Dar prieš dešimtmetį Rusijos bendrovei „Gazprom“ viskas klojosi kaip iš pypkės. Bendrovė turėjo didžiausias pasaulyje gamtinių dujų atsargas, o Maskvai buvo likę vos keli mėnesiai iki vadovavimo galingiausių pasaulio valstybių klubui – Didžiajam aštuonetui.
Rusijos pirmininkavo tema tapo energetinis saugumas. Atrodė, kad „Gazprom“ yra idealioje padėtyje, norėdamas pristatyti save kaip patikimą alternatyvą tiekėjams iš Artimųjų Rytų. Tačiau labai greitai koncernas užsuko dujų vamzdžius Ukrainai.
Koncernas parodė, jog Rusija energetinius išteklius naudoja kaip ginklą.
Praėjus dešimčiai atrodo, lyg bendrovė būtų įvykdžiusi sabotažą prieš save pačią, ypač tada, kai 2009 m. bendrovė vėl žengė tokį žingsnį, dėl kurio iškilo tiekimo į visą ES sutrikdymo grėsmė.
Koncernas smarkiai apgadino savo, kaip patikimo tiekėjo, reputaciją, kurią puoselėjo dar nuo sovietinių laikų ir parodė, jog Rusija energetinius išteklius naudoja kaip ginklą.
Kaip teigė Maskvos konsultavimo firmos „Macro – Advisory“ patarėjas Chrisas Weaferis, tuomet žmonės pamatė, kad „Gazprom“ veikia kaip Rusijos užsienio politikos vykdytojas, o ne nepriklausoma bendrovė.
Tiesa, atrodo, kad Maskva buvo įsitikinusi, kad Vakarai pradės kaltinti dėl dujų tiekimo nutraukimo Kijevą, atsisakiusį paklusti kainų padidinimui. Vis dėlto, ES ir JAV dujų kainos padidinimą palaikė Kremliaus kerštu už 2004 m. įvykusią „oranžinę revoliuciją“. Būtent tuo metu Rusija pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų geopolitinius interesus iškėlė aukščiau ekonominės logikos.
Dujų tiekimo į Ukrainą nutraukimas lėmė tai, kad ES nusprendė sukurti bendrą energetinę rinką ir diversifikuoti energetinių išteklių tiekėjus.
Visai neseniai ir pati Ukraina atsisakė pirkti gamtines dujas tiesiogiai iš Rusijos, o šį žingsnį tik iš dalies galima paaiškinti sumažėjusiomis pramonės gamybos apimtimis šalyje.
Oksfordo universiteto energetinių tyrimų instituto darbuotojas Jonathanas Sternas mano, kad 2006 m. buvo posūkio metai „Gazprom“.
J.Sternas primena, kad būtent tada koncernas atšaukė sunkiai suprantamas nuolaidas šalims, kurios anksčiau priklausė Tarybų Sąjungai, ir perėjo prie labiau į rinką orientuoto verslo modelio. Dėl konkurencijos ir iškeltų ieškinių Arbitražo teisme bei pradėto antimonopolinio tyrimo, Europoje koncernas taip pat buvo priverstas kainas didinti mažiau, negu norėjo.
Šiandien pačioje Maskvoje vis garsesniais tampa siūlymai apriboti „Gazprom“ dujų eksporto monopolį, o kai kurie ministrai ir pareigūnai prabilo ir apie kompanijos padalijimą.
Kitaip tariant, šiuo metu dujų milžinės padėtis gerokai labiau pažeidžiama, nei buvo prie dešimtmetį.
