Džiaugiasi ir verslas, ir miestai
Baltijos jūra šią vasarą išgyveno tikrą apsiaustį – Lenkijos pajūryje poilsiautojų buvo rekordiškai daug, rašo šalies leidinys wyborcza.biz. Į Lenkijos kurortus poilsiautojus atginė terorizmo baimė ir dabar šalies viešbučiai skaičiuoja viščiukus – metai buvo rekordiškai geri.
Marzena Szawarska-Niczko Sopote vadovauja penkių žvaigždučių viešbučiui „Rezydent“. Jos teigimu, viešbučiui prabėgęs sezonas buvo vienas geriausių – užimtumas ir pajamos buvo rekordinės. Viešbučiui sekėsi geriau netgi nei 2012 metais, kai Lenkijoje vyko Europos futbolo čempionatas.
„Anksčiau užtekdavo paskambinti prieš kelias dienas – vietos klientams visada atsirasdavo. O šiemet tokios galimybės nebuvo“, – pasakojo kempingo „Ekolaguna“ Chalupuose atstovė Iwona Karbowska.
Viešbučio „Bryza“ Juratoje direktorius Krzysztofas Dubrowas kalbėjo, kad geras buvo ne tik sezonas – poilsiautojų daugiau nei įprasta sulaukta ir ne vasaros atostogų metu. Rugsėjį viešbučio užimtumas buvo penktadaliu didesnis nei ankstesnį rugsėjį.
Turistų bumą Lenkijos paplūdimiuose lėmė teroristų išpuoliai populiariuose pasaulio kurortuose, aiškino Pomeranijos regioninės turizmo organizacijos direktorė Krystyna Hartenberger-Pater. Pomeraniją pernai aplankė apie 8,5 mln. vietos ir užsienio turistų, o šiemet, prognozuojama, šis skaičius bus išaugęs iki 9 mln. Lenkiją praėjusiais metais aplankė 16,8 mln. turistų, o šiemet skaičius pasieks 17,5 mln. žmonių.
Iš Gdansko oro uosto į Turkiją liepos mėnesį išskrido 2,2 tūkst. keleivių – penkis kartus mažiau nei praėjusiais metais. Iš Chopino oro uosto liepą ir rugpjūtį į Egiptą išskrido 9,4 tūkst. turistų – 14,7 tūkst. mažiau nei metais anksčiau. Užsakomaisiais reisais iš Varšuvos į Turkiją išskrido 71,7 tūkst. turistų mažiau nei prieš metus.
Tai reiškia, kad daugiau lenkų liko poilsiauti savo kurortuose, tai pat terorizmo grėsmė į šalį atvijo ir poilsiautojus iš užsienio.
Į Pomeraniją padidėjo žmonių srautas iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos valstybių.
Dėl didelių turistų srautų smarkiai išaugo ir kurortų įplaukos – rekordiškai daug mokesčių gavo Gdanskas ir Gdynia, Mielnas, Stegna. Daugiau pajamų gavo ir Svinouiscis. Leba, Helas, Pajūrio Krynica gavo daugiau pajamų nei 2013–2014 metais, nors, palyginti su praėjusiais metais, jos ir nepaaugo.
Skundų lavina iš Lietuvos pajūrio
Tuo tarpu Lietuvos verslininkai pasiskųsti šią vasarą spėjo ne kartą – gegužę uždavė liūdną natą su „tai liūdniausias sezono atidarymas per dešimtmetį“, vidurvasarį kalbėjo, kad tokios prastos vasaros neatsimena, tada verslininkus ištiko lietingas rugpjūtis. Sezonas bent jau Palangoje apibendrintas kaip dūris verslininkams į paširdžius.
Turizmo departamentas suskaičiuoti viščiukų dar negali – remdamasis Statistikos departamentu apibendrina tik birželį, kuris pagal turistų skaičių išties buvęs prastesnis nei pernai ir Neringos savivaldybei, ir Palangai.
„Rekordinio sezono tikrai nebus“, – 15min sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Buvo labai bloga pradžia – labai šaltas birželis ir liepa nekokia. Bet po to jie atsigriebė su rudeniu – teko pačiai rugsėjį būti pajūryje, tai žmonių kaip vasarą, – sakė E.Šiškauskienė.
Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip kad verslininkai skundėsi vidurvasarį, mat juos išgelbėjo gražus rugsėjis.
„Buvo labai bloga pradžia – labai šaltas birželis ir liepa nekokia. Bet po to jie atsigriebė su rudeniu – teko pačiai rugsėjį būti pajūryje, tai žmonių kaip vasarą, tikrai tas sezonas labai prasiilgino. Pajūris liko patenkintas. Dar sunku kalbėti, nes tie skaičiai bus vėliau, nes dar tik baigėsi sezonas. Kiek teko kalbėti su kolegomis, gal Nidoj kiek prasčiau, bet Palangoje, manau, kad prisivijo tą sezoną“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Kaip ir Lenkijoje, taip ir Lietuvoje turistų padaugėjo dėl terorizmo baimės kitur Europoje.
„Palanga, Birštonas, Anykščiai – ten turistų buvo labai daug, ir dominavo, bent jau Birštone, lietuviai. Pavojus, matyt, savo darbą padarė, ir žmonės nebenori planuoti atostogų svetur. Tik pajūris atsilieka, nes nėra tokios tradicijos važiuoti visus metus ten dėl paslaugų trūkumo.
„Marriott“ didžiulis viešbutis Palangoje su 250 kambarių turėtų pakeisti tą veidą ir vaizdą, nes ten bus daug paslaugų. Ir Nidoje planuojami statyti du viešbučiai, kuriuose visus metus veiks ir restoranai, ir paslaugos. Esmė – SPA paslaugos. Žmonės važiuoja masažų, ilsėtis ir sveikatą tvarkyti. Reikia pasiūlyti daugiau paslaugų“, – kalbėjo moteris.
Pajamos augo smarkiai
Verslininkų skundai dėl prasto sezono bliūkšta pasižiūrėjus į Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinio Klaipėdoje skyrių. Net ir sezono pradžia, kuria verslininkai buvo taip nepatenkinti, buvo itin gera, 15min aiškino Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Klaipėdos AVMI stebėtų apgyvendinimo paslaugas pajūrio kurortuose teikiančių įmonių pateiktais duomenimis, jų gautos pajamos šį vasaros sezoną, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 13 proc.; didžiausias augimas fiksuotas birželio mėn., kai pajamos iš apgyvendinimo veiklos didėjo 23 proc.
„Aptariamuoju laikotarpiu stebimas minėtų įmonių ne tik pajamų, bet ir deklaruotos PVM prievolės bei sumokėtų mokesčių augimas: stebimų apgyvendinimo sektoriaus įmonių birželio – rugpjūčio mėn. deklaruota PVM suma sudarė 1,7 mln. eurų ir buvo 56 proc. didesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiausiu augimu išsiskyrė birželio mėn., kai deklaruota PVM prievolė augo daugiau negu dvigubai (154 proc.)“, – aiškino G.Rimkienė.
Stebimos apgyvendinimo sektoriaus įmonės šią vasarą sumokėjo per 2,1 mln. eurų mokesčių, 14 proc. daugiau nei pernai; apie 40 proc. mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai augo daugiau nei 30 proc. Žymiausias sumokėtų mokesčių augimas stebimas rugpjūčio mėn.: palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėn. šiemet į biudžetą sumokėta mokesčių suma išaugo beveik trečdaliu (28 proc.).
Privačiame apgyvendinimo sektoriuje stebimas registruotos gyventojų veiklos augimas: apgyvendinimo paslaugoms verslo liudijimus šiemet įsigijo 9 proc. daugiau gyventojų nei pernai, gyventojų sumokėtas GPM išaugo beveik 16 proc. ir sudarė 245 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad šiemet 18 proc. išaugo ir fizinių asmenų (ne PVM mokėtojų) deklaruota PVM prievolė.
Lenkija – mažų kainų rojus
Jeigu Lietuvos pajūris poilsiautojus atgraso dėl didelių kainų, tai Lenkija tik vilioja. Ir ne tik skandinavus ar vokiečius – buržua Lenkijoje gali pasijusti ir lietuvis, patyręs, ką piniginei padaro savaitė kita Lietuvos kurortuose.
15min šią vasarą aplankė ir aprašė svarbiausius Lenkijos kurortus. Išvada – ta pati Baltija, tik piniginės nekiurdo. Turi Lenkija kažką panašaus į Kuršių neriją – tai Helo pusiasalis. Tik tiek, kad įvažiavimas į jį nekainuoja, nakvynės kainos daug mažesnės nei Lietuvoje, maistą ruošia lenkai skaniai ir porcijos didelės.
Helo pusiasalis driekiasi kiek daugiau nei trisdešimt kilometrų. Nuo Lietuvos iki čia – truputį daugiau nei 550 kilometrų. Tuo metu nuo Vilniaus iki Nidos – 350 kilometrų.
