„Latvijos ir Estijos vyriausybės šiek tiek ilgiau dirba negu mūsų Vyriausybė, tad normalu, kad mums reikia dar įsigilinti į projektą“, – BNS sakė R.Masiulis.
Jis neprognozavo, ar bus spėta su „Rail Baltica projektu ir naujo susitarimo detalėmis susipažinti iki premjero vizito į Taliną sausio 31 dieną. R.Masiulio nuomone, visiškai realu pasiekti susitarimą iki šių metų pavasario, nes Lietuva stengsis kuo greičiau įsigilinti į jo detales.
„Manau, visiškai realu, nes mes per šį mėnesį dedame pastangas išnagrinėti“, – teigė R.Masiulis.
Skelbta, kad trijų Baltijos šalių premjerai sausio 31-ąją Taline ketina pasirašyti susitarimą dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo grafiko, vėžės ir kitų techninių parametrų. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis sakė nesantis tikras, kad sutartį pasirašys, nes nespėta į ją įsigilinti.
Bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininkė Baiba Rubesa pernai lapkritį sakė, kad Lietuva, Latvija ir Estija susitarimą turėtų pasiekti per pusmetį, tokiu atveju būtų lengviau įrodyti Europos Komisijai, kad projektas stumiasi į priekį. Tai padėtų prašyti finansavimo projektui po 2020 metų.
Susitarime bus apibrėžti bendri techniniai parametrai ir „Rail Baltica“ maršrutas bei projekto įgyvendinimo terminai, statybų sąlygos, jų vykdytojas bei bendros įmonės „RB Rail“ vaidmuo, įgyvendinant preliminarias sąlygas bei tiesiant vėžę, statybų finansavimas.
„Rail Baltica“ projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. tuo metu įgyvendinamų projektų vertės. Vien Lietuvai 2015-2016 metais ES skyrė apie 311 mln. eurų: 106 mln. eurų – tiesiogiai „Lietuvos geležinkeliams“, dar 205 mln. eurų – per „RB Rail“.
