Verslą V.Ravdinas pradėjo 2013 metais. Tuomet jis atidarė pirmąjį kaljanų barą, ir vos per metus jis išaugo į visą tinklą – net 15 barų. Šis verslas sekėsi labai gerai, tačiau V.Ravdino galvoje gimė kita idėja ir jis nusprendė visą verslą parduoti.
„Nusprendžiau, kad nenoriu mažų barų – noriu vieno didelio, prabangaus ir gražaus. Nusprendžiau įsikurti Maskvos „Sityje“ – centre, kur yra daug dangoraižių, – prisiminė vyras ir čia pat pridūrė, – Tai įvyko tuo metu, kai Rusija aneksavo Krymą.“
Būtent tada viskas pasisuko į blogąją pusę – Rusijai už okupuotą Krymą sulaukus sankcijų, šalis pradėjo skursti, ir situacija, ypač mažam ir smulkiam verslui, V.Ravdino teigimu, pasidarė sunkiai pakeliama.
Iš dangoraižio išprašė piktuoju
„Atidariau dangoraižyje labai gražų barą. Tada pirmą kartą susidūriau su FSB (Rusijos federacijos federalinė saugumo tarnyba) ir panašiomis struktūromis. Supratau, kad žmonės nori mano verslo. Ir galiausiai jie jį atėmė. Tai buvo paprastas turto užgrobimo atvejis“, – prisimena verslininkas. Kaip konkrečiai jis susidūrė su FSB, vyras neatskleidė, tačiau papasakojo, į kokią nemalonią ir sudėtingą situaciją pateko.
Dangoraižis, kurio 58 aukšte verslininkas įkūrė naują prabangų barą, priklauso Eduardui Bermanui. 2011 metais jis pateko į „Forbes“ dešimtuką verslininkų, uždirbančių daugiausia visoje Rusijoje iš komercinio nekilnojamojo turto nuomos. Jo ir bendrasavininkų kontroliuojama „Capital Group“ nuolat įvairių leidinių minima kaip didžiausių ir daugiausia pajamų iš nekilnojamojo turto (NT) gaunančių korporacijų.
Mes sėdėjome bare, ir ji man pasakė, kad Eduardui mes nepatinkame ir turime išsikraustyti. Jeigu ne, sėsiu į kalėjimą. Jums gal ir keista, bet Rusijoje taip yra įprasta, – pasakojo verslininkas.
„Kažkodėl namo savininkui Eduardui Bermanui mes nepatikome, jis norėjo, kad mūsų vietoje būtų kas nors kitas“, – įsitikinęs V.Ravdinas. Jo tikinimu, dangoraižyje Maskvoje jo baras dirbo tyliai ir tvarkingai, nors žmonių ir būdavo daug, siautulingų vakarėlių jie nerengdavo.
Jis pasakojo apie susitikimą su E.Bermano įmonės „Capital Group“ atstove: „Mes sėdėjome bare, ir ji man pasakė, kad Eduardui mes nepatinkame ir turime išsikraustyti. Jeigu ne, sėsiu į kalėjimą. Jums gal ir keista, bet Rusijoje taip yra įprasta.“
Verslininko teigimu, kasdien problemų vis daugėjo – bare pradėjo lankytis policija, priešgaisrinės tarnybos, mokesčių inspektoriai.
„Iš pradžių jie apribojo patekimą į mūsų patalpas – jie neleisdavo svečiams pakilti į viršų, nes padarė liftams raktus ir mūsų raktus užblokavo. Jie sukūrė mums įvairių administracinių problemų. Pavyzdžiui, priešgaisrinė tarnyba rado daugybę problemų, kurios nebuvo tikros“, – pasakojo V.Ravdinas.
Jis suprato, kad, jeigu nepasitrauks iš savo verslo gražiuoju, iš tiesų gali turėti daug rimtesnių problemų.
„Jie privertė mane nutraukti sutartį. Man pasakė – arba tu nutrauki sutartį su namo savininku, arba tu sėsi į kalėjimą. (…) Žinoma, kad aš nutraukiau sutartį ir pasitraukiau. Nenorėjau prarasti savo turto – baldų, kitų daiktų. Supratau, kad jie tikrai pasisavins, ir aš tikrai keliausiu į kalėjimą. Nusprendžiau, kad prarasti pinigus yra viena problema, tačiau sėsti į kalėjimą yra daug blogiau. Aš supratau, kad jie gali mane pasodinti į kalėjimą. E.Bermanas yra senas žmogus, tačiau jis yra susijęs su Putinu. Nevertinant ateities pelno, praradau apie 100 tūkst. eurų mažiausiai. Man tai buvo dideli pinigai“, – dėstė verslininkas.
Ir čia pat pridūrė: „Bet tai net nėra labai įdomi istorija.“
Visos „įdomybės“ prasidėjo jam su verslo partneriu įkūrus naują barą.
Gauja iš Kaukazo
„Tada susidūriau su kita situacija. Nusprendžiau atidaryti kitą barą. Turėjau daug klientų Maskvoje, radau partnerį, mes atidarėme barą. Tai buvo labai įdomi vieta – galėjai patekti tik su piršto antspaudu. Tai buvo tokia tarytum slapta vieta“, – apie dar vieną barą pasakojo V.Ravdinas.
Ramiai tame bare jis su partneriu dirbo neilgai – netrukus pas juos nuolat lankytis pradėjo nusikaltėlių gauja, o šių tada (apie 2015 metus) Rusijoje radosi daug. Tai, verslininko pasakojimu, buvo žmonės iš Kaukazo – čečėnai, ingušai, kiti.
„Jie ateina į skirtingas vietas – barus, restoranus – ir aiškina, kad „mes esame jūsų apsaugos kompanija, mokėkite mums pinigus“. Jeigu nemokėsi, mes tave sumušime, tavo nuosavybė bus suniokota, o policija niekada šitų problemų nesprendžia“, – pasakojo V.Ravdinas.
Pirmą kartą sumokėjo 1000 eurų už „apsaugą“ per mėnesį, nuo tada suma vis augo ir augo, kol išaugo ir iki 10 tūkst. eurų per mėnesį.
Jie pradėjo lankytis su ginklais, beisbolo lazdomis. Tada jie bandė pagrobti mano žmoną ir dukrą, slėpiau jas toli nuo Maskvos. Galiausiai pavargau. Mečiau verslą, nes nežinojau, ką daryti, – nors jie ir uždarė savo naują verslą, teroras nesibaigia iki šiol.
„Tada nusprendėme „po velnių, nemokėsime, mums per daug“. Jie tik ateidavo, valgydavo, rūkydavo ir gerdavo nemokamai, pasiimdavo pinigus. Jų buvo labai daug, jie buvo labai sportiški“, – apie savo kasdienybę pasakojo vyras.
Galiausiai, nustojus mokėti nusikaltėliams, šie pasiūlė nutraukti „kontraktą“ už 10 mln. rublių (apie 150 tūkst. eurų).
„Tai daugiau nei aš investavau į tą vietą. Nusprendėme, kad nemokėsime, mes neturėjome tiek pinigų. Jie pradėjo lankytis su ginklais, beisbolo lazdomis. Tada jie bandė pagrobti mano žmoną ir dukrą, slėpiau jas toli nuo Maskvos. Galiausiai pavargau. Mečiau verslą, nes nežinojau, ką daryti“, – nors jie ir uždarė savo naują verslą, teroras nesibaigia iki šiol.
Dar metus vyras gyveno Maskvoje, darbo neturėjo, o nusikaltėlių gaujos teroras tik augo. Nesibaigia jis ir dabar, nors V.Ravdinas maždaug metus su šeima gyvena Vilniuje.
Buvo ir Vilniuje prie manęs prisistatęs kažkoks gangsteris, norėdamas priminti, kad aš esu skolingas Maskvos gaujai, bet aš pranešiau policijai, ir jie niekada nebegrįžo. Maskvoje bijojau, kad netgi tuo atveju, jeigu mano šeimą pagrobtų, mane nužudytų, policija niekada nerastų kaltininkų. Todėl išvažiavau, – pasakojo V.Ravdinas
„Jie rašo man, jie rašo į kavinės feisbuką. Jie susirado mano adresą. Buvo ir Vilniuje prie manęs prisistatęs kažkoks gangsteris, norėdamas priminti, kad aš esu skolingas Maskvos gaujai, bet aš pranešiau policijai, ir jie niekada nebegrįžo. Maskvoje bijojau, kad netgi tuo atveju, jeigu mano šeimą pagrobtų, mane nužudytų, policija niekada nerastų kaltininkų. Todėl išvažiavau“, – pasakojo V.Ravdinas.
Kodėl taip vyksta?
„Rusijoje turiu daug draugų. Žinau, kad tie žmonės yra visur, juos policija remia, ir jie dirba kartu. Jie kartu gauna pinigų iš restoranų, barų. Tai yra įprastas dalykas. Maskvoje situacija dar geresnė, bet mažesniuose miestuose siaučia gaujos“, – tikino verslininkas.
Pasak jo, situacija labai pablogėjo, Rusijai aneksavus Krymą.
„Viskas pasikeitė po Krymo aneksijos. Atsimenu, kaip vieną dieną euras dar kainavo 40 rublių, o kitą – jau 99. Kai taip nutiko, žmonės nuskurdo, taip pat ir žmonės iš Kaukazo, kurie visada išalkę pinigų. Ir jie pradėjo dirbti agresyviau. Buvo vis daugiau ir daugiau sankcijų, šalis skurdo, valdžia kuo įmanoma daugiau pinigų stengiasi paimti iš žmonių. Prisimenate pensijų reformą? Ji sugalvota tik tam, kad apvogtų žmones. Rusija nebegali parduoti tiek daug naftos, kiek parduodavo anksčiau, nafta yra pigesnė“, – pasakojo V.Ravdinas.
Jo teigimu, Rusijoje žiniasklaida tik ir pasakoja, kokia prasta situacija Europoje, kaip europiečiai visiškai neturi pinigų, kaip skursta ukrainiečiai, o visoje Europoje pilna gėjų.
„Situacija Rusijoje yra kritinė. Žmonės gyvena labai skurdžiai. Ketvirtadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau niekada to Rusijoje neišgirsi“, – sakė verslininkas.
Valdžia esą žino apie siaučiančias gaujas, tačiau nesikiša ir jų netramdo: „Rusija yra korumpuota. Ir korumpuota yra ne tik valdžia – korupcija yra žmonių galvoje. Net jeigu Putiną pakeistų Navalnas, niekas nepasikeistų. Žmonės galvoja, kad jeigu turi galimybę vogti, turi tą daryti.“
Lietuvoje viską reikia daryti legaliai
„Iš pradžių grasinimai nebuvo tokie baisūs. Aš galvojau, kad jiems nusibos, kad jie nustos grasinti. Tačiau kuo toliau, tuo buvo blogiau. Aš esu įsitikinęs, kad, jeigu dabar nuvykčiau į Rusiją, iš ten tikrai negrįžčiau“, – pasakojo Lietuvą pabėgimui iš Rusijos pasirinkęs verslininkas.
Kodėl Lietuva?
„Lietuvą pasirinkau todėl, kad Europoje čia yra pigiausia valstybė verslui įkurti. Viską paskaičiavęs supratau, kad čia yra pigiausias būdas atsikraustyti į Europą, gauti leidimą ir įkurti verslą. Atsidariau „Doing Business“ reitingą ir pamačiau, kad Lietuva vertinama žymiai geriau nei Rusija. Man to pakako. Jūs turite labai įdomius įstatymus verslui. Tai maža valstybė, nedaug žmonių, man čia patinka“, – pasakojo maždaug prieš metus su žmona, dukra, tėvu ir jo šeima į Lietuvą atvykęs V.Ravdinas.
Važiuoti, tarkime, į Ispaniją ar Vokietiją jis atviravo neturėjęs pinigų, nes ten reikia investuoti kur kas daugiau. Maskvoje jis pardavė tiek savo, tiek tėvų jam padovanotą butą.
„Savo butą pardaviau už 0,5 mln. dolerių, nors jo vertė – milijonas eurų. NT kainos Rusijoje yra stabilios, bet ten nebėra viduriniosios klasės, kuri ir pirktų tokį butą kaip mano“, – pasakojo verslininkas.
Likimo ironija – butą pardavė kaimynui, kuris „verčiasi tokiu pat verslu kaip ir tie vyrai iš Kaukazo.“
„Štai kodėl jis turėjo pinigų. Tai yra juokinga – jis man nieko blogo nepadarė“, – pridūrė V.Ravdinas.
Visus pinigus investavo Lietuvoje – dalį į savo verslą, dalį į tėvo, taip pat nupirko nedidelį butą Vilniuje savo šeimai.
„Atsidariau kavinę čia vien tam, kad suprasčiau, kaip viskas čia veikia. Čia viską reikia daryti legaliai. Tai yra brangu, bet taip yra saugiau. Rusijoje niekas net baudų neišrašo – prašo kyšių. Lietuvoje kyšio duoti niekada neteko. Niekas niekada ir neprašė“, – dėstė verslininkas.
Jo kavinėje daugiausia lankosi ne lietuviai, dažnai visi norintys kavinėje neišsitenka, todėl ketina atidaryti ir dar vieną kavinę Vilniuje.
„Man sekasi gerai, bet kadangi nežinau kalbos, dažnai susiduriu su nesklandumais. Kai kurių taisyklių ar įstatymų iki galo nesuprantu, tada kokia nors inspekcija man dėl to išrašo baudą. Mokesčiai čia yra dideli, būtų smagu, kad imigrantams, investuojantiems čia, duotų metus ar dvejus mokestinių atostogų. Bet man čia patinka, nusipirkau butą ir planuoju čia likti. Planuoju atidaryti antrą barą visai netoliese, nes čia jau nebetelpa klientai“, – pasakojo V.Ravdinas.
Lietuvoje, kaip jam atrodo, egzistuoja visuomenė ir bendruomenė, todėl su savo problemomis nesi vienas. „Rusijoje viską turi spręsti pats“, – kaip didžiausią skirtumą tarp Rusijos ir Lietuvos baigiantis pokalbio valandėlei įvardija verslininkas.
