Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 17d. 08:58

Kas į akcijų biržą galėtų žengti po „Ignitis grupės“: tarp valstybės įmonių bent šešios kandidatės

Kokios VVĮ galėtų žengti į akcijų biržą 15min tema
15min iliustracija / Kokios VVĮ galėtų žengti į akcijų biržą

„Ignitis grupei“ pradėjus ruoštis žengti į akcijų biržą, finansų analitikai viliasi, kad valstybinės energetikos milžinės pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos valstybės ar net savivaldybės įmonės. Ekspertų nuomone, investuotojus labiausiai sudomintų 50–100 mln. eurų vertos kompanijos. Tokių valstybės įmonių, 15min skaičiavimais, Lietuvoje yra dar bent šešios.

Vienai vertingiausių Lietuvos bendrovių – „Ignitis grupei“ nusprendus žengti į akcijų biržą, ir vėl atgimė senos diskusijos dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atėjimo į biržą.

„Ignitis grupė“ jau netrukus turėtų atskleisti pirminio viešo akcijų pasiūlymo (angl. IPO) datą ir daugiau detalių. Kol kas žinoma, kad įmonė ketina žengti ir į Vilniaus, ir į Londono akcijų biržą. Bendrovė platins iki 606 mln. Eur nominalios vertės akcijų. Kokia bus tiksli kaina jų platinimo metu dar nėra paskelbta.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ignitis grupės Elektrėnų kompleksas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ignitis grupės Elektrėnų kompleksas

Finansų analitikė, verslo konsultacijų bendrovės „Strata“ bendraturtė ir „Verslo angelų fondo I“ valdytoja Daiva Rakauskaitė 15min tvirtino, kad tokį žingsnį „Ignitis grupė“ žengia norėdama prisitraukti didesnių investuotojų – tokiu būdu įmonės akcijos taps likvidesnės. Beje, toks valstybinės įmonės sprendimas naudingas ir Lietuvai.

„Tai Lietuvos įmonė, susijusi su energetika, vadinamoji žalia įmonė. Ji atkreips investuotojų dėmesį ir į Lietuvą – investuotojai žiūrės, kas dar yra Baltijos akcijų biržoje“, – prognozuoja D.Rakauskaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Oro baliono pilotė Daiva Rakauskaitė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Oro baliono pilotė Daiva Rakauskaitė

O kol „Ignitis grupė“ ruošiasi konkretiems žingsniams, tokio dydžio naujokės Baltijos šalių biržoje nematę finansų analitikai tikisi, kad šis IPO ne tik sulauks didelės sėkmės, bet ir paskatins į biržą žengti kitas stambias valstybės ir net savivaldybių valdomas įmones. Tad kurios įmonės galėtų būti kitos kandidatės į akcijų biržą?

Domintų nuo 50–100 mln. eurų vertės įmonės

Praėjusią savaitę Valdymo koordinavimo centro surengtoje diskusijoje „Nasdaq“ viceprezidentė Europos rinkai Arminta Saladžienė atkreipė dėmesį, kad biržoje vieta ne kiekvienai įmonei, nes ne visas bendroves priima investuotojai.

„Turime galvoti apie pelno siekiančias ir pasiekiančias, turinčias aiškų veiklos modelį, atskyrusias komercines ir nekomercines funkcijas bei įvertinusias, kiek pastarosios kainuoja. Svarbu, kad būtų nepriklausoma profesionali valdyba ir vadovai, sugebantys įgyvendinti ambicingą strategiją ir konkuruoti“, – būtinas sąlygas vardijo A.Saladžienė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Arminta Saladžienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Arminta Saladžienė

Ji taip pat pabrėžė, kad einant į kapitalo rinką svarbus aspektas ir įmonės dydis – kad sulauktų investuotojų susidomėjimo, bendrovė turėtų būti pakankamai didelė ir išplatinti bent 25 proc. akcijų, siekiant užtikrinti jų likvidumą rinkoje.

Kokia ta suma, kad tavimi užsienio investuotojai susidomėtų? 100 mln. eurų, o Baltijos šalyse – 50 mln. eurų ir daugiau, – teigė A.Saladžienė.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad kuo mažiau įmonė, ateidama į biržą, siekia pritraukti kapitalo, tuo didesnę jo dalį teks sumokėti atėjimo į kapitalo rinką išlaidų padengimui.

„Kokia ta suma, kad tavimi užsienio investuotojai susidomėtų? 100 mln. eurų, o Baltijos šalyse – 50 mln. eurų ir daugiau. Vertiname, kad mažiausiai reikia išplatinti 25 proc. akcijų dėl antrinio likvidumo. Strateginių įmonių galima būtų platinti iki 30 proc. akcijų, kitų įmonių – iki 50 proc.”, – mano A.Saladžienė.

Potencialios kandidatės – 6–7

Pagal šią brėžiamą liniją Lietuvoje į biržą galėtų ateiti dar bent 6–7 VVĮ. Iš viso daugiau nei 40–50 mln. eurų Lietuvoje yra vertos 9 valstybinės įmonės.

Tai atskleidė 15min balandį paskelbtas Vertingiausių Lietuvos įmonių tyrimas. Tiesa, viena iš šių vertingiausių VVĮ jau yra kotiruojama biržoje – „Klaipėdos nafta“, o kita, „Ignitis grupė“, netrukus ruošiasi ten įžengti.

"Klaipėdos nafta"
"Klaipėdos nafta"

Mūsų tyrimo duomenimis, „Ignitis grupės“ vertė viršija 1,3 mlrd. eurų ir tai yra pati vertingiausia Lietuvos valstybinė įmonė bei antroji vertingiausia bendrovė šalyje.

Pagal savo vertę biržoje investuotojams būtų patrauklūs ir „Lietuvos geležinkeliai“ (vertė 1,094 mlrd. eurų), Valstybinių miškų urėdija (296 mln. eurų), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (290 mln. eurų), „Epso-G“ (180 mln. eurų). 100 mln. eurų vertę viršija ir Lietuvos oro uostai (119 mln. eurų). Tuo tarpu Kelių priežiūra verta apie 86,5 mln. eurų, o Lietuvos paštas – 42 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos geležinkeliai

Finansų analitikė D.Rakauskaitė pritaria, kad biržoje patrauklesnės didesnės įmonės, nes pagrindiniai yra instituciniai investuotojai – tokie kaip pensijų fondai. Didelėmis sumomis disponuojantys fondai siekia diversifikuoti savo investicijų portfelį, todėl jiems patrauklesnės įmonės, turinčios didelį laisvų akcijų paketą ir kuo didesnę akcijų vertę.

O smulkių privačių asmenų, kurie savo lėšomis savarankiškai įsigyja akcijas, – mažuma.

Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius taip pat sutinka, kad įmonė turi būti pakankamai didelė, tačiau pabrėžia, kad investuotojams patraukliausios įmonės turėtų atitikti ir daugiau kriterijų – jų veiklos modelis turėtų būti tvarus, rizika proporcinga grąžai.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vidas Danielius
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vidas Danielius

„Šiais atžvilgiais didžiosios infrastruktūrinės įmonės yra patraukliausios investuotojams: jos yra didelės, turi monopolinio pobūdžio veiklą (ar bent veiklos dalį), taip žymiai mažinant įmonių riziką, o grąža gali būti gera“, – priduria V.Danielius.

Didžiosios infrastruktūrinės įmonės yra patraukliausios investuotojams: jos yra didelės, turi monopolinio pobūdžio veiklą, taip žymiai mažinant įmonių riziką, o grąža gali būti gera, – priduria V.Danielius.

Laukiamiausi – jūrų uostas, „Epso-G“, „Lietuvos geležinkeliai“

Žvelgdami į kitų šalių pavyzdžius ekspertai mini, kad į biržą sėkmingai ateina energetikos įmonės ir susisiekimo bendrovės – jūrų uostai, oro uostus valdančios bendrovės, pašto įmonės.

Visgi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka primena, kad įmonės listingavimasis biržoje nėra galutinis tikslas – tai tik instrumentas pasiekti tikslams, nes viešas akcijų pasiūlymas tiesiog lemia papildomo finansavimo pritraukimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jekaterina Rojaka

„Papildomas finansavimas reikalingas tik tuo atveju, jei šiandien demonstruoji gerus rezultatus ir nori pasiekti dar geresnių rezultatų ateityje. Šiuo metu turime tik kelias įmones, kurios galėtų save realizuoti tiek iš komercinės veiklos pusės, tiek yra atskyrusios komercinę veiklą nuo nekomercinės. Trys keturios VVĮ per artimiausią penkmetį galėtų galvoti apie ėjimą į biržą“, – 15min prognozavo viceministrė.

15min kalbinti ekspertai dažniausiai minėjo kelias įmones, kurios jau šiandien, tikėtina, sulauktų sėkmės žengdamos į biržą – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, „Epso-G“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Klaipėdos jūrų uostas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Klaipėdos jūrų uostas

„Kai Estijos uosto valdytoja įgyvendino IPO, ji prisitraukė daug pinigų, o akcijų paklausa gerokai viršijo akcijų pasiūlą, subėgo instituciniai investuotojai. Estų vyriausybė ir uostas pristatė patrauklų planą, ką darys su lėšomis ir kaip juos skirs uosto modernizacijai“, – priminė D.Rakauskaitė.

Kaip investuotojams patrauklią įmonę Klaipėdos jūrų uostą išskyrė ir J.Rojaka. Pasak jos, tai į tarptautiškumą orientuota, labai aiškią strategiją turinti įmonė.

Dar viena dažnai minima įmonė – energetikos bendrovė „Epso-G“, iš kurios, finansų analitikų vertinimu, investuotojai galėtų tikėtis nuolatinės, stabilios grąžos.

D.Rakauskaitė svarsto, kad apie ėjimą į biržą gera proga pagalvoti ir Lietuvos oro uostams, Registrų centrui. Šiuo metu modernizaciją vykdančiai oro uostus valdančiai bendrovei tai būtų puiki proga prisitraukti investuotojų lėšų ir padidinti oro uostų patrauklumą, o Registrų centrui – užsitikrintų lėšų, reikalingų modernizuojant savo sistemas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Registrų centras
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Registrų centras

Kad modernizacija būtina, atskleidė paprasta liūtis – užpylus įmonės serverines daliai visuomenei būtinų paslaugų, kaip e.sveikata atkurti, Registrų centrui prireikė savaitės.

D.Rakauskaitė skaičiuoja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per biržą galėtų išplatinti 10–20 proc. akcijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 20 proc. „Epso-G“ – 20 proc, Lietuvos oro uostai – 20–25 proc., Registrų centras – 30 proc.

„Kuo mažesnė įmonė, tuo daugiau akcijų reikėtų išplatinti, kad investuotojams būtų didesnė prasmė į ją investuoti“, – mano D.Rakauskaitė.

Kai kurioms reikia persitvarkyti

Tiesa, D.Rakauskaitė kol kas skeptiškai vertina galimybes į biržą žengti Valstybinių miškų urėdijai, Lietuvos paštui ar „Kelių priežiūrai“. Pirmiausia šios įmonės turėtų persitvarkyti, nes pirmosios veiklos modelis atrodo per sudėtingas, o antroji ir trečioji turėtų apsispręsti, kaip atrodys po dešimtmečio.

„Skeptiškai vertinu Miškų urėdiją dėl neaiškaus valdymo modelio – kaip uždirba pinigus. Investuotojai linkę investuoti į aiškų verslo modelį, kuris neša pajamas, o urėdijos veiklos modelis man kelia abejonių – jis atrodo sudėtingas, – paaiškino finansų analitikė. – Tuo tarpu pašto rinkoje dabar vyksta lūžis ir Lietuvos paštas turėtų pasirinkti, kuo jis bus po 10 metų, kuo išsiskirs.“

Lietuvos Paštas
Lietuvos Paštas

Daug metų nuostolingai dirbęs Lietuvos paštas jau daugelį metų nemoka ir dividendų valstybei.

Kad įmonei reikėtų persitvarkyti prieš žengiant į biržą, sutinka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, teigiantis, kad Lietuvos paštas toks, koks yra dabar – neįdomus.

Visgi, M.Dubnikovo nuomone, atvesti į biržą būtų galima visas VVĮ – tiesiog vienos galėtų žengti į kapitalo rinką anksčiau, o kitoms ilgiau užtruktų pasiruošimas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

„Jei į gražuolių konkursą nueisime iš lovos atsistoję, rezultatas nelabai koks bus. Lygiai taip pat ir einant į biržą reikia pasipuošti, tačiau vieniems užtenka tik pasipuošti, o kitiems dar reikia ir į sporto salę nueiti.

Kitaip tariant, visos įmonės gali eiti į biržą – vienoms tam prireiktų metų ar pusantrų, kitoms 3–4 metų. Ir, jei atsirastų politinė valia, kuri sakytų, kad visas bendroves traukiame į biržą, po 3–4 metų pamatytume visai kitokios kokybės kompanijas“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.

Finansų analitiko nuomone, akcijų biržoje gali būti listinguojama bet kuri bendrovė, išskyrus tas, kurios užprogramuotos būti nuostolingomis ir paprastai yra subsidijuojamos – pavyzdžiui, viešojo transporto kompanijos, autobusų parkai.

Biržoje laukia ir savivaldybės įmonių

Finansų analitikai biržoje norėtų matyti ir didžiausias savivaldybių valdomas įmones (SVĮ), kaip „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“ ar kiti komunalininkai. Pavyzdžiui, biržoje kotiruojama „Tallina vessi“ („Talino vandenys“), kurios trečdalį akcijų valdo Talino savivaldybė.

Įmonės nuotr./Vilniaus šilumos tinklai
Įmonės nuotr./Vilniaus šilumos tinklai

„Būtų galima svarstyti apie didžiųjų savivaldybių vandenų ar energijos įmonių listingavimą ar vertinti galimybes jungtis regioniniu pagrindu veikiančioms įmonėms ir listinguoti naująją, sujungtą įmonę. Beje, dažnai pamirštama, kad AB „Kauno energija“ – Kauno miesto savivaldybės valdoma įmonė – jau yra listinguojama, tačiau tik vos daugiau nei 7 proc. akcijų yra skirtos laisvai prekiauti biržoje”, – primena V.Danielius.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis 15min tvirtino, kad savivaldybė svarsto įvairius planus – nuo galimybės atvesti į biržą „Vilniaus vandenis“ ar „Vilniaus šilumos tinklus“ iki holdingo, kuris valdytų daugumą savivaldybės įmonių, sukūrimo ir atvedimo į biržą.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Povilas Poderskis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Povilas Poderskis

„Šiuo metu vyksta analizė, ar kurti tokį holdingą – 11 savivaldybių įmonių, kurios moka dividendus, valdančią bendrovę“, – atskleidė P.Poderskis.

Jo nuomone, tokia įmonė biržoje būtų patrauklesnė ir dėl didesnio turto, ir dėl veiklos profilio.

Pagrindiniai privalumai savivaldybių įmonėms, kurios ateitų į biržą, yra tie patys kaip ir valstybės įmonėms – skaidrumas, nes įmonės atsiveria investuotojams ir visuomenei, bei būdas pritraukti papildomų lėšų, kurias galima panaudoti plėtrai ar modernizacijai. Ypač toms savivaldybių įmonėms, kurios prireikus lėšų kreipiasi į savivaldybes dotacijos.

V.Danielius sutinka, kad listingavimasis biržoje yra galimybė pigiau prisitraukti papildomų lėšų įmonės investicijoms, tačiau siūlo aiškiai įsivertinti planuojamas investicijas, jų atsipirkimą, įmonės socialines funkcijas.

„Savivaldybių valdomų įmonių atveju turėtų būti atsakoma, kas bus tas klientas, padėsiantis įmonei uždirbti akcininkų reikalaujamą grąžą, nes juk jau dabar yra gausu debatų, ar SVĮ turėtų siekti aukštesnės grąžos, ar kuo pigiau teikti paslaugas gyventojams. Vietos tokiai diskusijai SVĮ akcijas listingavus beveik neliktų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Kitas svarbus aspektas – pasiskaičiuoti, kiek kainuoja kitos alternatyvos: tradicinis finansavimas skolinantis, skolos vertybinių popierių išleidimas.

Barjerai – sukaupti nuostoliai ir nepelninga veikla

Nepriklausoma direktorė, įvairių valstybės ir savivaldybės įmonių nepriklausoma valdybos narė ir audito komiteto narė Laura Garbenčiūtė-Bakienė 15min tvirtino, kad svarbūs motyvuojantys faktoriai Lietuvos valstybinėms ir savivaldybės įmonėms kotiruotis biržoje – skaidrumas, priklausomybės nuo valstybės finansavimo mažinimas, valdymo ir veiklos kokybės gerinimas.

Tačiau yra ir barjerų. Didžiausi – istoriškai sukaupti nuostoliai arba besitęsianti nuostolinga, reguliuojama, nepakankamai pelninga veikla.

„Taip pat sunkumai nustatant turto rinkos vertes, per dideli restruktūrizacijos ar reorganizacijos kaštai, didelės pradinės pasirengimo listingavimui išlaidos, kompetentingų specialistų trūkumas“, – pabrėžia ekspertė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akcijų birža „Nasdaq“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akcijų birža „Nasdaq“

Barjerų, lėmusių, kad iki šiol svarbiausios VVĮ taip ir neatėjo į biržą, V.Danielius mini ir daugiau – žengti į biržą VVĮ ilgai nebuvo poreikio, noro ir vizijos, nes įmonių skolinto kapitalo dalis įprastai buvo gana žema.

„Tad pigesnio finansavimo alternatyvos buvo prieinamos, o listingavimas primindavo apie nesėkmingas privatizacijos patirtis. Be to, iš įmonės nebuvo laukiama, kad ji vykdytų plėtrą, kuriai galėtų būti naudojamas toks pritrauktas kapitalas. Nebuvo ir vertinama, kad VVĮ ir SVĮ turėtų dirbti siekdamos pelno, kad jų vykdomi specialieji įpareigojimai taip pat kainuoja valstybei“, – kodėl šioje srityje nėra proveržio analizuoja V.Danielius.

Politikai nenori prarasti „lesyklėlių“

O viena svarbiausių priežasčių – iki šiol trūko politinės valios.

Didžiausia politikų viešai deklaruojama baimė – kad valstybė praras strateginių įmonių kontrolę, o akcijų prisipirkę nedraugiškų Lietuvai valstybių investuotojai sužinos strateginių įmonių paslaptis. Tačiau finansų analitikai tokiems nuogąstavimams paneigti turi daug argumentų. Visų pirma, užsienio valstybių pavyzdžius.

Finansų analitikas M.Dubnikovas lygina, kad Norvegija biržoje listinguoja savo svarbiausią ir daugiausia paslapčių turinčią valstybės įmonę, valdančią pagrindinį valstybės turtą, – energetikos kompaniją „Equinor“ (buvusią „Statoil“).

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Statoil“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Statoil“

„Ši įmonė atsakinga už naftos telkinių paslapčių vystymą, tad ten tiek paslapčių: Norvegijos naftos telkinių politika, būsimi planai. Išgauti paslapčių gali kartais daugiau nei iš Valstybinių miškų urėdijos. Absurdas tokie argumentai, kuriais siekiama išlaikyti įtaką. Ne paslaptis, kad kompanijose darbinami savi žmonės, kurie palankūs, priima sprendimus“, – visai kitus politikų motyvus įžvelgia M.Dubnikovas.

Vadinamosios „lesyklėlės“ – valstybės ir savivaldybės įmonės, į kurias valdžioje esantys politikai bando sukišti savo žmones, daugelį metų Lietuvoje buvo vieša paslaptis.

Kontrolę išlaikytų išplatinę mažiau nei trečdalį akcijų

Tuo tarpu politikų baimę, kad šalis praras strateginių įmonių kontrolę, finansų analitikai atremia nepajudinamu argumentu – išplatinti iki trečdalio akcijų ir tokiu būdu kontrolę išlaikyti.

„Atsisakius iki trečdalio akcijų ir pasiūlius jas biržoje visiškai galima kontroliuoti bendrovę ir gauti naudas – našumą, vertės kūrimą, skaidrumą, dividendų mokėjimą. Be to, šių bendrovių dalyvavimas biržoje itin sveikas finansų rinkai, nes turime per seklią rinką, kuri nepritraukia institucijų investuotojų ir dėl to kai kurių įmonių vertės per mažos“, – pabrėžia M.Dubnikovas.

123rf nuotr./Eurai
123rf nuotr./Eurai

Jis mano, kad didžiosioms valstybinės įmonėms atėjus į biržą jų veikla būtų skaidresnė, o tai lemtų ir geresnius bendrovių finansinius rezultatus.

„Įmonių skaidrinimas mažina galimybę naudotis tomis įmonėmis vienokiu ar kitokiu būdu. O viskas susiveda į pelnus. Jei samdome ne geriausią specialistą, o kurį norime, tai greitai atsilieps pelnui. Jei perkame žaliavas brangiau nei turime, tai taip pat atsiliepia pelnui. Jei tiesiog įmonės vadovai tingi siekti rezultatų ar ministerija neiškelia ambicingų tikslų, viskas atsiliepia pelnui“, – apibendrina M.Dubnikovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

00:27
05:44
13:33

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką