Atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog didžioji „Litexpo“ veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną, kasatorei pripažintinas perkančiosios organizacijos statusas, nes dalis jos veiklos yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio.
Bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, parodų ir kongresų centras vykdo veiklą, susijusią su viešuoju interesu.
Bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, parodų ir kongresų centras vykdo veiklą, susijusią su viešuoju interesu. „Vien tai, kad „Litexpo“ patalpos be atviro konkurso, o centrinės valdžios sprendimu buvo naudojamos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiams, yra pakankama, jog būtų pripažinta, kad „Litexpo“ veiklos dalis susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu“, – paskelbtoje nutartyje pažymėjo LAT.
Kasacinėje byloje dėl konkurso, perkant reklamos ir komunikacijos paslaugas, organizavimo, Teismas atmetė „Litexpo“ argumentus, jog ji veikia išimtinai kaip komercinis ūkio subjektas, todėl konkurso taisykles, neprieštaraujančias Lietuvos įstatymams, nustato pati.
Bylą nagrinėdamas kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad įmonei, kuri yra kontroliuojama valstybės ir 98,77 proc. jos akcijų priklauso valstybei (Ūkio ministerijai), valstybė turi galimybę teisės aktais daryti įtaką „Litexpo“ veiklai, nustatydama konkrečias veiklas, kurios skirtos specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams. Toks glaudus „Litexpo“ ir valstybės priklausomybės ryšys, anot LAT, suponuoja išvadą, kad kasatorė yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas 2015 metais parodų ir kongresų centro „Litexpo“ organizuotą konkursą, komunikacijos ir reklamos paslaugoms pirkti, pabrėžė, kad pagrindinis atsakovės pažeidimas – ne sprendimas nustatyti atitinkamas konkurso sąlygas, o „Litexpo“ veiksmai inicijuojant konkursą, jį paskelbiant.
„Iš sutarties matyti, kad pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl apie konkursą turėjo būti paskelbta laikantis tarptautiniams pirkimams taikomų skelbimo taisyklių. Pagal atsakovės Pirkimų taisyklių nuostatas skelbimas apie pirkimą yra publikuojamas nacionaliniame šalies dienraštyje, leidžiamame ne rečiau kaip 5 kartus per savaitę ir platinamame visoje Lietuvoje, ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, o pirkimų vertė yra didesnė už mažos vertės pirkimų verčių ribas“, – atkreipė dėmesį LAT.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad pirkimo laimėtojas turi būti išrenkamas laikantis pirkimo paskelbimo tvarkos, įtvirtintos įstatyme, nes priešingu atveju šiurkščiai pažeidžiamos VPĮ nuostatos, neužtikrinama tiekėjų konkurencija.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
