Dėvėtų drabužių verslas karaliauja provincijoje: vaizdas lyg per „Jamam“

Antradienio rytas Plungėje. Žemaitijos miesto centre, kur, paskutiniais duomenimis, gyvena tik kiek daugiau nei 18 tūkst. žmonių, vos vienas kitas praeivis.

Didesnis judesys prie plungiškių pamėgto didžiojo „labdaryno“. Parduotuvė – maždaug 3 kilometrai nuo centro, visai šalia „Vičiūnų“ fabriko. 9 val. ryto aikštelė pilna, dalis mašinų palikta tiesiog gatvėje.

Parduotuvės, kuri savo plotu primena gana erdvią maisto prekių parduotuvę, viduje jau pilna žmonių. Panašu, kad visi žino, ko ieško ir kaip reikia ieškoti. Vieni pirmiausia nubėgo prie batų, kiti – prie šoninės lentynos, kur maždaug pagal dydį sukabinti vaikiški drabužiai.

Kelias minutes tokiame judesyje tenka apsiprasti. Vienoje pusėje: drabužiai moterims, kitoje – vyrams. „Kainos užrašytos ant prisiūtos etiketės, jei nerandat – pažiūrėkite viduje. Šiandien nauji rūbai, todėl ir žmonių tiek“, – paaiškina man viena moteris.

Į rankas paimu vaikiškas „Lindex“ kelnes, dėvėjimo ženklų lyg nematyti. Ieškau kainos – 1 euras. Batų skyrius užgultas – apeinu jį aplinkui. Didesnis sujudimas moteriškų drabužių skyriuje. Ištraukiu suknelę – 4 eurai. Kol galvoju, jog gana pigu, šalia stovėjusi moteris replikuoja, kad „kaina nemenka“.

Netrukus prie matavimosi kabinų, kurių tokiai erdvei – akivaizdžiai per mažai – nusidriekia eilė pirkėjų. Suskaičiuoju – stovi jau penkiolika.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Kai kuriems žmonėms dėvėtų drabužių parduotuvės yra tapusios gyvenimo būdu.

„Prie lango – naujos prekės. Dar su etiketėmis“, – pamačiusi, jog „varlinėju“, paaiškina eilėje su krūva drabužių stovėjusi jauna moteris.

Iš tiesų – sukabinti nauji rūbai su išlikusiomis etiketėmis. Kainos jų – solidesnės. Kasoje man paaiškina, kad nepatikusį rūbą galima ir grąžinti. Tereikia turėti čekį. „Antradieniais čia visada apgultis. Naujos prekės. Štai pirmadieniais – pigiausia diena. Tada viskas kainuoja po 30 centų“, – papasakoja pardavėja, paklausus, ar iš tiesų galima sugrąžinti nupirktą dėvėtą drabužį.

Mažą parduotuvę „išaugo“

Prieš metus Plungėje atidaryto populiaraus dėvėtų drabužių prekybos centro „Launedva“ savininkas Visvaldas Paulauskas teigė, jog ir pats nesitikėjęs tokios sėkmės.

Pastate veikia iš Norvegijos parvežtų dėvėtų rūbų rūšiavimo sandėlis. Greta – 300 kvadratinių metrų ploto parduotuvė.

„Įvertinome tai, jog parduotuvė – ne miesto centre. Todėl bijojome dėl srauto. Tačiau buvau apgalvojęs, jog nesėkmės atveju tiesiog paversiu patalpas sandėliu“, – aiškino verslininkas, Gargžduose, Rietave, Raseiniuose ir Tauragėje turintis dar penkias parduotuves.

„Pradėjome prieš septynerius aštuonerius metus nuo mažos, vos 20 kvadratinių metrų ploto parduotuvės Plungės centre. Dirbdami supratome, kokiu keliu reikia eiti. Žmonėms reikia didelių, erdvių parduotuvių. Manau, kad laikui bėgant tos mažytės sunyks“, – teigė jis 15min.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Prie dėvėtais drabužiais prekiaujančio prekybos centro nusidriekia eilės.

Anot V.Paulausko, į dėvėtų drabužių parduotuves eina įvairių socialinių sluoksnių žmonės. „Antradieniais, kai būna naujesnių prekių, prie parduotuvės matome naujesnes mašinas, pirmadieniais, kai viskas parduodama po 30 centų – stovi jau prastesni automobiliai“, – pasakojo jis.

Kai kurie veidai pardavėjoms – puikiai žinomi. V.Paulauskas neslėpė, jog kai kuriems žmonėms „medžioklės“ dėvėtų drabužių parduotuvėse yra tapusios savotišku gyvenimo būdu. Yra ir tokių, kurie ieško vardinių rūbų, vėliau juos perparduoda internete.

Paklaustas, ar ryžtųsi Plungėje atidaryti naujų drabužių parduotuvę, verslininkas kalbėjo tiesiai: „Tikrai ne. Tose parduotuvėse per dieną apsilanko 2–3 žmonės, jos vos gyvena“, – sakė jis.

Klientai – ieškantys išskirtinumo

Nedidelės, lietuvių gamintojų drabužiais prekiaujančios parduotuvės „J&L Modus“ šeimininkė Jūratė Žadeikytė teigė, jog pusantrų metų veikianti parduotuvė – stabilus verslas.

„Nėra nei sudėtinga, nei lengva. Tiesiog ne visiems plungiškiams reikia tik dėvėtų drabužių. Reikia ir pasipuošti, ir gražiau apsirengti, žmonės vertina lietuvišką kokybę. Beje, kai kurių drabužių, kokiais mes prekiaujame, galima rasti tik Kaune ar Vilniuje“, – pasakojo moteris.

Jos parduotuvė turi nemažai nuolatinių klientų, net ir iš kitų miestų. Apsiperka čia ir į Plungę grįžtantys emigrantai.

„Vasarą kiek sunkiau. Nes vyrauja požiūris: ai, vasarą pakaks ir dėvėtų drabužių, kiek jų čia reikia. Beje, kai kurie, pastebėjau, perka, kad pigu. Įdomu, kiek po to jų nešioja“, – stebėjosi pašnekovė.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Plungėje vien pagrindinėje gatvėje galima suskaičiuoti keliolika dėvėtų drabužių parduotuvių.

Užsidaryti – irgi problema

Plungiškių puikiai žinomos drabužių ir avalynės parduotuvės „Plunalva“ šeimininkas Albertas Černauskis 15min teigė, jog konkuruoti kasmet darosi vis sunkiau.

„Dar kenčiame, turime ilgamečius darbuotojus, norime juos išlaikyti. Užsidaryti – irgi problema, nes nežinotume, kur dėti likučius. Mūsų pagrindiniai klientai – savivaldybės, teismo darbuotojai, mokytojai, kuriems reikia gerų, kokybiškų drabužių. Bet jų vis mažėja – išeina į pensiją, išmiršta, išvažiuoja. Jaunimas važiuoja drabužių į Klaipėdą, Vilnių, kiti net į užsienį. Liūdna, bet tokia tiesa“, – teigė verslininkas.

Anot jo, „Plunalvą“ gelbėja tai, jog viename parduotuvės aukšte prekiaujama buitine technika, kitame – drabužiais. „Rizikuočiau, jei laikyčiausi vienos linijos, pavyzdžiui, drabužių“, – neslėpė A.Černiauskis, prekiaujantis Danijoje, Estijoje pasiūtais drabužiais.

„Žmonės nori gero daikto už mažą kainą. Bet mūsų pirkėjai žino, kad su čia pirktu paltu eis ne vienus metus. Kartais ir po dešimties metų ieško tokio paties“, – pastebėjo verslininkas.

Vis tik jis pripažino, kad dabar vargu ar vėl imtųsi naujų drabužių verslo Plungėje.