Lietuviai - ne vokiečiai
Pašnekovo tikinimu, geri santykiai yra ypač svarbūs, kai susidaro tokios įtemptos situacijos kaip Rusijos įsiveržimas į Krymą. G.Bagušinsko teigimu, neretai politiniai pasisakymai ir verslo ekonominė logikaprieštarauja vieni kitiems.
„Dabar, šiuo atveju, kai mes turime tokią įtempą situaciją ir tylėti neišeina, negalima apsimesti, kad tik ekoniminė nauda yra, sunku būtų vienareikšmiai pateikti atsakymą, kaip geriau elgtis. Akivaizdu, kad visada mes matome didesniųjų šalių logiką, pavyzdžiui, tų pačių vokiečių.”
Dabar, šiuo atveju, kai mes turime tokią įtempą situaciją ir tylėti neišeina, negalima apsimesti, kad tik ekoniminė nauda yra, sunku būtų vienareikšmiai pateikti atsakymą, kaip geriau elgtis.
„Jie yra santūresni, mes galime juos apkaltinti, kad jie labiau remiasi ekonominiais pagrindais savo pasisakymuose. Jų politikų kalbose yra daugiau pasvertų žodžių, kurie stengiasi nepakenkti savo verlsui. Mes kartais esame drąsūs, gal net per drąsūs”, - nuomonę išsakė G.Bagušinskas.
Vakaruose lietuviška produkcija nepripažįstama
Pagal prekybos apimtis Rusija Lietuvos portfelyje yra pirmame trejete. G.Bagušinskas teigė, kad nuo senų laikų Rytuose yra žinomi mūsų produktai, galima juos parduoti su savo prekiniais ženklais, jie turi teigiamą reputaciją.
Visiškai kitokia situacija Vakaruose, kurių rinka nepažįsta mūsų gamintojų produkcijos.
„Jeigu tą patį sūrį parduodame į Vakarus, jis nieko nereiškia vietiniams vartotojams. Mes esame nežinomi, mes esame nepažįstami ir paprastai į Vakarus yra parduodama daug produkcijos po privačia etikete. Tai reiškia, kad mes gaminame svetimiems prekės ženklams”, - pasakojo G.Bagušinskas.
Baltijos šalys, pašnekovo teigimu, jau yra įpratusios gyventi su Rusijos spausdimais ir sankcijomis. Pienas ir mėsa – stambiausi Lietuvos flagmanai, kurie yra statistiškai didžiausi ir kurių produkcijos daugiausia yra eksportuojama į Rusiją. Toliau G.Bagušinskas išskyrė šokoladą, alkoholinius gėrimus, konditerijos gaminius.
