Deja, Lietuvos žmonės dar nėra pripratę tinkamai tvarkyti atliekas, todėl atliekų tvarkymo srityje yra kur tobulėti. Visgi, Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, kad situacija nėra beviltiška. Per pastaruosius 10 metų padarėme didžiulę pažangą: uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta 11 naujų. Gyventojai vis aktyviau įsijungia į atliekų rūšiavimą. Aplinkos ministerija remia ne vieną švietėjišką projektą, kurių tikslas žmonėms paaiškinti, kodėl reikia rūšiuoti atliekas ir kaip teisingai tai daryti. Netgi mokyklose yra pateikiama informacija apie tinkamą atliekų tvarkymą.
Sąvartynuose biologiškai skaidžių atliekų mažės palaipsniui
I. Kiškio teigimu, sąvartynuose komunalinių biologiškai skaidžių atliekų palaipsniui mažės. Jau dabar šalyje veikia 21 kompostavimo aikštelė, į kurią žmonės gali nemokamai atvežti žaliąsias sodo ir daržo atliekas. Iki 2013 m. biologiškai skaidžių atliekų į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 procentų nuo 2000 m. pašalinto komunalinių BSA kiekio, t.y., ne daugiau kaip 362 600 tonų, o iki 2020 m. – ne daugiau kaip 35 procentų. Kalbant apie aikšteles, šalyje jų vis dar yra nepakankamai, ne visos savivaldybės randa vietą, kur būtų galima įrengti tokią aikštelę. Kita vertus, nepakankamai išnaudojami ir jau esamų aikštelių pajėgumai.
Atliekos bus apdorojamos mechaniniu biologiniu būdu
Nors atliekų tvarkymo būdų yra nemažai, tačiau Lietuvoje planuojama įdiegti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemą. Ši sistema vertinama dėl palankių galimybių ją įrengti tiek sąvartyne, tiek kitoje vietoje. Kaip teigia I. Kiškis, į šią sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, kurias išrūšiuoja aukštosios technologijos. „Ką galima perdirbti – atiduodama perdirbti, tuo tarpu perdirbimui netinkamos, bet gerai degančios atliekos gali būti panaudotos energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos yra anaerobiškai (be deguonies) supūdomos arba kompostuojamos. Pirmuoju atveju susidaro minėtos metano dujos, kurias galima panaudoti energijos gamybai, antruoju – kompostas. Vienintelis tokio komposto minusas, jis nėra aukštos kokybės, mat iš karto neišrūšiuotos atliekos būna „užterštos“. Tačiau toks kompostas puikiai tinkamas naudoti kelių tiesimui, pakelėms atnaujinti“, – apie atliekų naudą pasakoja I. Kiškis.
Lietuvoje mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemas turėtų statytis 9 Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Nors ne visuose regionuose projektų įgyvendinimas vyksta taip sklandžiai, kaip norėta, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu visi nesusipratimai bus išspręsti. Projektų įgyvendinimui lėšos skirtos iš Sanglaudos fondo, pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
 |
