Atsako AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas strategijai Kęstutis Nėnius:
Visiškai sutinku, kad šiuo metu daugiabučių renovacijos procesas vyksta vangiai. Net pats žodis renovacija, turbūt, daugeliui jau sukelia neigiamas emocijas. Taip yra todėl, kad pats procesas siejamas su sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, finansine rizika ir neaiškiu rezultatu. Tie, kurie vis dėlto atliko savo daugiabučio renovaciją, sako niekada daugiau nekartotų tų kryžiaus kelių. Gerai, jei jie gali pasidžiaugti teigiamu rezultatu, bet dažniausiai viešumoje mirga nesėkmingi pavyzdžiai.
Mes siekiame pasiūlyti daugiau galimybių gyventojams greičiau susitvarkyti savo buitį, mažiau save apkraunant finansiniais ir įgyvendinimo rūpesčiais.
Kaip ir klausimo autoriui, daugeliui sunku ryžtis nueiti į banką ir savo vardu imti paskolą 10-čiai ar daugiau metų. Be to, tik nedaugelis gyventojų susiję su statybomis ar turi inžinerinį išsilavinimą, todėl prižiūrėti renovacijos darbus, kad jie išties būtų efektyvūs, gali ne kiekvienas. Galiausiai, tik ne daugelis daugiabučių yra sukūrę bendrijas.
Akivaizdu, kad profesionali būsto atnaujinimo vadyba, patraukliau suorganizuotas procesas ir geresnės finansavimo sąlygos pakeistų visuomenės požiūrį į daugiabučių renovaciją ir sutrumpintų bei palengvintų kelią į sėkmė.
Būtent tokią sistemą ir kuria AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šiuo metu mes įgyvendiname koncepciją, pagal kurią siūlome organizuoti būsto atnaujinimą be paskolinių įsipareigojimų gyventojams. T.y. visą finansinę ir darbų atlikimo riziką prisiims „Vilniaus šilumos tinklai“.
Vis dėlto mes nenorime, kad mūsų iniciatyva griautų dabar egzistuojančius, nors ir netobulus projektus. Mes siekiame pasiūlyti daugiau galimybių gyventojams greičiau susitvarkyti savo buitį, mažiau save apkraunant finansiniais ir įgyvendinimo rūpesčiais. Kita vertus, dabar egzistuojanti įstatyminė bazė palanki tik šiuo metu veikiančiai, tačiau fiasko patyrusiai renovacijos programai. Todėl iniciatyvos turi imtis ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybė . Reikia tobulinti valstybės paramos tvarką ir sąlygas. Jos neturėtų būti siejamos su vieninteliu finansavimo šaltiniu ar konkrečios programos įgyvendinimo tvarka. Valstybės parama turėtų būti teikiama kaip premija už pasiektus rezultatus. Tai atvertų kelius privačioms iniciatyvoms ir pastatų atnaujinimas natūraliai taptų visuomenės iššūkiu, o ne tik Vyriausybės ar politiku programa.
 |
