– Keliems bendramoksliams įkurti bendrovę, kuri gyvuoja jau 30 metų ir kurios apyvarta skaičiuojama milijardais, yra išskirtinės sėkmės atvejis?
Man paskambino mano bendramokslis iš Stanfordo universiteto, kuris tuo metu dirbo nedidelėje bendrovėje „Apple“. Keistas pavadinimas, ar ne?
– EA įkūrimas nebuvo tik sėkmė. Tai buvo ilgalaikis planas. Bendrovę kūrėme šešiese. Tuo metu dirbau kitoje žaidimų bendrovėje „Atari“. Buvau atsakingas už Azijos ir Europos regionus.
Man paskambino mano bendramokslis iš Stanfordo universiteto, kuris tuo metu dirbo nedidelėje bendrovėje „Apple“. Keistas pavadinimas, ar ne?
Niekada negalvojau, kad įmonė tokiu pavadinimu gali sulaukti didelės sėkmės. Mano draugas kūrė kompiuterį „Lisa“ – tai buvo „Macintosh“ kompiuterių pirmtakė.
Supratome, kad tuo metu buvo itin geras laikas pradėti kurti programinę įrangą. Visus domino galimybė kurti kompiuterinius žaidimus, tačiau mes visi buvome ne programuotojai, o marketingo specialistai. Savo kompanijose užėmėme aukštas pareigas.
Norėjome sukurti kažką panašaus į muzikos grupių prodiuserių studiją. Visoje šalyje ieškojome geriausių žaidimų ir užsiėmėme jų leidyba.
– Ar tikite, kad dabar būtų galima pakartoti kažką panašaus?
– Šiuo metu tokią sėkmę pakartoti visiškai realu. Mes net turime tokių pavyzdžių. Panašiai susikūrė „PayPal“ ir „Sales Force“.
– Lietuva tampa startuoliu šalimi, tačiau dažnai jauni žmonės startuolį įsivaizduoja kaip galimybę labai brangiai parduoti savo idėją. Pavyzdžiui, sukurti dar vieną „Facebook“. Kaip jūs suvokiate šį verslą?
Per pastaruosius 15 metų startuolių suvokimas radikaliai pasikeitė. Šiandien startuoliai turi augti labai dideliais tempais, kad jie trauktų investuotojus ir sugebėtų išlikti.
– Per pastaruosius 15 metų startuolių suvokimas radikaliai pasikeitė. Kai pradėjome mes, nebuvo net interneto. Nebuvo lengvo ir pigaus būdo pasiekti dideles grupes žmonių. Startuoliai nėra tik loterija ir čia reikia labai daug pastangų.
Visiškai realu gerą idėją paversti verslu, tačiau jai įgyvendinti reikia finansavimo. Šiandien startuoliai turi augti labai dideliais tempais, kad jie trauktų investuotojus ir sugebėtų išlikti.
Yra kitas kelias – sukurti produktą, kuris taps itin populiarus per trumpą laiką. Tai pavyko padaryti „Snapchat“ kūrėjams. Visi žino suomių bendrovės „Rovio“ sukurtą žaidimą „Angry birds“.
– Ar sutinkate, kad svarbiausia gera idėja, o visa kita yra tik techninės detalės?
– Unikali idėja yra svarbi, tačiau ne svarbiausia sėkmės dalis. Svarbiausia – kaip efektyviai komanda sugebės tą idėją įgyvendinti realybėje. Praėjo verslo planų rašymo laikas, tačiau žmonės vis tiek numato, kokie yra verslo tikslai. Juos pasiekti ir yra pagrindinė užduotis, kuri toli gražu nėra tokia paprasta.
– Kaip jums pačiam pavykdavo šio tikslo siekti? Juk po EA buvo dar daug kitų įmonių.
Supratau, ką reiškia komanda ir kiek svarbus rinkos išmanymas. Man šios pamokos kainavo milijonus.
– EA palikau po to, kai bendrovės akcijos atsidūrė biržoje. Gavau pakankamai pinigų, kuriuos galėjau investuoti kitur.
Mačiau, kaip sparčiai keičiasi spaudos verslas. „Adobe“ sukūrė naujus skaitmeninius įrankius, kurie dar nebuvo plačiai naudojami.
Aš nusipirkau spaustuvę, kurioje dirbo 25 žmonės. Tikėjausi, kad naujų skaitmeninių įrankių pagalba man pavyks labai padidinti darbo efektyvumą. Bėda, kad spausdinimo verslas buvo labai archaiškas. Man reikėjo koncentruotis į leidybą, o ne į spausdinimą, tačiau tuo metu to nesuvokiau. Šis verslo projektas man buvo nesėkmingas.
Supratau, ką reiškia komanda ir kiek svarbus rinkos išmanymas. Man šios pamokos kainavo milijonus.
– Vadovavote ir unikaliam projektui kartu su Berklio universiteto bendruomene. Tai keliasdešimt studentų startuolių įkūrimas. Kaip sekėsi tai?
Bankrotas nėra suvokiamas kaip juoda dėmė biografijoje. Priešingai, investuotojai gana atsargiai žiūri į žmones, kurie dar nesusidūrė su problemomis. Dažniausiai, tai byloja apie patirties stoką.
– Univesiteto startuoliai kol kas sėkmingi tiek, kiek iš investuotojų gauna finansavimo išlikti. Tik vieną iš jų įsigijo didelė korporacija ir tai įvyko praėjus pusmečiui nuo startuolio įkūrimo.
Viską lėmė unikalus produktas, kurį šis startuolis siūlė – debesijos kompiuterija paremtus saugumo sprendimus „Android“ operacinėms sistemoms. Berklio universiteto studentų startuolį korporacija „FireEye“ įsigijo 2012 m.
Startuoliams reikia laiko ir 6 mėnesiai yra tikrai unikalus atvejis. Kita vertus, reikia suvokti, kad nemaža dalis startuolių žlunga ir tai yra šio verslo dalis.
– Lietuvoje bankrotas dažnai suvokiamas labai skausmingai ir vertinamas kaip didelė dėmė verslininko biografijoje. Koks jūsų požiūris?
– Nesėkmė yra visiškai normalu ir investuotojai toliau savo pinigus patikės tokiems startuolių kūrėjams, jeigu matys, kad iš nesėkmių buvo pasimokyta. Bankrotas nėra suvokiamas kaip juoda dėmė biografijoje. Priešingai, investuotojai gana atsargiai žiūri į žmones, kurie dar nesusidūrė su problemomis. Dažniausiai, tai byloja apie patirties stoką.
– EA jūs pradėjote 1983 m. Buvote geru laiku geroje vietoje. Konkurencija nebuvo tokia nuožmi, o dabar visos nišos užimtos. Kasdien sukuriama dešimtys naujų žaidimų, rinką pasidalinusios didelės korporacijos. Kaip jums toks požiūris?
Dabar yra pats geriausias laikas kurti bendrovę. Geresnio laiko mano gyvenime nebuvo.
– Dabar yra pats geriausias laikas kurti bendrovę. Geresnio laiko mano gyvenime nebuvo. Internetas sukūrė dar neregėtą rinką. Dabar kiekvienas gali turėti milijardus potencialių pirkėjų. Mažos parduotuvės ar nedidelės fermos naudojasi moderniomis technologijomis.
Jūs galite pakilti virš konkurentų, tačiau tam turite būti geresni nei kiti. Viskas labai paprasta ir kartu labai nelengva.
– Įsivaizduokime, kad dabar jūs jaunas verslininkas be didelių finansinių išteklių. Į kur kryptų jūsų žvilgsnis ieškant nišų naujai veiklai?
Dabar savo žvilgsnį kreipčiau į tai, kas man labai primena EA įkūrimo laikus – virtualią realybę.
– Dabar savo žvilgsnį kreipčiau į tai, kas man labai primena EA įkūrimo laikus – virtualią realybę. Išbandęs pirmuosius virtualios realybės modeliavimo įrenginius aš supratau, kokią patirtį jie gali sukurti žmonėms. Tai visiškai nauja sritis, kurios daugelis žmonių dar neišbandė.
Tai labai panašu į pirmuosius kompiuterinius žaidimus. Galbūt sunku suvokti, bet žmogui kontroliuoti kompiuterinį personažą, valdyti, kur jis eina ir ką daro, buvo visiškai neįtikėtina patirtis.
EA kuria tokius žaidimus kaip „FIFA“. Įsivaizduokite, net jei esi prastas futbolo žaidėjas, tu šį žaidimą gali žaisti kompiuteriu ir pajusti jausmus, kurie labai panašūs į tikroje aikštėje patiriamas emocijas.
Tokios bendrovės kaip „Oculus rift“ atvers naujus pasaulius, kurie bus gerokai patrauklesni, nei plokšti kompiuterių ekranai.
– Ar manote, kad žaidimų industrija vis dar patraukli naujiems kūrėjams? Jūsų nuomone, kas skiria gerą žaidimą nuo blogo? Gal net tiksliau, populiarų žaidimą nuo nepopuliaraus?
Žaidimas privalo žmonėms kelti emocijas. Mes EA reklamavome šūkiu: „Ar kompiuteris gali priversti jus verkti?“
– Žaidimas privalo žmonėms kelti emocijas. Žaidimų yra labai daug, tačiau kai kurie turi savo išskirtinumą ir sugeba užkabinti žmones.
Mes EA reklamavome šūkiu: „Ar kompiuteris gali priversti jus verkti?“
EA vis dar sunkiai prisitaiko prie interneto. Kai pasirodė „Zynga“ ir kiti žaidimų socialiniams tinklams kūrėjai, EA nežinojo, kaip atsakyti. Nuo seno buvo kuriami labai dideli ir brangūs žaidimai, kurių kūrimo procesas labiau priminė didelių filmų kūrimą. Biudžetai tapo labai dideli, laiko reikėjo taip pat labai daug.
„Zynga“ žaidimus galėjo sukurti per pusmetį su maža komanda ir jie pasiekdavo milijonus žaidėjų. Aš pamenu, kai pirmą kartą pamačiau savo draugo žaidimą „Happy aquarium“. Tai buvo paprastas akvariumo simuliatorius, kur žaidėjams reikdavo maitinti žuvytes, jie galėdavo pirkti akvariumo papuošimus. Jokio mąstymo, jokių didelių virtualių pasaulių. Juk ir „Angry birds“ yra žaidimas, kuriame labai daug galvoti nereikia.
Tada man tai atrodė kaip žaidimų kūrimo industrijos žingsnis atgal. Vietoje brangių ir kokybiškų žaidimų buvo kuriami pigūs produktai laiko švaistymui.
Tada man tai atrodė kaip žaidimų kūrimo industrijos žingsnis atgal. Vietoje brangių ir kokybiškų žaidimų buvo kuriami pigūs produktai laiko švaistymui.
Antai garsiojo žaidimo „FarmVille“ žaidėjų pagrindą ilgą laiką sudarė namuose vaikus auginančios mamos. Jos kelioms minutėms prisijungdavo prie interneto, nueidavo sutvarkyti savo virtualios fermos reikalų ir bėgdavo pas vaikus.
Tai visiškai kita sritis. Nesitikėjau, kad ji gali tapti tokia sėkminga. Tokie paprasti žaidimai įtraukė kur kas daugiau žmonių, kurie ėmė domėtis ir rimtais žaidimais. Taip pat jie padėjo vaikams mokytis. Tai irgi labai svarbu. Dabar yra klasės, kur vaikai geografijos ar matematikos mokosi iš planšetinių kompiuterių ir tai kur kas efektyviau, nei tiesiog klausytis mokytojo.
– Jūs dirbote su daug skirtingų startuolių. Kokią didžiausią klaidą daro pradedantieji?
Vieną iš didžiausių pradedančiųjų klaidų matau norą, kad visi startuolyje būtų lygūs. Tai veda į aklavietę.
– Vieną iš didžiausių pradedančiųjų klaidų matau norą, kad visi startuolyje būtų lygūs. Tai veda į aklavietę.
Reikia iš karto susitarti, kas bus vadovas ir kam teks didesnė atsakomybė. Galima ilgai ginčytis ir keistis argumentais, bet galiausiai sprendimą turi priimti vienas žmogus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai „YPlan“ pritraukė 65 mln. litų investiciją
Labai dažnai tai komandos narių ego klausimas. Reikia aiškiai sau pasakyti, tai kelias, kuris mums atneš daugiau naudos, ir pasirinkimas, kurį privalome padaryti. Taip pat reikia susitaikyti su tokio pasirinkimo rezultatais ir paklusti vadovo sprendimams.
– Ar tiesa, kad šiais laikais komandoje kur kas svarbesnis tas, kuris parduoda produktą, nei tas, kuris jį kuria?
Visa komanda turi tikėti savo produktu. Ar žinote, nuo ko prasidėjo „Atari“ griūtis? Nuo žaidimo „E.T.“.
– Visa komanda turi tikėti savo produktu. Ar žinote, nuo ko prasidėjo „Atari“ griūtis? Nuo žaidimo „E.T.“.
Tuo metu kaip tik pasirodė Steveno Spielbergo režisuotas filmas ir visi tik apie tai ir kalbėjo. Bendrovė žinojo, kad žaidimas prastas, bet numojo ranka ir tikėjosi uždirbti.
Viltys greitai dužo, nes niekas tokio žaidimo nepirko. Sandėliuose liko daug žaidimo kopijų, bendrovės reputacija buvo sugadinta ir nuo to momento reikalai ėmė tik prastėti. Tai gera pamoka, kad tik reklama prasto produkto neparduos.
– Per kiek laiko nuo startuolio įkūrimo realu tikėtis sėkmės?
Reikia nusiteikti, kad startuolio sėkmė ateis per 7-9 metus. „Twitter“ sėkmės sulaukė po 6 metų. Pamenu, kaip „Twitter“ pradėjo San Franciske. Prisimenų jų pirmąjį biurą. Visi galvojo, tai ši idėja neturi ateities.
– Reikia nusiteikti, kad startuolio sėkmė ateis per 7-9 metus. Taip, buvo atvejų kai bendrovės sėkmingai buvo parduodamos per 4 metus. Dabar tai gali būti dar greičiau, bet EA mes parduoti galėjome tik po 7 metų ir aš buvau nusivylęs. Tikėjausi milijonieriumi tapti, kai man bus 36, o ne 40 metų.
Šiais laikais reikia tų pačių 7 metų, kad bendrovė pasiektų tinkamą likvidumo lygį ir ją pardavusi komandą uždirbtų tikrai gerus pinigus.
Žinoma, laikas negarantuoja, kad tau pasiseks, bet tikėtis, kad tau pasiseks labai greitai, taip pat naivu. Greitai ateinanti sėkmė yra mitas. Tai labai reti atvejai.
„Twitter“ sėkmės sulaukė po 6 metų. Pamenu, kaip „Twitter“ pradėjo San Franciske. Prisimenų jų pirmąjį biurą. Visi galvojo, kad ši idėja tikrai neturi ateities. Mes klydom. Tada buvo geras laikas investuoti.– Ar suma, kurią tu gali gauti už bendrovę, yra pagrindinis startuolio sėkmės matas?
Pagrindinis startuolio sėkmės rodiklis yra kaina, už kurią tu gali jį parduoti.
– Taip. Pagrindinis startuolio sėkmės rodiklis yra kaina, už kurią tu gali jį parduoti. Tai nereiškia, kad tu jį būtinai turi parduoti. Faktas, kad jis tiek vertas, rodo, kad idėja gera ir ji daro įtaką daugeliui žmonių. Žinoma, ne viskas matuojama pinigais.
Iki šiol yra žmonių, kurie man dėkoja, kad atsirado „Electronic Arts“. Kodėl? Juk tai tik dar viena bendrovė? Bet ji palietė tiek daug žmonių. Kažkas man sako, kad pradėjo programuoti tik todėl, jog išbandė šiuos žaidimus. Kažkam tai buvo langas į visai kitą pasaulį.
– Lietuvoje jūs lankotės pirmą kartą?
– Lankiausi čia prieš gerus metus konferencijoje „Silicon valley comes to the Baltics“.
– Koks JAV investuotojų požiūris į mūsų regiono startuolius? Ar čia jau yra sėkmės pavyzdžių?
Lietuva ir Estija turi itin gerą reputaciją ir suvokiamos kaip labai išsilavinusių specialistų šalys.
– Žinoma. Prisiminkit „Skype“. Kalbėjome apie „Rovio“, bet dabar vieną populiariausių žaidimų „Clash of clans“ sukūrė kita bendrovė iš Helsinkio „Supercell“.
Baltijos ir Skandinavijos šalių regionas tikrai žinomas tiems, kurie dirba šioje srityje.
Lietuva ir Estija turi itin gerą reputaciją ir suvokiamos kaip labai išsilavinusių specialistų šalys. Mes suprantame, kad čia labai daug talentų ir daug JAV bendrovių ieško galimybių juos pasiekti. Pasaulis tapo mažesnis. JAV investuotojai kur kas labiau linkę investuoti į užsienio bendroves, nei tai buvo prieš 30 metų.
– Ar būtina kurti startuolį, kad sulauktum investuotojų dėmesio? Visi prisimena, kaip „Microsoft“ gimė garaže. Beje, EA gimė vieno iš įkūrėjų name, kuriame garažo net nebuvo. Ar rūsiuose dirbančių genijų laikai vis dar realybė?
Norint sukurti gerą produktą, tu privalai išlįsti iš rūsio. Dabar viskas paremta bendravimu.
– Tokie atvejai labai reti. Norint sukurti gerą produktą, tu privalai išlįsti iš rūsio. Dabar viskas paremta bendravimu. Tu turi žinoti, ko nori vartotojai. Silicio slėnyje yra atviros diskusijos atmosfera. Visi dalinasi idėjomis ir niekas jų nevagia. Jeigu kažkas gali pasiimti mano idėją ir ją įgyvendinti geriau, tai aš pats kaltas.
Berklio universitete veikė 40 startuolių ir jie visi bendravo. Jeigu kažkam reikia techninio sprendimo, kiti gali padėti ir vėliau patys sulaukti pagalbos, jei prireiks. Lietuvoje startuojantis „Silicon Vikings“ veiks panašiu būdu.
– Prie 2-3 dešimtmečius JAV sprogo investicijų į interneto bendroves burbulas. Dabar tai žinoma kaip „.com“ investicijų era. Nemažai žmonių stipriai nudegė ir prarado nemažus pinigus. Jūs nematote panašumų? Ar investuotojų ir startuolių kūrėjų lūkesčiai nėra gerokai per aukšti?
Pamokos buvo išmoktos ir pinigai nebeduodami lengva ranka.
– Nemanau, kad tai dar vienas kylantis burbulas. Prieš „.com“ burbulą internetas vis dar buvo retenybė. Investuotojai nesuvokė, kiek jis išplis. Visi vadovavosi logika – mesk pinigus bet kur, gal kažkas suveiks. Ne, veikė toli gražu ne viskas.
Dabar objektyvius skaičius matyti kur kas lengviau ir bendrovių vertės kur kas objektyviau suvokiamos. Pinigai neduodami lengva ranka, kaip tai buvo prieš „.com“ burbulą praėjusio amžiaus pabaigoje. Pamokos buvo išmoktos.
„Silicon Vikings Vilnius“ atidarymo renginį organizavo ir J.Burtoną į Lietuvą pakvietė advokatų kontora „Sorainen“ bei verslo konsultacijų bendrovė „Civitta“.
