Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 10d. 13:47

Lietuviai sukėlė revoliuciją pasaulio vertimų rinkoje – jokių imtuvų ar kabinų renginiuose

Simona Andrijauskaitė (viduryje) su komanda 15min iš Lisabonos Interviu
15min skaitytojo nuotr. / Simona Andrijauskaitė (viduryje) su komanda

70 tūkstančių lankytojų konferencijoje „Web Summit“ Lisabonoje išgirdo padėką Lietuvos kompanijai „Interactio“ už tai, kad pasirūpino vertimais į skirtingas kalbas. Jokių imtuvų su ausinėmis ar vertimų kabinų čia nematyti. Vertėjai sėdi Londone, o jų klausytis galima išmaniuoju telefonu. Startuolio paslaugas jau renkasi „Google“ ar „Microsoft“.

Lisabonoje vykusi „Web Summit“ technologijų konferencija yra vienas iš didžiausių pasaulyje tokio tipo renginių. Čia susirinko 70 tūkstančių verslininkų, specialistų ir kitų dalyvių.

Per garsiakalbius pasigirdus, kad renginiui įvairiomis kalbomis balsus parūpina Lietuvos bendrovė, apėmė nuostaba. Atrodytų, kad netgi Lietuvoje „Interactio“ pavadinimas nėra labai žinomas, tačiau šį startuolį jau renkasi tokie gigantai kaip „Google“ ar „Microsoft“.

Kaip čia atsitiko, kad paprasta inovacija sprendžia milijonų dolerių vertės problemas ir kelia revoliuciją vertimų rinkoje, paklausiau konferencijoje sutiktą „Interactio“ bendraįkūrėją, pardavimų ir rinkodaros vadovę Simoną Andrijauskaitę.

– Jūs Lietuvoje nesate labai žinomi, kodėl?

– Turbūt mes Lietuvoje mažai žinomi dėl to, kad šioje rinkoje aktyviai neveikiame. Tai nėra mūsų tikslinė rinka.

Pusė mūsų klientų yra Amerikoje, apie 30 proc. – Europoje ir apie 20 proc. – Australijoje, Azijoje ir Afrikoje. Lietuvoje yra tik maža dalis – padedame čia, jei reikia. Čia standartinės įrangos kainos kur kas mažesnės.

15min skaitytojo nuotr./Simona Andrijauskaitė „Web Summit“ konferencijoje
15min skaitytojo nuotr./Simona Andrijauskaitė „Web Summit“ konferencijoje

– O kaip veikia jūsų paslauga?

– Mūsų programėlėje telefonu galima klausytis ir vertimų, ir tiesioginio audiosrauto. Transliuojame vertimus į kelias kalbas, iš bet kurios scenos. „Web Summit“ integravo mus į savo programėlę, čia verčiame į portugalų, ispanų, mandarinų ir japonų kalbas. Du vertėjai yra čia vietoje, kiti yra Londone. Jie ten sėdi prie kompiuterių su mikrofonais ir verčia.

Klientai gali pritaikyti programėlės išvaizdą, tai jiems aktualu, mes surenkame atsiliepimus, statistiką, kiek žmonių klausosi. Per dieną turėjome 2500 klausytojų.

Kas yra pakankamai unikalu, ko iki šiol nebuvo, mes galėsime matyti vertėjų kokybę. Dalyviai programėlėje dabar gali vertinti, kaip jiems patiko vertimas. Ir tokiu atveju mes jau galime matyti reitingus, klientai gali matyti, ar tikrai tie vertėjai patys geriausi, tuomet rinktis pagal reitingus ir kainą.

15min skaitytojo nuotr./„Interactio“ komanda
15min skaitytojo nuotr./„Interactio“ komanda

Kaip ir kada jūsų veikla prasidėjo?

– Prieš 5 metus pradėjome nuo truputį kitokio sprendimo. Turėjome programėlę, kuri pakeičia mikrofonus konferencijoje. Jei, pvz., sėdi salės gale, paspaudi mygtuką telefone, ir tave girdi per audioįrangą. Pradėjus šią sistemą diegti, ji labai prigijo Azijoje, apie ją pradėjo rašyti tinklaraštininkai. Spėju, kad mus daugiausia naudojo karaokėje, kaip mikrofoną.

Tačiau pradėjome kalbėtis su daugiau organizatorių ir supratome, kad jiems galime padėti išspręsti kur kas didesnę problemą. Jeigu padarytume, kad garsas keliautų į kitą pusę – ne iš kompiuterio į garso įrangą, bet į telefonus.

Supratome, kad čia sprendžiame milijonų eurų vertės problemas. Pavyzdžiui, tokiam renginiui kaip šis reiktų 5 kalboms pasamdyti bent 10 vertėjų, juos reikia atgabenti, apgyvendinti, jie kainuoja patys. Dar jiems reikia statyti kabinas, dalinti įrangą dalyviams. 70 tūkst. dalyvių konferencijoje tai kainuotų tikrai nemažai.

– Tai jūs esate veikiau technologijų, o ne vertimų įmonė?

– Tikrai taip. Vertėjų mes patys nesamdome. Jie tiesiogiai kreipiasi, jei nori dirbti su mumis, arba dirbame su agentūromis. Vertimas per atstumą yra gana naujas dalykas.

Dar tik kuriamas ISO standartas ir mes dalyvaujame kūrimo procese. Kanadoje vasarą susitiko įrangos gamintojai, vertėjų asociacijos, įmonės, kūrėjai. Europos Komisija (EK) veda šį procesą į priekį, kad tai taptų teisėtu dalyku.

15min skaitytojo nuotr./„Interactio“ iškaba konferencijoje
15min skaitytojo nuotr./„Interactio“ iškaba konferencijoje

– O tai dabar nuotoliniai vertimai neteisėti?

– Iki šiol profesionaliems vertėjams versti per atstumą nebuvo standarto: kokia turi būti garso kokybė, kokie turi būti limitai garsui, tekstui.

– Čia turbūt svarbu vyriausybiniam sektoriui?

– Taip. Kaip tik pirmadienį rengėme demonstraciją, važiavome į Briuselį, į Europos Parlamentą. Jie dabar svarsto.

– Kaip atsitiko, kad per tokį trumpą laiką pelnėte tokį pripažinimą, kad jus kviečia aptarnauti pasaulinio lygmens renginį?

– Na, mes jau esame aptarnavę iš viso 8000 renginių. Kiekvieną mėnesį jų būna po 500 visame pasaulyje. Tai pakankamai greitai paplito.

Turbūt didžioji dalis mūsų klientų dabar jau tampa korporacijos, kurios mus naudoja ne tik konferencijoms. Anksčiau būdavo, kad vertimai vykdavo su imtuvais, kurie nelabai keitėsi po to, kai buvo išrasti po Antrojo pasaulinio karo. O dabar mus naudoja „Zoom“ ar „Google Hangout“ vaizdo skambučiams.

Pavyzdys – jei esi „Honda“ biure, ir nuolat reikia bendrauti JAV ir Azijos padaliniams, skambučiuose kasdien turi dalyvauti vertėjas. Reikia laukti, kol vertėjas išverčia per „Google Hangout“ – tu pasakai, vertėjas pasako, aš pasakau, ir dvigubai pailgėja pokalbis.

Dėl to mūsų paslauga labai greitai išsiplėtė, nes korporacijos ją naudoja nuolatos.

– O kas didžiausi jūsų klientai?

– „Google“, „Microsoft“, „Mary Kay“, „Web summit“, mes esame globalūs „TEDx“ partneriai. Tai reiškia, kad jei organizuojamas „TEDx“ renginys kur nors pasaulyje, organizatoriai gauna įvairių įrankių paketą – mes esame vienas iš tų įrankių.

Mus naudoja visur kur. Korporacinis sektorius yra vienas iš greičiausiai augančių.

– Kokio dydžio yra jūsų bendrovė, kiek žmonių dirba?

– 20, neskaičiuojant vertėjų.

– Su kuo tai galima palyginti – ar jūs vertimų pasaulyje dideli?

– Čia geras klausimas, turbūt labai reliatyvu. Bet turbūt faktas, kad EK, atlikdama bandymus ir kurdama ISO standartą, mus pasikvietė į grupę ir pripažino vienu iš geriausių sprendimų šioje industrijoje, rodo, kad esame pakankamai kokybiški.

Pati nuotolinių vertimų rinka labai auga, nes įmonės vis mažiau skraido vienos pas kitas, daroma vis daugiau konferencinių skambučių, globalizacija auga ir vis daugiau reikia vertimų.

– Kas atsitiks, kai atsiras ISO sertifikatas? Ar ta rinka keisis?

– Esame laimingi, kad gyvename Lietuvoje, kur turime labai talentingų programuotojų, dirbančių su mumis visus 5 metus. Tad mūsų garso kokybė, stabilumas šiuo metu turbūt yra geriausias rinkoje. Kai tik atsiras ISO standartas, mes tikriausiai iškart galėsime jį atitikti, taip spėjame.

Ir manau, kad tai turėtų pridėti daug patikimumo, galbūt atvers langą ir į vyriausybinį sektorių.

Dabar galvoju apie tris bendroves, kurios galėtų ISO sertifikatą gauti, bet kiek suprantu, nė viena iš jų neskuba eiti to link. Galbūt dar nėra technologiškai pasitempusios.

– Kokios kalbos dažniausiai reikalingos?

– Turbūt ispanų, kadangi Amerikoje yra 60 mln. ispanakalbių. Ispanų–anglų kalba pati populiariausia, taip pat mandarinų. Kaip ir šioje konferencijoje, daug verčiame į japonų, mandarinų, portugalų ir ispanų, tai ir yra vienos iš populiariausių kalbų.

– Jei verslui reikia vertėjo konferenciniams skambučiams, kiek tokia paslauga kainuoja?

– Mes korporacijoms paprastai pardavinėjame licencijas. Tai yra – nusiperki tam tikrą klausytojų skaičių, tam tikram renginių skaičiui per metus. Metinės licencijos kaina paprastai prasideda nuo 5000 eurų per metus. Bet jei organizuoji vienkartinius renginius, tuomet kaina labai priklauso nuo to, kiek klausytojų prisijungs.

Partnerio nuotr./„Interactio“ komanda
Partnerio nuotr./„Interactio“ komanda

– Technologijų gigantai kaip „Google“ jau siūlo programinį automatinį vertimą telefone. Galbūt ir jūs veikloje apie tai galvojate?

– Rinka turbūt neišvengiamai eina to link. Šiuo metu mes industrijoje aptarnaujame turbūt daugiausiai renginių. Turime nemažai duomenų, nemažai informacijos, kaip atrodo vertimai iš vienos kalbos į kitą. Mes savo duomenimis galime net ir padėti didelėms įmonėms, kurios dirba su dirbtiniu intelektu, padėti auginti automatinį vertimą ateityje.

Vertimų industrija sako, kad konferencijų automatinis vertimas dar nepalies labai ilgą laiką ir turbūt tai yra tiesa. Kada nors tai ateis, klausimas, kaip greitai. Mums turbūt didelio skirtumo nėra.

Mūsų produktas yra platforma – žmogus pats galės rinktis, ar jis nori, kad jo renginį verstų vertėjas, kurį galima pasirinkti pagal reitingą, kalbas ir temas, kuriomis jis gali versti, ar nori, kad tai būtų automatinis vertimas, kurį tikriausiai irgi siūlys kelios įmonės.

Mes galbūt netgi norėtume daugiau tokios įvairovės.

– Kokie buvo didžiausi iššūkiai kuriant įmonę?

– Turbūt mes buvome vieni pirmųjų, kurie apskritai pradėjo revoliucionuoti šią rinką. Iš pradžių susidūrėme su nemažu vertėjų pasipriešinimu. Jie natūraliai bijojo, kad mes galime sugadinti jų dabartines darbo sąlygas. Laikui bėgant didžioji dalis suprato, kad mes kaip tik jiems galime suteikti didesnį komfortą, nes dabar vertėjai nebeturi tiek skraidyti, gali suspėti į daugiau renginių – nes aš galiu pusę dienos versti vieną renginį, kitą pusę – kitą.

Bet iš pradžių pasipriešinimas iš vertėjų buvo nemažas. Mes stengėmės labai nekeisti jų darbo sąlygų, neplėtojome technologijos iškart taip gerai, kaip galėjome.

Tai reiškia, kad iš pradžių mes pakeisdavome tik imtuvus dalyviams – klausydavo vertimo telefone, o vertėjas vis dar sėdėjo kabinoje, vis dar naudojo tą pačią konsolę, kurią standartiškai naudoja.

Gavome daug grįžtamojo ryšio, supratome, ko vertėjams reikia, kokius mygtukus reikia paspausti, pradėjome keisti, edukuoti rinką.

Aišku, vienas iš didžiausių mūsų iššūkių yra tai, kad vis dar mažai kas apie mus girdėję. Jei renginio organizatorius niekada nematė, kaip tai vyksta, sunkiai ir šautų į galvą, kad galima kažką kitaip daryti.

Vis tik šiemet labai viskas keičiasi, vertimų per atstumą labai padaugėjo.

Dabar kalbamės su EK, EP, netgi įrangos gamintojai jau mumis domisi ir kalbasi. Neseniai į Lietuvą atvyko kelios įmonės.

– Turbūt ir įrangos gamintojai nėra patenkinti, jei sumažės jų imtuvų paklausa?

– Tiesą sakant, atvirkščiai. Jie supranta. Tą parodė susitikimas Otavoje, Kanadoje, šią vasarą. Turėjome intensyvią diskusiją tarp visų pusių, ką darome su vertimu per atstumą. Visi priėjo prie bendros išvados, kad bet kokiu atveju tai vyksta, to klientai nori, visiems tai yra logiška, tik turi būti kokybiška.

Mes irgi norime norime bendradarbiauti tiek su vertėjais, tiek su įrangos gamintojais. Tarkime, vyriausybinės organizacijos, panašu, jos greitai nepajudės į tai, kad naudotų tik kompiuterius, planšetes ir telefonus, jose standartinė konferencijų sistema bus dar ilgą laiką. Tad galimas integracijos tarp jų ir mūsų. Konferencijų įranga negali pasiūlyti vertimo per atstumą.

Partnerio nuotr./„Interactio“ komanda
Partnerio nuotr./„Interactio“ komanda

– Pagal tai, ką girdžiu, galima daryti išvadą, kad jūs jau esate pelningas verslas?

– Mes galėtume būti pelningi, bet nesame todėl, kad visą pelną šiuo metu investuojame į plėtrą. Mūsų dažnai klausia, ar jūs vis dar esate startuolis. Tai tam tikra prasme – taip.

Mes galėtume būti pelninga įmonė, kuri tiesiog gerai daro tai, ką daro. Bet mūsų tikslas yra, kad visame pasaulyje visi žinotų, kad „Interactio“ yra pagrindinis vertimų įrankis.

– Jei vertėjai nuotoliniai, gal ateityje ir renginiai galėtų vykti per nuotolį, tiesiogiai į juos nevykstant?

– Manau, tai visada išliks tam tikru deriniu. Panašiai žmonės galvojo, kai atsirado vaizdo transliacijos. Dabar didžiąją dalį konferencijos renginių galima matyti feisbuke ar „Linkedin“.

Bilieto kaina čia, regis, 1500 eurų, ar ne? O žmonių čia netrūksta. Turbūt dėl to, kad veikia kiti faktoriai – čia tave įkvepia, motyvuoja, gali sutikti naujų žmonių ir panašiai. Tad tikriausiai visada bus tam tikras derinys. Žmonės netgi čia atvykę nebūtinai renkasi sėdėti salėje – bet gali sėdėti čia ant sofos ir išsirinkti kalbą, kuria nori klausytis.

– Kiek reikėjo investicijų jūsų verslo pradžiai?

– Pirmuosius metus ar pusantrų viską darėme iš savų lėšų. Dabar jau būtų sunku paskaičiuoti tas investicijas. Buvo taip, kad nemokėjome sau atlyginimų ir visas santaupas dėjome, kad galėtume sukurti šitą verslą ir išsiaiškinti, kur mes einame ir ką mes darome.

Vėliau nemažai paramos gavome iš lietuviškų ES projektų, esame laimėję ne vieną „Verslios Lietuvos“ konkursą.

Iš to laikėmės pačioje pradžioje, o vėliau pritraukėme investicijų. Šiuo metu gavome investicijų už 1,2 mln. eurų ir netrukus planuojame kitą etapą.

Per 5 metus, kuriuos dirbame, šie metai yra patys stipriausi – buvo daug judėjimo į priekį. Rinka mus seka, gauname įdomių pasiūlymų. Net ir šiandien kalbėjomės su nemažai investuotojų, klientų.

– Kaip vertinate ateities perspektyvas, ko tikitės?

– Mūsų tikslas aišku yra, tapti žinomais vertimų pasaulyje, kad žmonės pagalvoję apie vertimą žodžiu, galvotų apie „Interactio“.

Ateityje kitas žingsnis, turbūt, yra platforma. Dabar apie 80 proc. renginių naudoja savo vertėjus. Mes vis labiau ir labiau naudojame vertimą per atstumą, ir panašu, kad didžioji dalis renginių organizatorių jau taip pat nebenori turėti vertėjo salėje, o jį turėti biure, garso studijoje, kitoje šalyje – visiškai nesvarbu, kur. Ir mes tokiu atveju galime duoti visą sprendimą. Organizatoriui nebereikia rūpintis įrangos dalinimu, vertėjų paieška ar panašiai.

Platforma vertėjams ir vertimui yra tas mūsų kitas didelis žingsnis.

– Ačiū už pokalbį.

Žurnalisto kelionę į Lisabonoje organizuojamą „Web Summit“ konferenciją apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.

Komentarai: 10

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką