Dabar populiaru
Publikuota: 2021 rugsėjo 28d. 08:00

Londone listinguojamo lietuviško verslo vadovas: „Įrodėme, kad gera įmonė – įdomi pasauliui“

Justinas Šimkus Vertingiausios įmonės
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Justinas Šimkus
Šiemet į Londono akcijų biržą žengusios įmonės „Baltic classifieds group“, valdančios skelbimų portalus Baltijos šalyse, vadovas Justinas Šimkus viliasi, kad jų pavyzdys taps ledlaužiu ir kitoms regiono bendrovėms. „Anksčiau mes irgi galvojome, ar tikrai įmonė iš mažo regiono gali būti įdomi pasauliui. Įrodėme, kad gera įmonė yra įdomi“, – interviu 15min sakė J.Šimkus.

15min jau antrus metus iš eilės skelbia Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuką, kuriame šiemet – septynios įmonės, vertos daugiau nei milijardo eurų.

Šiemet sąraše debiutavo naujokė – skelbimų portalus, pavyzdžiui, Aruodas.lt, Autoplius.lt, Skelbiu.lt ir kitus, Baltijos šalyse valdanti įmonė „Baltic classifieds group“, liepą surengusi pirminį viešą akcijų pasiūlymą (IPO) Londono akcijų biržoje.

Šis skelbimų portalų verslas, biržoje įvertintas 1,3 mlrd. eurų, Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuke užėmė ketvirtą vietą.

„Baltic classifieds group“ generalinis direktorius Justinas Šimkus interviu 15min tvirtino, kad 2019 metais įmonę įsigijęs britų investicinis fondas „Apax Partners“, kuris į akcijų biržą yra išvedęs ne vieną įmonę – tarp jų ir skelbimų verslus, spaudimo listinguotis nedarė, tačiau pristatė privalumus, kurie ir paskatino vadovus žengti šį žingsnį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Justinas Šimkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Justinas Šimkus

„Listingavimasis Londono biržoje tai listingavimasis didžiausioje pasaulyje akcijų biržoje. Kaip kiekvienas sportininkas nori dalyvauti ir varžytis olimpiadoje arba kiekvienas krepšininkas – NBA ar Eurolygoje, taip ir mus tai sužavėjo, panorome būti tarp geriausių pasaulio kompanijų“, – tvirtino J.Šimkus.

„Baltic classifieds group“ vadovas interviu 15min papasakojo, kodėl užsienio investuotojai tiki skelbimų portalų verslo ateitimi, nors visuomenei vis dar atrodo, kad ten dirba „vienas programuotojas – ir tas pusiau studentas“, kodėl įmonė nepasirinko „Nasdaq Baltic“ biržos ir kodėl tikisi, kad žengdama į Londono vertybinių popierių biržą bendrovė pralaužė ledus ir kitiems lietuviškiems verslams.

– Ne kasdien pamatysi Baltijos šalių verslą žengiantį į Londono akcijų biržą. Kokie buvo lūkesčiai ir kaip įvertintumėte pirminio viešo akcijų pasiūlymo (IPO) rezultatą?

– Įvertintume tikrai labai teigiamai, rezultatas buvo labai arti mūsų pačių lūkesčių. Bet norėčiau pabrėžti, kad dabartinis rezultatas mūsų nenustebino.

Skelbimų verslai investuotojų yra labai vertinami, nes sukuria daug vertės tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Mūsų portalus per mėnesį aplanko apie 70 mln. gyventojų. Baltijos šalyse gyvena tik 6 mln. gyventojų, vadinasi, kiekvienas Baltijos šalių gyventojas apsilanko mūsų portaluose bent 11 kartų per mėnesį.

Mūsų portalus per mėnesį aplanko apie 70 mln. gyventojų. Baltijos šalyse gyvena tik 6 mln. gyventojų, vadinasi, kiekvienas Baltijos šalių gyventojas apsilanko mūsų portaluose bent 11 kartų per mėnesį.

Mes padedame parduoti ir automobilį, ir butą, ir susirasti darbą, ir apsipirkti internete, ir susirasti santechniką. Per mūsų portalus vyksta 10 mlrd. vertės transakcijos.

Dėl šios priežasties tarp investuotojų skelbimų verslai yra labai vertinami, todėl ir pats IPO rezultatas mūsų nenustebino.

– Londone skelbimų portalai nebuvo naujiena, skirtingai nei Baltijos šalyse. Kodėl tikima šio verslo perspektyvomis, ko tikisi investuotojai?

– Pirmiausia, dar dažnas galvoja, kad skelbimų portale dirba vienas pusiau studentas programuotojas, kuris ir sukuria tą visą kodą. Bet iš tikrųjų taip nėra – dirba didelės komandos.

Kaip minėjau, portalai aptarnauja be galo didelius klientų skaičius, tai vienas svarbiausių įrankių norint parduoti automobilį, nekilnojamąjį turtą, surasti darbuotojus, apsipirkti internete ar surasti paslaugas.

Niekam nekyla klausimų, kodėl „Akropolis“ yra vertingas, nes mato didelį pastatą ir mato daug žmonių, bet iš tiesų skelbimų portalas yra „Akropolis“ internete ir gerokai didesnis. Investuotojai tą supranta.

Kauno „Akropolio“ nuotr./Kauno „Akropolis“
Kauno „Akropolio“ nuotr./Kauno „Akropolis“

Matydami, kokią vertę skelbimų portalas sukuria tiek pirkėjui, tiek pardavėjui – pardavėjui padeda parduoti ir tai yra pats pigiausias, efektyviausias pardavimo kanalas – investuotojai mato dideles perspektyvas, mato, kad verslas gyvuos ilgai, augs, vystys papildomus verslus, kaip finansavimą, papildomas duomenų paslaugas ir generuos gerą grąžą investuotojams.

Niekam nekyla klausimų, kodėl „Akropolis“ yra vertingas, nes mato didelį pastatą ir mato daug žmonių. Bet iš tiesų skelbimų portalas yra „Akropolis“ internete ir gerokai didesnis. Investuotojai tą supranta.

– Matėme, kad „Vinted“, kuris taip pat iš esmės užsiima panašia veikla, irgi susilaukė investuotojų dėmesio. Bet plačioji visuomenė dar nesupranta tokio verslo vertės, kodėl?

– Londono biržoje tarptautiniai skelbimų portalų verslai, tokie, kaip „Rightmove“, „Autotrader“, yra listinguoti jau dešimt metų.

Tad investuotojai turi dešimties metų istoriją, kaip keitėsi jų verslo modelis, kaip keitėsi akcijų kaina, kokią grąžą jie investuotojams kuria ir t. t. Jie jau turi dešimties metų patirtį investuojant į tokius verslus, jiems yra labai akivaizdu, kad jeigu galima pasiekti (rezultatų) vienose įmonėse, tai galima ir kitose.

– Po „Baltic classifieds group“ IPO iš pradžių stambieji investuotojai akcijas pabrangino, bet paskelbus neribotą prekybą, pirma diena buvo gana pasyvi. Dabar ir vėl matome kainos svyravimus. Kodėl?

– Gal tik viena transakcija buvo žemiau IPO kainos. Tai visiškai natūralus procesas, kai prasideda laisva prekyba, taip jau būna. Nuo to laiko akcijos kilo. Pati akcijų prekyba dabar pakankama. Gal kažkurį laiką matėme, kad yra norinčių daugiau įsigyti akcijų, tai rezultatas to, kad pasirinkome tokius investuotojus, kurie yra ilgalaikiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono vertybinių popierių birža
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono vertybinių popierių birža

Ilgalaikiai investuotojai investuoja trejus, penkerius, dešimt metų į priekį. Jie nepardavinėja akcijų kitą dieną. Tai, kad dabar matėme, jog daugiau norinčių įsigyti akcijų negu parduoti, yra kaip investuotojų knygos kokybės įvertinimas – tai reiškia, kad yra labai kokybiška investuotojų grupė ir gero proceso rezultatas.

– Rugsėjo pradžia buvo stipri, dabar akcijos pinga – nuo 2,55 GBP nukrito iki 2,22 GBP. Su kuo tai sietumėte?

– Akcijų kaina yra rezultatas to, kiek yra norinčių parduoti akcijas ir kiek yra norinčių jas pirkti. Trumpalaikėje perspektyvoje kainos svyravimai neturi sąsajos su finansiniais įmonės rezultatais. Ilgalaikėje perspektyvoje, žinoma, tai apibrėžia įmonės finansiniai rezultatai.

Į trumpalaikį svyravimą neverta kreipti didelio dėmesio, mes ir darbuotojams sakome ir mokome, kad svyravimų visa laiką bus, reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, kas bus po pusės metų, kas bus po dvejų metų, trejų metų. Tik ilgalaikėje perspektyvoje akcijų kaina atspindi įmonės rezultatus ir perspektyvas.

– Ar per IPO pritraukėte investuotojų iš Baltijos šalių? Apskritai, ar sudominote Baltijos šalių investuotojus?

– Taip, pritraukėme ir iš Baltijos šalių, bet didžioji dalis yra didžiausi pasaulio investuotojai iš Vakarų Europos.

– Kokio pobūdžio?

– Negaliu įvardyti.

– „Baltic classifieds group“ žengimas į Londono akcijų biržą buvo gana netikėta žinia – ar tai planuotas žingsnis nuo tada, kai britų investicijų grupė „Apax Partners“ 2019 metais įsigijo įmonę?

– Nuo pat pradžių tokios idėjos nebuvo, „Apax“ įsigijo mūsų įmonę kaip puikiai dirbančią, perspektyvią kompaniją.

Nors „Apax“, kaip vienas didžiausių pasaulyje investuotojų, turėjo daug patirties išvedant įmones į akcijų biržą (į akcijų biržą yra išvedę ir kitas skelbimų portalų įmones, ir kitokio tipo įmones), nei spaudimo turėjome, nei kažkokių lūkesčių iš jų pusės. Mus labiau supažindino, parodė privalumus, trūkumus, ir mes, kaip vadovų komanda, užsinorėjome būti listinguoti Londono biržoje.

„Apax“, kaip vienas didžiausių pasaulyje investuotojų, turėjo daug patirties išvedant įmones į akcijų biržą.

Pats procesas prasidėjo šių metų pradžioje, užtruko 5–6 mėnesius. Tai buvo gana efektyvus, gana greitas procesas, nes dažniausiai jis trunka šiek tiek ilgiau. Bet buvo puiki patarėjų komanda. Ir mes, kaip komanda, įmonėje kartu dirbame ilgai, efektyviai, todėl viską pavyko sustyguoti. Pagal mūsų pirminį planą per penkis mėnesius nuo jo nukrypome tik viena diena.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Justinas Šimkus
Luko Balandžio / 15min nuotr./Justinas Šimkus

– Kaip apibūdintumėte tuos penkis mėnesius įmonei, kai ruošėtės IPO?

– Tai buvo be galo intensyvūs mėnesiai, ir aš sakyčiau, kad pareikalavo daug pastangų iš įmonės vyriausių ir vidutinės grandies vadovų.

Vėliau kalbantis tiek su kolegomis, tiek vadovais visų nuomonė buvo ta pati: tai patirtis, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime. Nors procesas ir be galo intensyvus, bet tikrai daug duodantis, išmokantis.

Tai patirtis, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime.

– Minėjote, kad kai britų investuotojas pristatė privalumus, užsinorėjote žengti į Londono akcijų biržą. Kokie tie pagrindiniai privalumai, suvilioję šiam žingsniui?

– Apskritai listinguotis ar tapti vieša įmone reiškia atitikti aukštesnius kriterijus – ir skaidrumo, ir sąžiningumo, ir atsakomybės bendruomenei.

Listingavimasis Londono biržoje, tai listingavimas didžiausioje pasaulyje akcijų biržoje. Kaip kiekvienas sportininkas nori dalyvauti ir varžytis olimpiadoje arba kiekvienas krepšininkas – NBA ar Eurolygoje, taip ir mus tai sužavėjo, panorome būti tarp geriausių pasaulio kompanijų.

Kaip kiekvienas sportininkas nori dalyvauti ir varžytis olimpiadoje arba kiekvienas krepšininkas – NBA ar Eurolygoje, taip ir mus tai sužavėjo, panorome būti tarp geriausių pasaulio kompanijų.

Be to, esame listinguoti premium segmente – esame tarp pačių geriausių kompanijų.

Kitas dalykas, tai mums padėjo pasiekti trumpalaikių tikslų – susimažinome savo finansavimą, refinansavome paskolas, turime galimybę prieiti prie pigesnio kapitalo, kuris galėtų būti panaudotas įmonės plėtrai.

Aš, kaip vadovas, visada svajojau, kad vieną dieną visi įmonės darbuotojai galėtų tapti įmonės akcininkais. Per IPO procesą tokį dalyką pasiekėme ir visi įmonės darbuotojai artimiausiu metu taps įmonės akcininkais.

Tai puiki motyvavimo priemonė. Turime puikią komandą, kuri dirba dešimtmečiais kartu – tai ir talentų išlaikymas, ir naujų pritraukimas, ir dideli privalumai pačiai organizacijai ir darbuotojams.

Aš visada svajojau, kad vieną dieną visi įmonės darbuotojai galėtų tapti įmonės akcininkai. Per IPO procesą tokį dalyką pasiekėme.

Aš darbuotojams sakiau, kad prasideda visiškai naujas etapas įmonės istorijoje.

– Kiek akcijų gaus darbuotojai?

– Negaliu atskleisti, bet priklausys nuo įdirbio, metų, kiek pradirbo. Sumos didelės, iš tikrųjų.

– Kodėl pasirinkta būtent Londono akcijų birža? Ar buvo Jūsų radare Baltijos šalių ar kitų valstybinių vertybinių popierių biržos, ar vyko svarstymai?

– Svarstymai vyko – gal ne tokie intensyvūs, bet jie vyko. Svarstėme ir „Nasdaq“ Baltijos šalių akcijų biržą, ir Stokholmą.

Pagrindinis mūsų kriterijus, kad Londonas – didžiausia akcijų birža pasaulyje, joje prekiauja didžiausi pasaulyje investuotojai ir Londono biržoje taip pat listinguojamos kitos skelbimų portalų grupės. Tad iš esmės pristatinėjome savo verslą investuotojams, kurių daugumai jau buvo tekę investuoti į tokio tipo verslus.

Aš darbuotojams sakiau, kad prasideda visiškai naujas etapas įmonės istorijoje.

Vadinasi, mums buvo daug lengviau savo verslą pristatyti ir parodyti, kuo jis patrauklus, geras. Jei tai būtume darę Baltijos šalyse, tai būtų kaip naujo verslo pristatymas. O ten investuotojai turi patirties investuojant į tokius verslus. Be to, tai yra didžiausi investuotojai. Jie Baltijos šalyse dar labai retai apsilanko.

„Nasdaq Vilnius“ nuotr./Vertybinių popierių birža „Nasdaq“
„Nasdaq Vilnius“ nuotr./Vertybinių popierių birža „Nasdaq“

Mums patiems reikėjo skirti laiko edukuojant investuotojus, pavyzdžiui, kodėl jie turėtų investuoti į Baltijos šalių rinką, įmonę ir t. t. Vienas iš proceso tikslų buvo supažinti su regionu, ekonomika. Tai puikus regionas: vienas sparčiausiai augančių, ekonomika yra sveika, aukštas kompiuterinis raštingumas. Labai perspektyvus ir verslui labai puikus vystyti regionas.

Mums teko daug edukuoti, tikimės, kad tie vaisiai ne tik mūsų įmonei pasitarnavo, bet ir kitoms įmonėms, jeigu kažkas nuspręs, ar listinguotis, ar pritraukti užsienio kapitalo. Tai ir priežastis, kodėl ėjome į Londono biržą, bet ir pasekmė, kad teko daug edukuoti apie regioną, stengiantis, kad investuotojai jį atrastų, nes iki šiol nėra atradę.

– Ar galvojote, kad jei būtumėte pasirinkę Baltijos šalių vertybinių popierių biržą, tie investuotojai, kurie dabar jumis susidomėjo, galbūt būtų jūsų ir nepastebėję?

– Taip, manau, kad Baltijos rinkoje daugiau investuoja vietiniai investuotojai. Londono biržoje investuoja didžiausi pasaulyje investuotojai, jie Baltijos šalių rinkoje neprekiauja.

Londono biržoje investuoja didžiausi pasaulyje investuotojai, jie Baltijos šalių rinkoje neprekiauja.

Daug pasaulyje puikių įmonių, jie neprekiauja visose galimose akcijų biržose, tad norint juos pasiekti, teko eiti ten, kur jie yra.

Kiek prie IPO sėkmės prisidėjo jūsų akcininko vardas, nes investuotojai „Apax Partners“ fondą jau žino kaip mokantį atsivesti į biržą įmones?

– Manau, kad prisidėjo mažai, tačiau „Apax“, kaip investuotojai, mums labai svarbūs įmonės gyvavimo cikle. Jie mums suteikė pasitikėjimo, kad mes, kaip verslas, ateidami iš Baltijos šalių, galime būti įdomūs didžiausiems pasaulio investuotojams.

Mes iki tol žinojome, kaip skelbimų verslą daryti, bet investuotojas mums suteikė pasitikėjimo.

Mes iki tol žinojome, kaip skelbimų verslą daryti, bet investuotojas mums suteikė pasitikėjimo. „Apax“ vardas verslo nepagerino, nes vis dėlto investuotojai renkasi investuoti į geras įmones ir nelabai svarbu, kas jas reprezentuoja. Įverčiui tai įtakos neturėjo, bet apskritai, kad mes išėjome į Londono biržą, jie turėjo labai didelę įtaką. Jie parodė mums tuos horizontus – gal mums būtų pritrūkę pasitikėjimo ir būtume nesiryžę to daryti.

Londono biržoje investuoja didžiausi pasaulyje investuotojai. Jie Baltijos šalių rinkoje neprekiauja, tad norint juos pasiekti, teko eiti ten, kur jie yra.

– Ar IPO buvo surengtas tinkamu laiku?

– IPO ne bet kada galima padaryti, tam turi būti sudarytos visos sąlygos. Pats langas, kai darėme IPO, buvo dėkingas, nors reikia žiūrėti iš abiejų pusių – tai buvo vienas labiausiai aktyvių langų per visą biržos istoriją. Jei neklystu, vienu metu su mumis IPO darė dar apie 20 įmonių.

Tai labai didelis kiekis, nes visos įmonės, rengiančios IPO, konkuruoja dėl iš esmės tų pačių investuotojų dėmesio. Mes džiaugiamės, kad pavyko sudominti investuotojus – tikrai buvo ir tokių įmonių, kurios proceso metu nutraukė IPO, nes nesulaukė dėmesio.

Kam naudosite pritrauktas lėšas?

– Norime plėstis. Visą laiką gana sparčiai augome, tad žiūrime įsigijimų – ir ne tik Baltijos šalyse. Mielai plėstumėmės ir Baltijos šalių regione, ir kituose.

Aruodas.lt
Aruodas.lt

– Kokios šalys dar jūsų akiratyje?

– Konkrečiai negalėčiau įvardyti – tai Europos regionas, kuris arčiau Baltijos šalių.

– Gal ir pačią veiklą plėsite? Koncentruositės ne tik į skelbimų verslą?

– Ne, galvojame, kad kiekvienai veiklai reikia kompetencijos. Kadangi kompetenciją esame išsiugdę būtent toje srityje, kiekvienas turi daryti tai, ką išmano.

Iš kitos pusės, mūsų veikla plati – valdome ir automobilių, ir NT, ir darbo paieškos, ir bendrinius skelbimų portalus, kur gali būti aukcionų portalai, kainų palyginimai, paslaugos. Skelbimų portalas yra bendrinis žodis, bet veiklos, rinkos, klientų ratai yra labai skirtingi. Tai gana plati sritis.

– Ar listingavimas Londono biržoje turės įtakos veiklai Lietuvoje? Iki šiol čia buvo pagrindinė pajamų dalis, būstinė, vadovai. Gal keisis pats centras?

– Ne, nemanau, kad keisis. Vilniaus būstinė visą laiką išliks pagrindiniu biuru, nes čia komandos branduolys. Estijoje irgi didelė verslo dalis, Latvijoje mažesnė. Jei pavyks kitose šalyse išsiplėsti, ten bus dalis „Baltic classifieds group“, bet tikrai tikiu, kad branduolys kaip buvo Vilniuje, taip ir liks.

Kaip pristatote save investuotojams – kaip lietuviškas, Baltijos šalių ar Jungtinės Karalystės verslas? Po kokia vėliava einate?

– Manau, kad esame Baltijos šalių verslas, nes mūsų rinka yra Baltijos šalys. Jungtinės Karalystės įmonė reikalinga tam, kad galėtume listinguotis Jungtinės Karalystės biržoje, ten daugiau jokios veiklos nevykdome.

Per daug siaura sakyti, kad esame lietuviškas verslas, manau, teisinga būtų sakyti, kad esame Baltijos šalių verslas.

– Kaip ateityje keisis Jūsų įmonės pajamų struktūra, kokie pokyčiai laukia?

– Artimiausiais metais mažai kas keisis. Pajamos yra iš skirtingų sričių – ir iš automobilių portalų, ir iš NT, ir iš darbo paieškos portalų, bendrinių skelbimų portalų.

Tiesiog skelbimų portaluose būna skirtingi etapai. Pirmieji etapai, kad pritraukiamas kuo didesnis kiekis pačios informacijos, skelbimų. Antras – koncentravimasis į turinio kokybę, moderavimą, skelbimų praplėtimą.

Dabar, sakyčiau, yra etapas, kai kuriami produktai, skirti papildomoms transakcijoms. Pavyzdžiui, automobilių portaluose veikiame kaip tarpininkai, padedame finansuoti savo klientams automobilio įsigijimą ar būsto remontą. Arba kuriame produktus, susijusius su duomenimis, kurie padeda įvertinti NT ar automobilių rinkos kainą.

Skelbimų portalai taip vystosi, kad kuria produktus ir paslaugas, padeda transakcijai, pereina iš paprasto reklamos kanalo į platesnį, kur siūlomas finansavimas, duomenų produktai ar klientų valdymo įrankiai.

– Prieš pandemiją buvo planų kelti skelbimų portalų įkainius – ar neatsisakote šių planų?

– Skelbimų portalai yra viena pigiausių reklamos priemonių. Jei palygintume su „Google ads“, socialiniais tinklais, kitais media kanalais, tai jie yra kur kas pigesnė reklamos priemonė.

Be to, mes nuolatos dirbame, tobuliname tuos produktus – šimto žmonių komanda kiekvieną dieną testuoja ir tobulina tuos produktus.

Kiekvienais metais auga ir mūsų lankomumas 10–20 proc., vadinasi, kiekvienais metais mes suteikiame didesnę vertę mūsų klientams. Natūralu, kad mes tą vertę monetizuojame. Tie įkainiai atitinkamai keičiasi, priklausomai nuo vertės sukūrimo.

– Tad neatsisakoma planų kelti įkainių? Ar kils šiais metais?

– Neatsisakoma. Čia siauras atsakymas, nes mūsų grupėje 12 portalų, kiekvienas portalas turi savo strategiją. Nėra taip, kad šiais metais kelsime – tai nuolatinis procesas.

– Kokius pagrindinius iššūkius, kurie teks skelbimų portalams, matytumėte artimiausioje ateityje?

– Išskirčiau kelis. Big tech (angl. didžiosios technologijų kompanijos) – „Facebook“, „Google“, „LinkedIn“ – tarptautinės didelės milijardinės korporacijos, jos kažkuria prasme konkuruoja su mumis.

„Facebook“ turi skelbimų grupes ir „Facebook Marketplace“.

„Scanpix“/AP nuotr./„Facebook Marketplace“ skelbimų platforma
„Scanpix“/AP nuotr./„Facebook Marketplace“ skelbimų platforma

Kitas dalykas, su kuriuo susiduria visos IT įmonės – talento, IT darbuotojų trūkumas. Šioje vietoje jaučiamės gana tvirtai, nes turime puikią komandą, papildomas motyvavimo priemones, tikimės, kad tai mums pagelbės ateityje konkuruojant dėl pačių talentingiausių darbuotojų.

– Minėjote, kad orientuositės į plėtrą. Kiek plėsitės artimiausiu metu?

– Mes nuolatos žiūrime į kitas įmones. Taip pat žiūrime ne tik Baltijos šalyse, bet ir kitur.

Paskutinis įsigijimas buvo „Auto24“ skelbimų įmonių grupės Estijoje prieš pusantrų metų. Tai nuolatinis procesas, nuolatos žiūrime į įmones, kurios atsiranda rinkoje, kurios ieško, – ar nori pritraukti lėšų, ar nori parduoti verslą, ir mes vertiname.

– Kartais pasigirsta kalbų ir apie kitų lietuviškų įmonių planus eiti į Londono akcijų biržą, gal sulaukėte paklausimų iš jų?

– Tikrai nenustebčiau, jei taip atsitiktų,

Prieš „Apax“ mes galvojome, ar tikrai iš mažo regiono ateinanti įmonė gali būti įdomi pasauliui. Tikrai tą įrodėme, kad gera įmonė įdomi pasaulio investuotojams.

Lietuva ir Baltijos šalys gali būti įdomios, nes tai puikus regionas verslui vystyti – ir korupcija nedidelė, ir verslo sąlygos puikios, ypač IT verslui vystyti to talento tikrai užtenka, nors konkurencija gana aukšta. Mes buvome kaip pavyzdys, ir nenustebčiau, kad bus pasekta tuo pavyzdžiu. Manau, kad tai yra kaip ledų pralaužimas.

– Ir pabaigai – kokius etapus išskirtumėte įmonėje, kurie daugiausiai lėmė, kad atėjote iki ten, kur esate dabar?

– Svarbiausias etapas buvo pati įmonės pradžia, nes, manau, kad mes pradėjome tuo metu, kai dar mažai kas tikėjo potencialu, sėkme, ir pradėjome labai ambicingai, dirbome daug, investavome daug.

Sakyčiau, kad buvome tie pirmieji, kurie patikėjome tuo verslo modeliu ir dėjome pastangas.

Antras labai svarbus etapas prasidėjo su „Apax“ įsigijimu, nes jis pasiekė kulminaciją su IPO.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

02:37
01:14:11
00:36

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką