Jau nuo mokyklos laikų botanika besidomėjusi ir eterinių aliejų kolekciją turėjusi L.Kiškūnė pasakoja, kad kartu su kitomis bendrovės savininkėmis dėl parfumerijos gamybai reikalingų medžiagų keliauja ir į Madagaskarą ar Indoneziją.
L.Kiškūnė kartu su „Kvapų namų“ gamybos vadove Rūta Daunoravičiene neslepia džiaugsmo, kad ši įmonė pirmoji Lietuvoje sukūrė 100 proc. natūralių kosmetinių kremų ir balzamų be technologinių priedų receptūras ir kol kas yra vienintelė istorinius kvepalus atkūrusi ir gaminanti bendrovė mūsų šalyje.
Paklausta, ar kvepalai kuriami ir vyrams, L.Kiškūnė pažymėjo nekurianti genderizuotų kvepalų.
Paklausta, ar kvepalai kuriami ir vyrams, L.Kiškūnė pažymėjo nekurianti genderizuotų kvepalų.
„Man nėra nei vyriškų, nei moteriškų kvepalų, kaip ir nėra pieno tik vyrams ar moterims“, – tikino „Kvapų namų“ kvapų cecho vadovė.
Ji teigė, kad natūralioji parfumerija šiuo metu yra labai madinga viso pasaulio parfumerijos pramonėje.
„Natūralioji parfumerija – naujausia tendencija parfumerijoje. Tai ne komercinė ar nišinė parfumerija. Ji didžiausią dėmesį skiria kūrėjui – parfumeriui. Be to, čia yra svarbu ne buteliuko grožis“, – aiškino L.Kiškūnė.
Norėdamos iliustruoti skirtumą tarp šviežios ir įprastinės kosmetikos, bendrovės atstovės kaip pavyzdį pateikė nenatūralų kremą. Pasak jų, net 85 proc. tokio produkto sudėties sudaro vanduo, o likusi dalis tėra techniniai priedai su vos keliais procentais aktyviųjų medžiagų tam, kad būtų pagrįstas reklamos šūkis.
Sukurti yra įmanoma bet kokio kvapo kvepalus.
L.Kiškūnė pasakoja, kad sukurti yra įmanoma bet kokio kvapo kvepalus, net jei ir pageidavimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėtas ir žmogus reikalautų kvapo pagal išsakytas abstrakcijas.
Tai, kad „įrėminti“ galima bet kokį kvapą, puikiausiai iliustruoja 2015 m. pavasarį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusi Operos kvapų paroda. Jie buvo sukurti L.Kiškūnei kartu su kolegomis vaikščiojant po Operos pastatą ir bandant suvokti, kokie kvapai jį geriausiai reprezentuotų.
Be to, 2009 m., kaip projekto „Vilnius – kultūros sostinė“ dalis, buvo sukurtas „Vilniaus kvapas“. Jo priešistorė panaši kaip ir Operos kvapų – „Kvapų namų“ atstovės su įvairiais menininkais vaikščiojo po miestą bandydamos suprasti, kokia yra geriausiai Lietuvos sostinę atspindinti kvapų gama.
Norint kurti naujus ir netikėtus kvapus, tam yra būtina turėti aibę ingridientų, kurių atsigabenti iš egzotiškų valstybių „Kvapų namų“ bendrasavininkės važiuoja pačios.
„Žaliavos pas mus atkeliauja iš daugelio šalių. Beveik nieko neperkame iš tarpininkų. Bendraujame su gamintojais, keliaujame, pažįstame žmones. Tai reikalauja labai didelių investicijų. Be to nelengva trankytis kur nors Madagaskare ar Indonezijoje bei Indijoje, pervažiuoti tūkstančius kilometrų jų siaubingais keliais ir autobusais, – šypsojosi L.Kiškūnė. – Taigi, didžioji dalis mūsų žaliavų ateina tokiu būdu. Likusią dalį pasigaminame pačios“.
