Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 18d. 19:52

Įsigaliojo nemokumo įstatymo pakeitimai: kas keičiasi?

Eurai
123RF.com nuotr. / Eurai
Liepos 15 d. įsigalioja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pakeitimai, kuriais padidinta vadovų pareigų apimtis, palengvintas restruktūrizacijos procesas ir įteisinti nauji instrumentai, kuriais tikimasi padidinti restruktūrizavimo patrauklumą. Šie įstatymo pakeitimai buvo priimti įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1023.

Vadovų pareigos

Direktyva (ES) 2019/1023 ir ją įgyvendinančiu JANĮ siekiama, kad iškilus nemokumo tikimybei įmonės galėtų pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistema. Kuo ji bus patraukli? Ši sistema leis verslui restruktūrizuotis, užtikrinti jo gyvybingumą, užkirsti kelią nemokumui ir taip išsaugoti darbo vietas bei išlaikyti verslą.

Naujais JANĮ pakeitimais padidinta vadovų atsakomybė įmonei, kol ji dar nėra nemoki: numatoma, kad vien esant įmonės nemokumo tikimybei, vadovas turi nedelsdamas informuoti jos dalyvius apie tokią tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, taip pat vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.

Taigi, įmonės vadovai yra įpareigojami nuolat stebėti ir vertinti įmonės finansinę būklę, o iškilus nemokumo tikimybei – greitai reaguoti bei inicijuoti reikalingų sprendimų priėmimą. Šių pareigų nevykdymas gali lemti įmonės vadovo finansinę atsakomybę įmonės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu, jeigu teisme bus įrodyta, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė JANĮ įtvirtintas pareigas.

Galima pastebėti, kad „nemokumo tikimybė“, „įmonės gyvybingumas“ yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, o kai kurios įmonės vadovo pareigos (pavyzdžiui, pareiga imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti) yra neapibrėžtos, todėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo vertinimas didele dalimi priklausys nuo to, kaip šių sąvokų ir pareigų turinys bus aiškinamas teismų praktikoje.

Pokyčiai restruktūrizavimo procese

Dar viena JANĮ naujovė yra esminės sutarties įtvirtinimas. Esminė sutartis yra įmonės ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus įmonė nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Esminė sutartis yra reikšminga tuo, kad įmonės kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negalės nutraukti esminės sutarties arba keisti jos sąlygų įmonės nenaudai, o tai, tikėtina, leis užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės veiklos tęstinumą. Tiesa, yra numatyta ir išimtis: kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio draudimo nuostatų, jeigu vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai.

Direktyva (ES) 2019/1023 ir ją įgyvendinančiu JANĮ taip pat siekiama sudaryti sąlygas nemokumo problemų turinčiai įmonei gauti naują arba tarpinį finansavimą, kuris gali būti labai reikalingas tiek vystant derybas, tiek ir įgyvendinant restruktūrizavimo planą. Dėl šios priežasties JANĮ pakeitimuose įtvirtinama, kad sandoriai, kuriais įmonei suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule. Taip pat numatoma, kad kreditoriui, suteikusiam naują finansavimą ir (ar) tarpinį finansavimą, negali būti taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė remiantis argumentu, kad toks finansavimas sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams.

Dar vienas pokytis – lengvesnis restruktūrizavimo plano patvirtinimo procesas. Iki šiol teismas restruktūrizavimo planą galėjo tvirtinti tik esant įmonės akcininkų ir kreditorių grupių pritarimui, nuo šiol toks planas tam tikrais atvejais galės būti tvirtinamas teismo, net jei įmonės akcininkai ar šio plano paveikiami kreditoriai nepritars. Taigi įsigaliojus JANĮ pakeitimams turėtų sumažėti galimų restruktūrizavimo plano tvirtinimo trikdžių. Tai didelis pranašumas, nes akcininkų ir kreditorių nuomonės dėl tvirtinamo plano dažnu atveju nesutampa, o tokie nesutarimai trukdo įgyvendinti sprendimus, kuriuos reikia priimti siekiant atkurti įmonės veiklos tęstinumą ir mokumą.

Priimtų naujovių perspektyvos

Aptarti JANĮ pakeitimai bent jau teoriškai įtvirtina direktyvoje (ES) 2019/1023 deklaruojamus tikslus – prevencinio restruktūrizavimo sistemą, kuri sumažintų nemokumo tikimybę ir padėtų išlaikyti verslą.

Visgi dar per anksti teigti, kad šie JANĮ pakeitimai iš tiesų paskatins įmones inicijuoti savalaikius finansinių problemų sprendimus ar padidins restruktūrizavimo bylų skaičių. Tačiau galima numanyti, kad įvykus blogiausiam scenarijui – įmonės bankrotui – šie pakeitimai sukurs papildomą teisinį pagrindą nemokumo administratoriams ar kreditoriams inicijuoti žalos atlyginimo bylas vadovams, kurie nevykdys ar netinkamai vykdys ankstyvosiose nemokumo stadijose JANĮ įtvirtintas pareigas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Temos: 1 Bankrotas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

03:08
07:33
00:20

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką