Vien per pirmuosius šio projekto įgyvendinimo mėnesius į viešuosius darbus nukreipta jau 5,5 tūkst. asmenų. Tai yra beveik trečdalis visų numatytų įtraukti į šį projektą. Jame dalyvaujantys darbo netekę asmenys sudaro net 55 procentus visų bedarbių, kuriems buvo taikytas užimtumo rėmimas, teigiama išplatintame pranešime.
Būtent šio projekto metu teritorinės darbo biržos ką tik darbą praradusius asmenis skatina eiti dirbti viešųjų darbų ir į juos nukreipia. Šis, didžiąja dalimi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas, projektas skatina ne tik užimtumą darbo rinkoje, bet ir padeda valstybei sutaupyti, kas ekonominiu sunkmečiu yra labai didelis postūmis.
„Pagal šį projektą viešuosius darbus dirbantiems asmenims yra sustabdomas nedarbo išmokos mokėjimas, mokamas valstybės lėšomis. Atlygis už darbą jam mokamas iš europinių lėšų, o baigus dirbti viešuosius darbus, vėl tęsiamas mokėjimas iš tų pačių europinių pinigų, priklausomai nuo to, kiek buvo dirbta“, – užimtumo projekto esmę aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Į viešuosius darbus nukreipiami asmenys dirba įvairius bendruomenei naudingus viešuosius darbus, pavyzdžiui, tvarko mokyklų, darželių aplinką, genėja medžius.
Artimiausiu metu turėtų startuoti ir antrasis šio Užimtumo skatinimo projekto etapas – įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms, kurios šiuo metu yra svarstomos Seime. Į antrąjį projekto etapą planuojama įtraukti 20–22 tūkst. darbo netekusių asmenų bei dirbančių nepilną darbo savaitę ar darbo laiką. O jam įgyvendinti numatyta skirti beveik 40 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, į šį užimtumo skatinimo projektą labiausiai įsitraukė Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Utenos apskričių ir Rokiškio, Vilniaus miesto ir rajono, Kėdainių ir Ignalinos miestų gyventojai.
