Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2021 10 20, 12:00

Darbuotojų trūkumas Lietuvos pramonėje – tik viena dėlionės detalė: ekspertai siūlo žvelgti į platesnį situacijos vaizdą

Viešos diskusijos apie nedarbą tarp valdžios ir darbdavių įsibangavo – vaizdingas ministrės pirmininkės atkirtis darbuotojų stoka besiskundžiančiam verslui pirkti ekskavatorių ne tik pakurstė įvairias reakcijas, bet ir dar kartą atkreipė dėmesį į kitus svarbius ir platesnius įsisenėjusios problemos aspektus: per lėtai augantį Lietuvos įmonių darbo našumą, netenkinantį skaitmenizacijos ir automatizacijos pramonėje greitį, per mažas bendrąsias investicijas į technologijas ir mokslo eksperimentinę plėtrą (MTEP).
Leonas Balaševičius / KTU archyvo nuotr.
Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr. / KTU
Temos: 2 Pramonė Verslas

Statistikos duomenimis, aukščiausias visų sistemos dalyvių – verslo, valdžios ir aukštojo mokslo sektorių – skiriamų išlaidų lygis MTEP veiklai buvo pasiektas 2015 metais, tačiau daugiau negu per 5 metus telkiami ištekliai taip ir neatsistatė.

Mokslo ir pramonės įmonių ekspertai akcentuoja: Lietuvos pramonės įmonių situacija nėra izoliuota – ji itin glaudžiai susijusi su platesniu, tarptautiniu kontekstu: vykstančiomis globaliomis pramonės transformacijomis, bendromis Europos Sąjungos strategijomis ir planuojamomis būsimų sprendimų kryptimis bei išteklių paskirstymu.

Nors ES strategijose numatytas tvarus ekonomikos augimas, skaitmenizacija ir ambicingas siekis neutralizuoti ES valstybių poveikį klimatui, tačiau šiandien viešose diskusijose daugiau dėmesio sulaukia kitos aktualijos: pandemija ir imunizacijos trikdžiai, staigūs energijos išteklių ir žaliavų kainų šuoliai, itin didelis darbuotojų trūkumas, tarptautinės politikos neramumai.

Marius Horbačauskas/Marius Horbačauskas / asmeninio archyvo nuotr.
Marius Horbačauskas/Marius Horbačauskas / asmeninio archyvo nuotr.

Ekspertai kelia klausimus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį jau dabar, ieškant tinkamiausių išteklių skirstymo mokslui ir pramonei sprendimų? Ir kaip surasti pusiausvyrą tarp trumpalaikių problemų eliminavimo ir ilgalaikės, kelius dešimtmečius siekiančios perspektyvos veiksmų? Plačiau apie tai bus diskutuojama ir įžvalgomis dalijamasi spalio 22 dieną vyksiančioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2021“, kurioje dalyvaus Europos Komisijos, LR Vyriausybės, aukštojo mokslo ir pramonės atstovai iš Lietuvos ir užsienio. Pranešimams apie pramonės transformacijas ir pasiruošimą pokyčiams skirtas renginys bus tiesiogiai transliuojamas portale www.15min.lt

Pandemijos poveikis – ne priežastis sulėtėti

Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus L. Balaševičiaus, būtinybę investuoti į pramonės ir ūkio modernizavimą pagrindžia gana objektyvus rodiklis, nusakantis situacijos esmę, – vieno darbuotojo kuriama vertė. Eurostat duomenimis, Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo ES lyderiaujančių valstybių. Visa tai susiję kompleksiškai – esamo lygio vertė neleidžia užtikrinti didesnių atlygių, kas dar labiau paaštrina darbuotojų paieškos ir išlaikymo darbo vietoje problemą.

Lietuvos atotrūkiui šioje srityje įveikti būtina spartesnė pramonės transformacija ir ūkio modernizavimas: aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas, efektyvesnės investicijos į gamybos įmonių skaitmenizaciją. Darbo našumas didėja tada, kai yra pakankamai automatizuoti technologiniai ir suskaitmeninti verslo procesai, o industrijoje dirbantys žmonės yra pajėgūs generuoti naujus sprendimus. Tokiam rezultatui pasiekti neabejotinai reikalingos tikslingos investicijos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, COVID pandemija kai kuriuos transformacinius procesus netgi paspartino. „Didžioji dalis verslo COVID situacijoje įsitikino, kokią pridėtinę vertę kuria ir kokią pridėtinę naudą duoda skaitmenizavimas. Tai yra mūsų dar neišnaudotos galimybės. Pasaulinė pandemija tapo iššūkiu verslui, tačiau vienas iš teigiamų jos padarinių – paspartinti skaitmeninimo procesai įmonėse. Turime skatinti ir mes šios tendencijos spartą. Apsidairykime – visas kitas pasaulis nestovi vietoje ir juda į priekį, jei įgyvendina struktūrines reformas, transformuoja savo įmones, vykdo visaapimantį skaitmeninimą.“

Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.
Vidmantas Janulevičius/Vidmantas Janulevičius / asmeninio archyvo nuotr.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) prezidentas Marius Horbačauskas mano: kol verslo vystymui pakako esamų technologijų ir resursų, investuoti į technologijas nebuvo didelio stimulo. „Tačiau šiuo metu, kuomet ypač trūksta darbuotojų ir tas trūkumas tik didėja, įmonės bus priverstos investuoti į automatizavimą, efektyvinimą, robotizavimą ir naujas technologijas“, – sako jis, atkreipdamas dėmesį į Kauno regioną, kuriame ypač didelė tradicinės pramonės įmonių koncentracija.

KTU prorektorius L. Balaševičius pabrėžia, kad, ieškant išeičių, planuojant ir skirstant turimus išteklius, nereikėtų pamiršti žmogaus ir technologijų balanso. Teikdami prioritetą tik brangių technologijų pirkiniams investuotojai gali nusivilti. „Investuojant į technologijas, būtina greta galvoti ir apie darbuotojų kompetencijų kėlimą, jei norima, kad šie gerai išmanytų naujovių naudojimą ir gebėtų siūlyti vertingus sprendimus“, – mano jis.

Pasak jo, gebėjimas kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir procesus yra tiesiogiai susijęs su mokslo tiriamąja ir eksperimentine veikla. „Lietuvoje tokia veikla užsiima tik apie 25 tūkst. darbuotojų, ir tik apie 9 tūkst. iš jų turi mokslo laipsnį. Investicijos į aukšto lygio tyrėjų skaičiaus didinimą versle ir mokslo ir studijų institucijose yra būtina sąlyga“, – priduria L. Balaševičius.

„Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje. Klausimas, ar mes sugebame tuos atradimus ir technologijų teikiamas galimybes paversti pridėtine verte žmonėms?“ – retoriškai klausia LPK prezidentas V. Janulevičius.

Renginyje – platesnis idėjų laukas

Konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ yra tradicinė KTU inciatyva, skirta sutelkti mokslo, verslo, politikos atstovus bendrai diskusijai ir efektyvių sprendimų paieškai. Kasmet skirtingai temai paskirtame renginyje Universitetas kartu su partneriais kviečia identifikuoti svarbiausias aktualijas ir kurti tvarias bendradarbiavimo jungtis, sudarant sąlygas įvykti dialogui tarp skirtingų sričių profesionalų.

Šiemet kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) inicijuojamos konferencijos tema – „Transformuojame pramonę: kaip pasiruošti laukiantiems pokyčiams?“.

Konferencijos metu bus diskutuojama, kaip kontinentiniu lygmeniu sukurtos strateginės vizijos atsispindi lokaliuose, taktiniuose įgyvendinimo lygmenyse, kokios paramos ir pagalbos gali tikėtis inovacijų kūrimo ekosistemos dalyviai per artimiausius keletą metų; ar visos Lietuvos įmonės gebės tinkamai prisitaikyti ir įgyvendinti Europos Žaliojo kurso keliamus reikalavimus, ar turime pakankamai įgūdžių, norint įsilieti į Europos planus, kandidatuoti į teikiamą paramą bei ją tinkamai išnaudoti.

Transliaciją žiūrėkite portale 15min.lt

Išsami informacija apie konferenciją skelbiama interneto svetainėje: https://lmip.ktu.edu/

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką