Aukso veršio laikai – praeityje
Ekspertai tvirtina, kad nekilnojamojo turto pardavimai ir pirkimai vėl pajudėjo prieš pusantrų metų. Statytojų bei ne vienerius metus šalia naujų daugiabučių statybų gyvenančių piliečių požiūris kiek skiriasi – vaizdas nė kiek neprimena auksinio veršio laikų. Analitikų pasvarstymais, tie metai tikriausiai nebebus pakartoti, o toks ekonominis scenarijus, koks buvo beveik prieš penkmetį – nepageidautinas.
Krizė ir kainų atotrūkis tarp senosios ir naujosios statybos daugiabučių pastaraisiais metais naujakurių žvilgsnį dažniau kreipdavo į pigesnius, dar sovietų laikų glūdumas primenančius butus, konceptualiai pasenusius namus. Lengvai dalinamos bankų paskolos ne pagal pajamas gyvenantiems piliečiams jau atliko savo vaidmenį ir daugelį privertė racionaliau pažvelgti į savo galimybes. Taigi ką rinktis – seną būstą, iškart sumokant kur kas mažiau, bet jame atliekant renovacijas bei mokant milžiniškas sumas AB „Kauno energija“ ar naują, su įskaičiuotais visos apdailos, aplinkos sutvarkymo, apsaugos sistemos įdiegimo, komunikacijų, instaliacijų galimais kaštais?
Apsiriko dukart
Eigulių rajono gyventoja Diana prieš ketverius metus pardavė 180 kvadratinių metrų namą, esantį vienoje sodų bendrijoje ir vėl atsikraustė į Kauno daugiabučių rajoną. „Aktyviai gyvenantys žmonės į namus parsiranda tik vakarop. Mažametį sūnų keldavau šeštą valandą ryto, nes kelionė į mokyklą trukdavo valandą. Išsiruošdavome visai dienai – jam mieste vykdavo įvairūs popamokiniai užsiėmimai, o aš intensyviai dirbau. Nuosavo kiemo bei namo privalumais galėdavau džiaugtis tik savaitgaliais, kurių, išbraukus lietingąjį ir žiemos sezonus, likdavo ne tiek ir daug. Patį namą architektai rekomendavo nugriauti, o jo vietoje pastatyti naują. Per keletą metų išryškėjo tikrieji vargai, todėl nusprendėme vėl atsikraustyti į butą Kaune“, – prisiminė Diana.
Dabar jos aplinkybės komfortiškesnės, bet, absurdo ribas siekiančios sąskaitos AB „Kauno energijai“, vėl verčia mąstyti apie mažesnį ir naujesnį ar naują būstą. Viena sūnų auginanti moteris gyvena 67 kv.m stambiaplokščio namo bute. Praėjusią žiemą kelis mėnesius už šildymą ji mokėjo beveik po 800 litų, nors šiluminis mazgas čia renovuotas, taigi neva ir kontroliuojamas pagal poreikius.
Sukūrus namo bendriją, prasidėjo namo stogo tvarkymas, plastikinių langų dėjimas laiptinėse, durų keitimas metalinėmis, apsaugos sistemos diegimas, balkonų stiklinimas. Pradėta svarstyti apie namo renovaciją, kuri prikaustytų dar mažiausiai 20 tūkstančių litų įsiskolinimą bankui. 1700 litų uždirbanti ir banko paskolą būstui bei jo remontui jau pasiėmusi moteris sako tvirtai apsisprendusi parduoti savo vargus ir keltis į naujos statybos butą.
Renovacija nepateisino lūkesčių
Kalniečiuose blokiniame daugiabutyje gyvenantis neįgalumą turintis Petras Juodeika įstiklino balkoną, bet prieš metus namo renovacija pareikalavo juos keisti. „Maniau, kad mums su žmona šio buto tvarkymo užteks visam gyvenimui, tačiau buvo namo bendrijos sprendimas. Teko prisitaikyti. Mūsų balkono langai buvo apšiltinti. Dabar balkone temperatūra panaši kaip ir lauke, be to, stumdoma langų konstrukcija nėra patogi. Už mūsų 62 kv.m buto šildymą žiemos mėnesiais mokame apie 280 lt, taigi sutaupome tik po100 litų kas mėnesį, bet žiemą gyvename tikrai šilčiau. Jeigu būčiau žinojęs, kiek čia reikės sumokėti, būčiau nesutikęs dėl renovacijos“, – pasiguodė P.Juodeika. Šio namo buto šeimininkai už renovaciją atseikėjo tik po 17 tūkstančių litų, nes Valstybė jiems kompensavo 50 procentų sumos.
Naujų būstų privalumai
Šilainių naujo „Smėlių“ kvartalo daugiabučio gyventoja Rita patenkinta savo sprendimu persikelti į naujos statybos būstą, esantį atokiau nuo bendro rajono skruzdėlyno. Ji vardino privalumus vieną po kito. „Šiame name atlikta visa apdaila, sudėtos kokybiškos medžiagos. Erdvus ir kiemas, patogus automobilių parkavimas. Taigi man tereikėjo persivežti baldus, pasikabinti šviestuvus ir užuolaidas. Jokių remontų ar papildomų rūpesčių. Už dviejų kambarių buto šildymą šalčiausią mėnesį mokėjau iki 120 litų. Šilumą galiu nustatyti kokią noriu. Nakčiai ar išvažiuojant iš namų sumažiname, bet kalbant apskritai, šie namai labai šilti. Šildymas čia prasideda mėnesiu vėliau.
Šis naujas kvartalas patogus ir atstumais: keli šimtai metrų iki parduotuvės, poliklinikos, ligoninės. Nors namas stovi gale Šilainių, į miesto centrą nuvykstu per 15 minučių. Be to, per vitrininius langus atsiveria visas senamiestis. Norėjau šviesaus, šilto ir aukštai esančio buto. Tą ir turiu“.
Garantijos – 10 metų
„Smėliuose“ gyvenantis Vytis ir pats dirba statybose, bet renkantis butą neturėjęs prie ko prikibti. Apie darbų, medžiagų ir apdailos kokybę byloja rangovų suteikiamos garantijos dešimčiai metų Apie tai negali nė pasvajoti senosios statybos butų gyventojai.
„Puikios grindų plytelės, apdaila. Negalime skųstis ir garso izoliacija: žinau, kad kaimynai taip pat turi mažų vaikų, bet mes jų negirdime“, – sakė naujakurys.
Jaunai šeimai aktualus ir vaikų žaidimo aikštelės klausimas. Šalia namo įrengta smėlio dėžė, supynės, čiuožykla.
Žemutiniame namo aukšte garažas, į kurį patogu įvažiuoti vos paspaudus garažo durų pultelio mygtuką. Kieme – erdvi automobilių stovėjimo aikštelė su elektroniniu kelio užtvaru – kvartalo teritoriją bei namus čia saugo ir stebėjimo kameros.
„Sudėjus susisiekimui skiriamo laiko, degalų sąnaudas, energijos ekonomiją, statybines garantijas, namo eksploataciją akivaizdu, jog naujos statybos butai yra pigesni nei senieji“, – teigė „Smėlių“ kvartalo daugiabučio gyventojas.
Kvartalo „Girios alėja“ gyventoja Janina taip pat patenkinta naujos statybos būstu. „Norėjau buto nedideliame name, gražioje vietoje, čia gyventi puiku. Tačiau neįvertinau dalinės apdailos teikiamų sunkumų. Dabar jaučiuosi tarsi savo būstą būčiau pasistačiusi pati. Pačiai teko rūpintis buto įrengimu – darbo jėga, specialistais, medžiagomis ir dar visokiais galais. Dar vienas niuansas – vienam kaimynui pabaigus darbus, žiūrėk, kitas kaimynas pradeda statybas savo kampe. Amžinos statybos, o iki namų vis dar važiuojame vieškeliu. Kada čia pasirodys kelininkai, dar nežinia. Dabar mano pasirinkimas būtų – būstas tik su pilna apdaila.
Į „Būstuvos“ kvartalą neseniai atsikraustęs Rokas džiaugiasi naujais namais. „Naujos statybos būstas negali konkuruoti su senais monstrais. Viskas labai gerai, bet per tirštai kaimynų – taip pat kaip senajame bute Dainavos rajone. Dar būtų gerai, kad būtų nustatyti terminai kaimynų remontams baigti. Nesibaigiantys darbai, ypač vakarais, neleidžia pailsėti“.
Akivaizdi vertė
Naujos statybos butai konkuruoja su kotedžais, tačiau pastarieji dažnai būna neįrengti, statomi toliau už miesto. Romainiuose naujame kvartale gyvenantis Tomas jau seniai svajojo apie kotedžo tipo būstą. „Norėjome savo kiemo, ramybės. Pagaliau ištrūkome iš miesto triukšmo. Aišku užmiestis turi ir minusų, kuriuos supratome tik pradėję čia gyventi. Augantys vaikai vis daugiau laiko nori praleisti mieste su draugais, tad tenka juos vežioti, ateityje nemažai teks palikti degalinėj“, – juokėsi Tomas. Teko įprasti planuoti pirkinius – jau negaliu pasiųsti vaiko į šalią esančią parduotuvę, nes jos čia tiesiog nėra.
Taigi vėl atsiranda skaičiuoklė, sąlygojama naujakurių gyvenimo būdo bei piniginių galimybių. Įsigyjant būstą su daline apdaila ar kotedžą užmiestyje derėtų tiksliau paskaičiuoti papildomas laiko bei finansines sąnaudas.
Nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Jaruševičius mato dar vieną, neretai pamirštamą aspektą, renkantis būstą – tai socialinė aplinka. Į naujus būstus keliasi jaunos šeimos, kurioms, tikriausiai ne vis tiek, su kuo augs jų atžalos ir kokia aplinka juos sups.
Vienprasmiškai atsakyti į klausimą – kokį būstą šiandien pirkti yra racionaliau – sudėtinga, bet išdėstyti faktai ir gyvenimiški pavyzdžiai nurodo naujosios statybos daugiabučių su pilna apdaila naudai.
Tokio tipo būstai – aktyvaus jauno miestiečio, šeimos, o taip pat ir senjorų, pasirinkimas. Akivaizdi jų energinė ekonomija, kokybė, infrastruktūros išvystymas – bendra perspektyvinė vertė, taupant ne tik savo, bet ir gamtos išteklius.
 |
| Naujas būstas |
