojantys lazerių gamintojai bendradarbiauja tarpusavyje, o sukurtų įrenginių kaina svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) žurnalistus sukvietė į pažintinę ekskursiją po lietuviškus lazerius gaminančias įmones. 15min apsilankė Fizinių ir technologijos mokslo centre (FTMC) bei „Eksploje“.

Įmonės dirba kartu

Lietuviškų lazerių gamintojus randame kiek atokiau nuo Vilniaus centro. Fizikos instituto mokslo ir technologijų parko (FIMTP) bei Fizinių ir technologijos mokslo centro (FTMC) teritorijoje įsikūrusi ir lazerius gaminanti „Ekspla“.

Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio (LITEK) direktorius Julius Paužolis tikino, kad FIMTP yra lyg socialinė įstaiga, padedanti jaunoms įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse.

„Stengiamės, kad mokslininkams, tyrėjams, inžinieriams būtų malonu dirbti šioje teritorijoje, kad besikuriantis verslas čia turėtų savo namus, laboratoriją – eksperimentinę bazę, kur galėtų dirbti ir augti 5 metus“, – sakė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Julius Paužolis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Julius Paužolis

J.Paužolis sakė, kad visos šios įmonės orientuotos į konkurenciją tarptautiniame lygmenyje, todėl tarpusavyje nesivaržo ir kartu bendradarbiauja.

Kaip pasakojo Lietuvos lazerių asociacijos direktorius Petras Balkevičius, šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 įmonių, kurios gamina lazerius, lazerių ir optikos komponentus. Didesnėse įmonėse dirba po 200 darbuotojų, mažesnėse po 2-3.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Petras Balkevičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Petras Balkevičius

P.Balkevičius pažymėjo, kad lazerinė produkcija bėgant metams tik auga.

„Per pastaruosius 30 metų pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekis dvigubėja kas 5 metus, o darbuotojų skaičius dvigubėja kas 10 metų. Iš viso šioje, kaip mes sakome, ekosistemoje dirba apie 1000 žmonių. Apie 800 įmonėse, likę – mokslininkai ir mokslo daktarai“, – kalbėjo jis.

Lazerių pradžia – laikrodžių gamyboje

Nuo pirmojo Lietuvoje sumontuoto ir paleisto lazerio praėjo daugiau nei pusė amžiaus.

„Pirmas lazeris Lietuvoje buvo sumontuotas ir paleistas 1966 metais VU Puslaidininkių fizikos katedroje. To lazerio elementus iš Maskvos parsivežė ir kartu su katedros darbuotojais sumontavo fizikas Juozas Vaitkus tyrimams atlikti. Tikrieji lazerinės fizikos tyrimai prasidėjo maždaug 1970 m.“, – pasakojo lazerių asociacijos vadovas.

Pašnekovas 15min patikino, kad pirmasis lietuviškas lazeris buvo parduotas Vokietijos Miunsterio universitetui.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Prisimindamas pirmuosius Lietuvoje gamintus lazerius, P.Balkevičius akcentavo, kad vieni pirmųjų lazerių buvo pradėti naudoti laikrodžių pramonėje.

„Laikrodžių pramonė buvo viena pirmųjų, kurios gamyboje pradėti naudoti lazeriai. Mechaninio laikrodžio ašelė buvo statoma į kietą akmenuką, kurio skylutę būdavo labai sunku išurbinti – išgręžti skylę, kad ašelė neiššoktų. Paskui pasirodė, kad vienu lazerio blykstelėjimu tą skylutę nesunku padaryti.

Vėliau lazeris pradėtas naudoti, pavyzdžiui, dėl didelės temperatūros sunkiai sulydomų medžiagų suvirinimui. Sufokusavus lazerio spindulį nesunku išgarinti ir mažą taškelį. Protezuotojai lazerį pradėjo naudoti dantų karūnėlių suvirinimui“, – pasakojo jis.

Laikrodžių pramonė buvo viena pirmųjų, kurios gamyboje pradėti naudoti lazeriai, – 15min sakė P.Balkevičius.

Lietuvos lazerių asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad anksčiau pakakdavo sukurti lazerį, tačiau dabar užsakovams reikia viso aparato. Todėl reikia galvoti ne tik apie lazerį, kaip šviesos šaltinį, bet ir jo infrastruktūrą.

Kaip gaminami lietuviški lazeriai?

Apie Fizinių ir technologijos mokslo centro (FTMC) veiklą kuriant lazerius žurnalistams pasakojo Lazerinių technologijų skyriaus vyriausiasis mokslų daktaras Gediminas Račiukaitis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Prieš 14 metų šiame skyriuje pradėjo dirbti dviese. Šiandien čia, trijų aukštų pastate su 6 laboratorijomis, sukasi apie 70 mokslininkų. Jie atlieka mokslinius tyrimus, kuria lazerius ir įvairias technologijas optiniams komponentams.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Vos įžengus į Kieto kūno lazerių laboratoriją, pasigirdo garsiai dirbančių mašinų bruzdėjimas. Čia sutinkame tris jaunuolius, su kuriais, dėl didelio garso, sunku susikalbėti. Doktorantas Paulius pasakojo, kad šioje patalpoje tiriamos ir kuriamos kieto kūno lazerinės technologijos, kurias nesunkiai galima panaudoti mokslo srityje.

„Čia yra mūsų prototipas, kurio pagrindą sudaro skaidulinis lazeris, pagamintas „Eksploje“, tačiau ir mūsų laboratorija dalyvavo jo kūrime. Buvo sukurtas mažas lazeriukas – pagrindinis šaltinis, nuo kurio prasideda silpna spinduliuotė, kurią toliau stipriname. (...) Šis lazeris dažniausiai pritaikomas mokslo srityje tirti dideles spinduliuotės sąveikas su medžiagomis“, – demonstravo įrenginį doktorantas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Lazerio gamyba prasideda nuo naujų technologijų tyrinėjimo ir projektavimo, vėliau – kiekvienos dalies testavimo. Doktorantas pabrėžė, kad kuriant lazerį yra iššūkis parinkti reikalingus kristalus, optikas.

(FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus vyriausiasis mokslų daktaras aprodė Skaidulinių lazerių laboratoriją, kurioje kuriamos skaidulinių lazerių technologijos.

„Šiais siūlais (kurie lipnia juosta priklijuoti prie juodo stalo – red. past.) sklinda telefonų pokalbiai, interneto ryšys. Tokie išradimai dažniau naudojami pramonėje“, – aiškino G.Račiukaitis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Optinėje dangų laboratorijoje tobulinamos sluoksnių dengimo technologijos. Čia optiniai paviršiai dengiami daugiasluoksnėmis optinėmis dangomis.

„Kiekviename optiniame prietaise yra optikos, padengtos specialiomis dangomis – kad atspindėtų šviesą arba ne. Čia yra du įrengimai, naudojami optinėms dangoms. Būtent čia yra magnetroninio dulkinimo sistema“, – rodė vyriausiasis mokslų daktaras.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Kitoje – optinių dangų gamybos laboratorijoje vyksta garinimas elektroniniu spinduliu. Čia stovi didžiulė komercinė mašina su didele kamera.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Lazerinių technologijų skyriaus vyriausiasis mokslų daktaras aiškino, kad iš segmentų, kuriuose sudedami stikliukai, sudedamas ratas. Jie sukasi mašinoje ir apgarina stikliukus.

„Iš principo, tai pati paprasčiausia technologija – elektronas sufokusuotu spinduliu kaitina metalą, šis išgaruoja, pasidaro metalo oksidai, kurie nusėda“, – kalbėjo jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Kaina siekia ir milijoną eurų

G.Račiukaitis aprodė laboratoriją, kurioje vienos lazerio mašinos kaina siekia vieną milijoną eurų.

Per metus parduodame maždaug 2-3 tokias mašinas. Vienos kaina maždaug 1 mln. eurų – mažesnės kainuoja pigiau, – atskleidė G.Račiukaitis.

„Turime dvi lazerines sistemas. Šioje įdiegti lazeriai su trimis bangos ilgiais. Reikalui esant galime įdėti dar vieną lazerį apačioje. Viskas programuojama ir valdoma, todėl su šiuo lazeriu galima atlikti bet kokį darbą.

Per metus parduodame maždaug 2-3 tokias mašinas. Vienos kaina maždaug 1 mln. eurų, o mažesnės kainuoja pigiau. Iš tiesų rinka sunki, nes kiekviena gaminama mašina yra unikali. Jas perka užsieniečiai pramonei ar pramoniniams tyrimams“, – pasakojo jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Nepraleidome progos apsilankyti ir lazerių laboratorijoje, kurioje mokslininkai rodė, kaip lazerio pagalba apdirbamas stiklas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po Fizinių ir technologijos mokslų centrą (FTMC)

Lazerius gamina uždarose kabinose

Apsilankę FTMC užsukome į šalia esančią, prieš 26 metus susikūrusią, įmonę „Ekspla“. Įmonė kuria lazerius, lazerines sistemas ir jų komponentus. Įmonės pardavimų vadovas Mantvydas Jašinskas pasakojo, kad 1992 m. sukurtas pirmasis „Eksplos“ lazeris iškeliavo į Japoniją. Jis išskyrė ir tai, kad šis lazeris buvo apskritai pirmasis iš nepriklausomos Lietuvos eksportuotas produktas į Japoniją.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"

Pradžioje čia dirbo 10 žmonių, šiandien – apie 125. Beveik visa Lietuvoje pagaminta produkcija (94 proc.) eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių visuose pasaulio žemynuose. Įmonės paslaugomis naudojasi Japonijos „Hitachi“ ir „Mitsubishi“ tyrimų centrai, tai pat NASA.

M.Jašinskas aprodė patalpas, kuriose renkami šviesolaidiniai lazeriai, taip pat lazeriai, kurie keliauja įvairaus apdirbimo taikymams, pavyzdžiui, stikliukų ar puslaidininkių pjaustymams. Vos įėjus į laboratoriją pasijunta vėsesnė oro temperatūra. Ten esančiose kabinose ir gaminama produkcija.

„Lazeriai yra labai jautrūs dulkėms. Tam, kad gamybos proceso metu dulkių būtų kuo mažiau, naudojame švarias patalpas. Analogiškas patalpas galima surasti farmacijos pramonėje, operacinėse. Dulkių, ne bakterijų atžvilgiu, čia net gali būti švariau“, – sakė pardavimų vadovas.

Analogiškas patalpas galima surasti farmacijos pramonėje, operacinėse. Dulkių, ne bakterijų atžvilgiu, čia net gali būti švariau, – apie lazerių gamybos subtilybes kalbėjo pardavimų vadovas.

Patekti už uždengtų sienų ir stebėti, kaip gaminami lazeriai, nepavyko – dėl saugumo reikalavimų.

„Užeiti į kabinas nėra saugu. Uždengti baldakimai ir sienos apsaugo mus nuo spinduliuotės. Darbuotojams šis darbas nekelia pavojaus, tačiau reikia saugotis. Negalima įeiti su žiedais, laikrodžiais, reikia dėvėti apsauginius akinius. Antras dalykas – elektrinė sauga. Lazeris yra elektros prietaisas, todėl reikia paisyti elektrosaugos reikalavimų“, – pasakojo M.Jašinskas.

Pardavė lazerį už 4 milijonus eurų

Prieš patenkant į kitą – aukštos energijos lazerius gaminančią laboratoriją teko apsirengti specialia apranga.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"

„Šie lazeriai kuriami remiantis technologija, kurią dar 1992 m. sukūrė fizikas profesorius Algis Petras Piskarskas. Maždaug prieš 6-7 metus pradėjome gaminti prototipus, išdirbinėjome lazerius. Prieš keletą metų juos pagaminome ir pristatėme rinkai“, – pasakojimą pradėjo „Ekspla“ pardavimų vadovas.

Jis pasakojo, kad tai Ultraflux lazeriai, kurie išsiskiria tuo, kad turi labai trumpą impulsą ir didelę energiją. 15min paklausus, kiek toks lazeris gali kainuoti, pašnekovas konkrečios sumos neįvardijo, bet nurodė ribas.

„Lazerio kaina priklauso nuo kliento užsakymo. Galiu pasakyti intervalą – kainos svyruoja maždaug nuo 120 iki 300 tūkst. eurų“, – sakė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"

Kainos svyruoja maždaug nuo 120 iki 300 tūkst. eurų, – sakė pardavimų vadovas.

M.Jašinskas priminė, kad prieš keturis metus buvo pradėtas gaminti galingiausias lazeris pasaulyje tarp trumpą impulsą generuojančių lazerių. Jo kaina siekė 4 milijonus eurų. Šįkart įmonė irgi kūrė panašų lazerį.

„Prieš metus tiems patiems klientams pagaminome kitą panašų, tik kiek mažesnį, lazerį tam, kad mokslininkai galėtų atlikti mažesnius eksperimentus. Šį lazerį planuojame išsiųsti rudens viduryje“, – sakė jis.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Ekskursija po lazerius gaminančią imonę "Ekspla"

Kokia šio, mažesnio, lazerio kaina įmonės atstovas nepanoro atskleisti, tik pažymėjo, kad jis „kelis kartus pigesnis“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

58:09
00:32
06:29

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką