Lyderis ir „bosas“
Kazimiero Simonavičiaus universiteto Lyderystės studijų centro vadovas, konsultacijų bendrovės „Cezaris“ partneris Mindaugas Kubilius tvirtina, kad yra didelis skirtumas tarp autoritetą turinčio vadovo-lyderio ir vadovo-autokrato arba tipinio „boso“. Pastarasis, anot jo, tik turi valdžią, o lyderis vertinamas dėl savo asmeninių savybių.
„Boso aš bijau, bosui aš paklustu, bosas man moka atlyginimą, bet aš uždarau darbo duris ir niekinu tą bosą. Jeigu aš pradedu vertinti bosą, savo vadovą, dėl to, kad jis yra Žmogus iš didžiosios raidės ir profesionalas, kuris sugeba vesti kompaniją ir mane motyvuoja savo asmenybe, pasiūlo motyvacinę sistemą, kalbant apie materialų atlygį, darbo dienos pabaigoje toliau vertinsiu savo bosą. Tai ir įrodo lyderystę“, – Žinių radijo laidoje „Verslo akademija“ sakė M.Kubilius.
Boso aš bijau, bosui aš paklustu, bosas man moka atlyginimą, bet aš uždarau darbo duris ir niekinu tą bosą. Jeigu aš pradedu vertinti bosą, savo vadovą, dėl to, kad jis yra Žmogus iš didžiosios raidės ir profesionalas, darbo dienos pabaigoje toliau vertinsiu savo bosą, – sakė M.Kubilius.
Pasak jo, tikri vadovai-lyderiai turi būti būdingi ne tik itin kompetentingi, bet išskirti savo morale. „Jokie vidinės komunikacijos triukai ar darbuotojų papirkinėjimas įvairiais naudos paketais nepakeis to, kad pats vadovas turi būti moralus ir tikrąja to žodžio prasme profesionalus žmogus. Tame turi susieiti ir moralumas, ir profesionalumas – tik tokie vadovai yra tvarūs lyderiai“, – teigė M.Kubilius.
Vadovas turėtų vengti atviravimo
Vis dėlto ne visuomet vadovas turėtų būti demokratiškas. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos lektorė Aistė Mažeikienė teigia, kad gamybos sektoriuje efektyvumo galima pasiekti griežta tvarka. „Turime taikytis prie standartų. Labai griežta kokybė ir tvarka visuomet yra motyvuojantys dalykai“, – sakė ji.
Pasak lektorės, vadovai turėtų pažinti savo darbuotojus, kad žinotų, kas juos siutina, o kas motyvuoja, tačiau patys atverti širdies jiems neturėtų. „Kur daro vadovai klaidą? Kai apie save atskleidžia daug informacijos. Pavyzdžiui, jeigu vadovas sako „Aš atostogavau mėnesį Meksikoje“, paprastas darbuotojas galvoja „Kiek tu man nesumokėjai, kad galėtum važinėti į Meksiką?“ – pasakojo A.Mažeikienė.
„Draugiškumas eina per pažinimą, per bendravimą, per atvirumą, bet geriau nepasakoti apie savo, pavyzdžiui, asmeninius meilės ryšius ar dar kokius pikantiškus dalykus, kas po to gali būti gandų lygyje panaudota“, – pridūrė lektorė.
Pasak jos, darbe turi būti palaikomi dalykiniai ryšiai, o po darbo jau galima vystyti ir draugiškus santykius – ta riba turi būti.
Lyderių vienišumas
Pavyzdžiui, jeigu vadovas sako „Aš atostogavau mėnesį Meksikoje“, paprastas darbuotojas galvoja „Kiek tu man nesumokėjai, kad galėtum važinėti į Meksiką?“ – pasakojo A.Mažeikienė.
Kita problema, su kuria susiduria vadovai-lyderiai, A.Mažeikienės teigimu, yra atskirumo ir vienatvės jausmas, taip pat emocijų suvaldymas: „Viena iš priežasčių, kodėl lyderiai jaučiasi vieniši, yra ta, kad jie jaučia didelį atotrūkį nuo kitų: jie mato į priekį daugiau, toliau, o kiti tarsi uodega tik juos seka. Kartais žmogus prisipažįsta, kad jis neturi kam pasiguosti, nes jis turi būti labai stiprus.“
Pasak jos, lyderis gali pasiguosti nebent namiškiams, net ne draugams, kurie esą taip pat į jį žvelgia tik kaip į lyderį. „Rytų Europoje yra kultūrinis įsivaizdavimas, kad vadovas turi būti be emocijų, stiprus, neišmušamas iš vėžių. Tai paaiškina labai žmogišką prisipažinimą: „Aš jaučiuosi vienas, nes negaliu pasakyti, kad irgi esu žmogus su visomis savo savybėmis“, – kalbėjo A.Mažeikienė.
Pašnekovė teigia, kad geriausia yra tada, kai vadovai sugeba nei per daug rodyti, nei pernelyg užgniaužti emocijas.
Verslo partneris – ne draugas
Kalbant apie draugystę versle, A.Mažeikienė pataria šioje srityje atsiriboti nuo jausmų.
„Žinome situacijų, kai buvę draugai paskui tapo didžiausiais priešais arba atvirkščiai. Rekomendacija tokia: daryk verslą su tokiu žmogumi, kuris tave papildo charakterio savybėmis. Turi būti pagarba ir aiškūs tikslai, tarpusavio susiderinimas, bet jokiu būdu ne simpatijos ar antipatijos. Mes nuo jų negalime atsiriboti, bet jos yra mūsų nenaudai“, – teigė A.Mažeikienė.
