Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Klaipėdos uostas: rekordinį džiaugsmą keičia didžiulis nerimas

Rekordinį 2017-ųjų krovos derlių skaičiuojantis Klaipėdos uostas, besidairydamas į kaimynus, pasiektais rezultatais džiaugiasi su nerimu. Prognozuojama, kad konkurencija itin išaugs ir šie metai bus įtempti, nes kaimynai dės visas pastangas nuvilioti Klaipėdos uosto klientus.
Klaipėdos uostas
Klaipėdos uostas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Klaipėdos uoste 2017 metais perkrauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai 3 mln. arba 7,6 proc. daugiau nei prieš tai buvusiais metais.

„2018 metais nebus paprasta pasiekti tokį didelį ir gerą rodiklį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, žvelgdamas į kaimyninių uostų rezultatus.

„Ne kartą metų eigoje kartojau, kad kaimyniniuose uostuose yra krovos kritimas ir tai mūsų nedžiugina, nes šiandien tarp Klaipėdos ir Rygos uostų yra beveik 10 mln. tonų skirtumas. Latvijoje bus eilė priemonių, kurios bus dempinginės, o tokiomis sąlygos dirbti labai nepaprasta. Įtampa, konkurencija toliau auganti“, – sakė A.Vaitkus.

Rygos uoste pernai apyvarta sumenko 9,2 proc. – iki 33,67 mln. tonų, o Ventspilyje išaugo 6,5 proc. – čia krauta 20,03 mln. tonų. Talino uoste krovinių apyvarta smuktelėjo 4,7 proc. – iki 19,18 mln. tonų.

Vyks nuožmi konkurencija

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas tikina, jog konkurencija tarp uostų didės ir didės kartais.

„Kalbant apie krovos didėjimą ir mažėjimą, ką atkovojome ir praradome, reikėtų lygint tris uostus – Klaipėdą, Ventspilį ir Rygą. Šie uostai žaidžia ir kovoja dėl tų pačių krovinių. Matydami nomenklatūros mažėjimą, galime nuspėti, kas laukia mūsų, kur mes susikirsime.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Vidmantas Dambrauskas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Vidmantas Dambrauskas

Tendencija tokia – Latvijos uostai labiau priklausomi nuo Rusijos uostų, matomi anglies, naftos produktų mažėjimai, tai sako, kad konkurencija didės ir didės kartais, nes, kaip žinote, Rusijos vyriausybė yra iškėlusi uždavinį jų pačių krovinius krauti per jų uostus, tad anglis, nafta po truputėlį išvažiuoja. Šie uostai ieškos būdų, didins efektyvumą, mažins kaštus, efektyvins sąnaudas, bet neliks tušti, kažką kraus. Turėsime peržiūrėti politiką, ieškoti rezervų“, – prognozavo V.Dambrauskas, kurio teigimu, kelių procentų krovos augimas Klaipėdos uoste iš tiesų yra aukso vertės, o jei pavyktų išlaikyti esamą krovą, būtų didžiulis pasiekimas.

„Palaikyčiau uosto direkcijos vadovų išsakytą įžvalgą, kad tai, ką matome, kokios gamyklos kraunasi, mes pasiekėme lubas ir mūsų tikslas būtų nepaleisti to 2018-2019 metais. Neatsiradus naujoms gamykloms Lietuvoje ar Baltijos šalyse, apie jokį didėjimą kalbos negali būti. Turime žiūrėti į savo tarifų politiką, paslaugų kokybę, nes kova dėl 43 mln. tonų vyko ir vyks.

Dabar esame tokioje stadijoje, kai turime statyti, modernizuoti, kad išlaikytume turimą krovinių kiekį, - sakė asociacijos prezidentas,

Ne be reikalo Malkų įlankoje atidarytas grūdų terminalas, „Begoje“ taip pat. Jų galimybės 4-6 mln. tonų ir jūs klausiate, kodėl nekraunama tiek. Dabar esame tokioje stadijoje, kai turime statyti, modernizuoti, kad išlaikytume turimą krovinių kiekį. Susivienodinus tarifams, pristatymo kaštams, klientas žiūri į kokybę, ką gauna Ventspilyje, Rygoje ar Klaipėdoje“, – komentavo V.Dambrauskas, kurio teigimu, būtent šie trys uostai žaidžia tarsi vienoje pievoje.

Rekordų metai

Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008–2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba daugiau kaip 13 mln. t. – nuo kone 30 mln. tonų iki 43,17 mln. tonų.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, dar prieš kelerius metus įmonės teigė, jog uosto pajėgumas siekia 45 mln. tonų ir šis rodiklis jau visai čia pat.

Uosto nuotr./Klaipėdos uostas
Uosto nuotr./Klaipėdos uostas

„Šiandien mes sakome, kad uosto pajėgumas siekia 64 mln. tonų, nors uosto teritorija neišsiplėtė, bet ir sumažėjo, nes miestui buvo atiduotas „Memelio miestas“. Visa tai pasiekta uosto įmonių našumo didinimo pagalba, – teigė A.Drungilas. – Žvelgiant į krovos apyvartą pernai krova augo 3 mln. tonų. Pasiekti trys nauji rekordai: trąšų apyvartos iki 13,8 mln. t, žemės ūkio produktų iki 3,8 mln. t, konteinerinių krovinių – 473 tūkst. TEU. Šiemet prognozuojame apie 42,5 mln. tonų apyvartą.

Pagrindinį sumažėjimą gali sąlygoti naftos produktų krova, kuri mažėjo dėl suprantamų priežasčių – vyksta geopolitinėje plotmėje siekis perorientuoti krovinius iš Baltijos valstybių uostų“.

Uosto direkcijos pajamos pernai siekė beveik 60 mln. eurų, tai 6 proc. daugiau nei užpernai.

Pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai, tai 330 mažiau nei prieš tai buvusiais metais, tačiau atplaukia vis didesni laivai. Pernai uoste apsilankė 268 laivai, ilgesni nei 200 metrų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius