Finansų ministro Ignacio Brioneso pristatytas pagalbinių priemonių paketas apima 3,03 mlrd. JAV dolerių didesnes viešąsias išlaidas 2020 metais siekiant paremti mažas, vidutines ir dideles įmones.
Dar 525 mln. JAV dolerių bus skirti kitoms iniciatyvoms, tokioms kaip metro sistemos atnaujinimas Santjage, kuri smarkiai nukentėjo nuo spalio 18 dieną kilusių protestų.
„Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad šios priemonės leis kitais metais sukurti 100 tūkst. naujų darbo vietų“, – teigė finansų ministras.
Visgi kartu tai reikš 9,9 proc. didesnes valstybės išlaidas palyginti su 2019 metais bei padidins fiskalinį deficitą iki 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė paskelbė skatinamąsias priemones po to, kai centrinis bankas pranešė apie nerimą keliančius spalio mėnesio BVP duomenis.
Užfiksuotas 3,4 proc. augimo kritimas buvo daug didesnis už oficialias prognozes, numačiusias 1 proc. augimo sumažėjimą, ir tai buvo blogiausi ekonomikos augimo rezultatai nuo 2009 metų, kuomet kilo pasaulinė krizė.
„Ekonominei veiklai spalio mėnesį įtakos turėjo paslaugų, prekybos ir gamybos apimčių sumažėjimas“, – teigė centrinis bankas.
Kalnakasybos apimtys – o Čilei tenka beveik trečdalis pasaulinės vario gamybos – išaugo 2 proc., visgi ne kasybos pramonė susitraukė 4 proc., pranešė bankas.
Čilėje spalio viduryje kilo protestų banga, kurią išprovokavo nepasitenkinimas metro bilietų kainų padidinimu, tačiau greitai protestai peraugo į rimčiausią socialinių neramumų protrūkį nuo Augusto Pinocheto 1973–1990 metų diktatūros laikų.
Įniršę čiliečiai išėjo į gatves protestuoti dėl socialinės ir ekonominės nelygybės. Daug įmonių sustabdė veiklą, viešasis transportas sustojo, o didelis skaičius gyventojų dirbo trumpiau.
Per protestus žuvo mažiausiai 23 žmonės, iš jų penki nuo saugumo pajėgų rankos, o daugiau nei 2 tūkst. buvo sužeisti.
Trečiąjį ketvirtį Čilės BVP ūgtelėjo 3,3 proc. tačiau pirmadienį paskelbti nauji duomenys paskatino vyriausybę atlikti perskaičiavimą, po kurio manoma, kad metinis augimas sieks ne 2, o vos 1,4 procento.
Vyriausybės vertinimu, 2020 metais Čilės BVP ūgtelės 1–1,5 procento.
Atsižvelgdamas į nestabilias rinkas, Čilės centrinis bankas ketvirtadienį pareiškė žengsiantis į užsienio valiutų rinkas, siekdamas palaikyti pesą, kuris praėjusią savaitę nukrito iki žemiausio istorijoje lygio – 828,36 peso už 1 JAV dolerį.
