Padėjo ES parama
Pasak „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus, tokį modernų gamybos ir technologijų centrą sunku būtų surasti 1300 kilometrų spinduliu. L.I.G.H.T. WING yra ekologiškiausias Europoje pramonės objektas. 30,2 tūkst. kv. m. ploto pastato bei jo įrangos aušinimui yra naudojama tik geoterminė energija, įgyvendinta daug kitų energiją taupančių inžinierinių ir technologinių sprendimų.
„Tokio centro įkūrimas be ES paramos būtų ženkliai sudėtingesnis. Iki 2015 m. „BOD Group“ investicijos į jį sieks 150 mln. litų, 30 proc. šios sumos sudarys ES paramos lėšos. Be ES paramos centro įgyvendinimas truktų ilgiau, galbūt būtų reikėję atsisakyti kai kurių inovacinių technologijų ir sprendimų“, - tvirtina „BOD Group“ vadovas.
L.I.G.H.T. WING įkūrimui pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Intelektas LT+“ skirta 50 mln. litų. Priemone „Intelektas LT+“ finansuojamos įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriamos naujos įmonės ir kuriama ar plečiama esamos įmonės moksliniams tyrimams reikalinga infrastruktūra: rengiamos laboratorijos, įsigyjama bandymų ar testavimo įranga.
Taps lyderiu
„Per keletą metų L.I.G.H.T. WING taps regioniniu lyderiu aukštųjų technologijų srityje. Didžiausia pridėtinė vertė bus centro mokslinis tiriamasis potencialas, nes čia sudarysime geriausias sąlygas vystyti technologijų tyrimus ir plėtrą, čia mokslas ir verslas apsijungia vardan tikros, tvarios pažangos. Šiandien čia kuriami modernaus, inovatyvaus, ateities Vilniaus pamatai“, - vizija dalinasi V. Janulevičius.
Didžiausią L.I.G.H.T. WING centro dalį kol kas užims ateities saulės technologijas vystančios ir elementus gaminančios bendrovės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ bei saulės modulius surinksiantis „ViaSolis“.
Vilniuje pagaminti III-ios kartos stiklas-stiklas technologijos saulės moduliai bus išskirtiniai ne tik ilgaamžiškumu, bet unikalūs tuo, kad yra „du viename“ – moduliai bus naudojami kaip apdailos plokštės pastatų fasaduose bei stoguose, taip pat bus integruojami į langus. Bendrovė bus pirmoji Rytų Europoje, gaminsianti į fasadus integruojamus saulės modulius pramoniniu būdu.
„Gaminsime įvairių dydžių ir išmatavimų modulius pagal kiekvieno užsakovo pateiktas specifikacijas. Tai bus unikalus produktas, visiškai nekonkuruojantis su pigia kiniška produkcija ar kitų Europos gamintojų tradiciniais moduliais“, - sako V. Janulevičius.
Kasmet – 50 saulės jėgainių
Centre per metus bus galima pagaminti iki 16,7 mln. vienetų saulės elementų, metinis komplekso pajėgumas – 70 MW. Tiek saulės elementų pakaktų 50-iai vidutinio galingumo Europos saulės jėgainių įrengti. Planuojama 2014-2015 m. apyvarta iš čia gaminamų saulės elementų ir modulių sieks 300 mln. litų, eksportas viršys 95 proc.
Iš viso naujame technologijų centre jau iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti aukštųjų technologijų produkcijos ir paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. litų, o iki 2017 m. apimtys turėtų išaugti iki 1 mlrd. litų. Didžioji dalis čia sukuriamos produkcijos ir paslaugų bus eksportuojama.
Be saulės modulių gamyklos centre taip pat suformuotas inovacijų verslo branduolys, kuriame įsikūrė aukštų technologijų įmonės „Viasolis“, „Kemek Engineering“, „Innovative Pharma Baltics“, „ProBioSanus“, „Litfarma“, „Altechna“. Po metų centre veiklą pradės ir intelektinės nuosavybės internete apsaugos platforma „Clear Digital World“. Į naująjį technologijų centrą persikėlė ir „BOD Group“ DVD, Blu-ray diskų gamykla, aprūpinanti laikmenomis nemažą dalį Europos.
Dar vienas L.I.G.H.T. WING centro išskirtinumas – modernus vaizdo konferencijų ir multimedija centras su 1 gigabito spartos bevieliu interneto ryšiu, leisiančiu vienu metu į bet kurią pasaulio šalį transliuoti aukštos raiškos vaizdo konferencijas, organizuoti tiesiogines TV laidų transliacijas.
Investuojama į mokslą
Skatinant inovacijų diegimą, ES parama buvo paskirstyta pačioms įvairiosioms verslo sritims ir jų bendradarbiavimui su mokslu. Verslui tai yra labai svarbi parama, nes nuo inovacijų diegimo, investicijų į mokslinius tyrimus priklauso įmonių konkurencingumas ir eksporto rezultatai.
Ūkio ministerija, skatindama inovacijų diegimą šalyje, 2007–2013 m. paskirstė 572 mln. Lt mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) įmonių veiklai. Didžioji dalis Europos Sąjungos struktūrinės paramos – 108,7 mln. litų – buvo paskirstyta informacinių ir ryšių technologijų srities veikloms tobulinti. Taip pat parama paskirstyta biotechnologijų (43 mln. litų), energetikos (24,9 mln. litų), maisto ir gėrimų gamybos (20,2 mln. litų), sveikatos priežiūros (6 mln. litų) ir kitų veiklų inovatyvumui didinti. 92 mln. litų paramos teko infrastruktūrai slėniuose kurti.
